Liucijus

Pradžia » Straipsniai » Rankraščiai » Aviacija » Vokietis aplenkė Amerikiečius (LT)

Vokietis aplenkė Amerikiečius (LT)

El. paštas Spausdinti PDF

VOKIETIS APLENKĖ AMERIKIEČIUS?

Liucijus Suslavičius

2003 – siais paminėjome aviacijai svarbią datą- prieš šimtą metų amerikiečiai broliai Orvilas ir Vilburas Raitai (Orville ir Wilbur Wright) pirmą kartą pakilo nuo žemės paviršiaus sunkesniu už orą skraidančiu aparatu, varomu vidaus degimo variklio. Taip rašoma visose enciklopedijose ir knygose apie pionieriškuosius aviacijos laikus, tai jau seniai tapo aksioma, kuria neabejojama.

Bet ką daryti su keliais brėžinių lapų prikimštais aplankais ir pluošteliu pageltusių 1901-siais padarytų nuotraukų, kuriose matyti skraidymo aparatas su dviem propeleriais, visai kitoks nei brolių Raitų biplanas? Juk žinoma brėžinių autoriaus, beje, matomo ir nuotraukose, pavardė – tai Gustavas Vaiskopfas (Gustav Weisskopf), kilęs iš Leutershauzeno miesto Vokietijoje ir 1895 metais atsidūręs JAV. Ten jis ,,suamerikonino" savo pavardę ir tapo Gustavu Uaithedu (Gustave Whitehead).

Jo gimtajame miestelyje, kur šiandien priskaičiuojama 5800 gyventojų, prieš dešimtį metų susikūrė ,,Vaiskopfo draugija", kurios nariai ėmėsi aktyvios veiklos, siekdami prikelti iš užmaršties savo žemiečio gyvenimo istoriją ir sugražinti jam deramą vietą aviacijos pionierių tarpe.

Tyrinėtojai archyvuose surado duomenis apie Vaiskopfų šeimą. Būsimojo aviatoriaus tėvas dirbo geležinkelyje apeiviu. Po 1880 metų šeima persikėlė į Hiochsto miestą, kur Gustavas lankė mokyklą bei...gamino sklandytuvų modelius. Jau tada jį pravardžiavo ,,der Flieger" (,,skraidytojas"). 1886 metais mirė motina, vėliau – ir tėvas. Trylikametis paauglys atsidūrė Hamburge, kur buvo įviliotas į burlaivį, plaukusį į Šanchajų...

Plaukiodamas jūromis, jaunuolis perprato vėjo ir burės sąveiką, stebėjo valandų valandas ore sklandančius paukščius, susipažino su garo mašinomis. Po laivo katastrofos prie JAV krantų jis ryžosi pradėti sėslų gyvenimą ir įsikūrė Bridžporto mieste, kur atnaujino savuosius eksperimentus su sunkesniais už orą skraidančiais aparatais. Po kurio laiko Vaiskopfas sukonstravo acetileno dujomis dirbantį vidaus degimo variklį. O nuo jo buvo tik vienas žingsnis iki benzininio oru aušinamo variklio. Tad, jei tikėti tuo, ką JAV archyvuose ,,iškapstė" entuziastai iš ,,Vaiskopfo draugijos", 1901 metų rugpjūčio 14 dieną atsitiko tai, kas vainikavo ilgametį išradėjo triūsą – netoli nuo Bridžporto, varomas dviejų sinchroniškai dirbančių variklių, į orą pakilo monoplanas, su vokišku tvarkingumu pavadintas ,,Nummer 21". Lėktuvo fiuzeliažas – karkasinis, aptrauktas audiniu, plokščiadugnės valties formos, su dviem priekiniais ir dviem kiek didesniais galiniais ratukais – šiuolaikinės lėktuvų važiuoklės prototipu. Sparnai ir uodega – iš lenktų bambuko strypų, iš viršaus aptraukti drobe. Savo forma jie labiausiai priminė išskleistus šikšnosparnio sparnus.

Tą rytą, prikabinęs savo skraidantį aparatą su prie liemens priglaustais sparnais prie lengvojo automobilio, Vaiskopfas iš dirbtuvės Bridžporte nugabeno jį į didelę tuščią pievą už miesto. Pritvirtinęs sparnus, jis užvedė ir sureguliavo variklius, kad jie dirbtų sinchroniškai, sėdo į lėktuvą ir palaipsniui didindamas jo variklių sūkius, įsibėgėjo ir atitrūko nuo žemės! Pakilęs į 50 pėdų (15 metrų) aukštį ir praskridęs pusę mylios (maždaug 800 metrų), jis sklandžiai nutūpė, apsuko lėktuvą, vėl įsibėgėjo, pakilo ir parskrido į starto vietą, kur taip pat sėkmingai nutūpė. Skrydžio metu aparatas buvo valdomas pilotui keičiant kūno padėtį aparato svorio centro atžvilgiu, nes nei aukštumos, nei krypties vairų ,,Nummer 21" neturėjo.

G. Vaiskopfo skrydis, nors ir aprašytas to meto spaudoje, nesusilaukė visuomenės dėmesio, o pats išradėjas, anot jo gyvenimo tyrinėtojų, nesistengė daryti sau reklamos, suprasdamas, jog jo sukurtas lėktuvas dar labai netobulas. O štai broliai Raitai, kurie į orą pirmą kartą pakilo dviem metais vėliau, visokeriopai garsino savo pasiekimą, organizavo parodomuosius skridimus Europoje ir taip visų akyse tapo pirmaisiais aviatoriais ir lėktuvo išradėjais. Gal būt, taip ir yra, bet štai dar vienas įdomus faktas – 1998 metais ,,Vaiskopfo draugijos" lėšomis pagal išlikusius originalius brėžinius buvo pagamintas lėktuvas ,,Nummer 21 bis". Buvęs VFR karinių oro pajėgų pilotas draugijos narių prašymu surizikavo pakelti į orą G.Vaiskopfo sukonstruoto skraidančio aparato kopiją. Jis sėkmingai nuskrido juo daugiau nei 800 metrų, jo skrydžio kadrus dabar galima pamatyti populiaraus telekanalo "Discovery" laidose.. Na, skeptikai pasakys – su šiandieninėmis medžiagomis ir technologijomis net kirvį galima priversti skristi. Visgi Leutershauzeno gyventojai įsitikinę – 1901 metais jų žemietis savuoju lėktuvu tikrai pakilo į orą.

Baigiant pasakojimą, reikia paminėti, jog prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, JAV vokiečių turėtas turtas buvo nusavintas. Gustavas Vaiskopfas neteko savo dirbtuvės ir galimybės toliau darbuotis aviacijos srityje. Jis mirė nuo infarkto 1927 metais spalio 27 dieną. Jam tebuvo 53-ti...