Liucijus

Pradžia » Straipsniai » Rankraščiai » Istorija » Humber FWD (LT)

Humber FWD (LT)

El. paštas Spausdinti PDF

„THE BOX"– BRITŲ ATSAKAS VOKIEČIAMS Liucijus Suslavičius

XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje broliai Williamas ir Reginaldas Rootsai, iki tol atstovavę keletui automobilių gamintojų, nusprendė nebeapsiriboti vien prekyba automobiliais ir pradėjo kurti naują automobilių koncerną, vėliau išgarsėjusį kaip „Rootes Group". Broliai supirko pustuzinį senų, dar amžiaus pradžioje pradėjusių veiklą automobilių firmų, reorganizavo jas ir sėkmingai išplėtė gamybą. Tarp kitų 1929 metais broliai įsigijo ir firmą „Humber", kuri netrukus tapo koncerno reprezentacine marke. O jei ji reprezentacinė, tai jos automobiliai turi būti dideli ir solidūs. Stengtasi neatsilikti nuo pažangos – ketvirtajame dešimtmetyje „Humber" pasikvietė konstruktorių amerikietį Delmarą Rossą (tą patį, kuris netrukus, 1940 metais, vadovavo džipų „Willys" kūrimui), kad šis suprojektuotų „hamberiams" naują nepriklausomą priekinių ratų pakabą. Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, „Humber" gamybinėje programoje buvo vien dideli konservatyvios išvaizdos „Snipe" ir „Super Snipe" modelių sedanai ir limuzinai su 6 cilindrų 4,1 litro darbo tūrio varikliais, tiems laikams tikrai greiti ir komfortiški. Solidi rėminė „hamberių" konstrukcija, didelio litražo 85 AG variklis su apatiniais vožtuvais, nepaprastai patikima keturlaipsnė pavarų dėžė, paprasta linginė pakaba atkreipė britų kariškių dėmesį. Prancūzijos kovų laukuose ir Diunkerko pliažuose palikę beveik du trečdalius prieškarinio armijos automobilių parko, jie dabar karštligiškai ieškojo būdų vėl motorizuoti be ginklų ir technikos namo grįžusius kelis šimtus tūkstančių „tomių". Pirmuosius automobilius armijai patiekusi dar 1939 metais, dabar „Humber" pradėjo dirbti išimtinai karui – iš jos cechų pirmiausia ėmė riedėti uždari sedanai ir penkiaviečiai kabrioletai generolams. Šie automobiliai nuo prieškarinių modelių skyrėsi labai nedaug – tik specialiomis plačiaprofilėmis 9.00-13 dydžio padangomis, nudažymu, bagažinėmis ant stogo ir maskuojamais žibintais. Kiek vėliau žemesnio rango štabo karininkam ant tos pačios važiuoklės gamykla Koventryje šimtais gamino didelius septynviečius „universalus" supaprastintais mediniais kėbulais, armijoje vadintus tiesiog „heavy utility", kareiviams vežioti skirtus pikapus „Humber 8cwt" atviromis kabinomis ir nedidukais krovinių kėbulais su sėdynėmis išilgai bortų. Bet šie automobiliai ne visada tenkino kariškių poreikius, todėl jų pagrindu „Humber" inžinieriai ėmė skubiai konstruoti padidinto pravažumo 4x4 modelį, pirmąjį tokį automobilį Didžiojoje Britanijoje. Tvirta važiuoklė su priekine nepriklausoma pakaba reikalavo palyginti nedaug pakeitimų-užteko transmisijoje sumontuoti dvilaipsnę paskirstymo dėžę ir sukurti visai naują varantįjį priekinį tiltą. Britai nesirinko paprasto sprendimo su nedalomu tilto karteriu, kaip pirmuosius džipus sukūrę amerikiečiai. Modelis „Humber F.W.D" priekyje turėjo viršutinę skersinę lingę ir skersines A-formos svirtis. Tokia pakaba, panaši į 4x2 tipo modelių ir gana nesudėtinga, garsėjo patikimumu, ko ir reikėjo kariškiams. O štai dizainas jiems visai nerūpėjo, tad naujasis visureigis gavo stačiakampės formos variklio gaubtą, originaliai atrodančius „motociklinio tipo" priekinių ratų sparnus ir 6 – 7 žmonėms skirtą kombinuotos metalinės – medinės konstrukcijos kėbulą, dėl kurio dėžę primenančios formos „hamberį" armijoje taip ir vadino – „The Box". Galinės šoninės sėdynės – sulankstomos, nuo priekinės sėdynės atlošo galima atlenkti stalelį žemėlapiams, naktį uždengti visus langus šviesos nepraleidžiančiomis užsklandomis bei užuolaidėlėmis, kad dirbti užsidegus šviesą. Kėbulo gale buvusios durys – iš dviejų dalių. Viršutinė pakeliama į viršų, apatinė – atverčiama žemyn ir gali būti stalu, prie kurio galima užkandžiauti net ir lyjant...Kėbulais visus armijos „hamberius", tarp jų ir modelį „F.W.D" tradiciškai „aprengdavo" žinoma kėbulų gamybos firma „Thrupp & Maberly", nes „Humber" savo kėbulų cecho prieš karą neturėjo.

Nors ir sukurtą tuo pačiu metu, „Humber F.W.D" nė iš tolo negalima lyginti su populiariuoju amerikietišku „viliu" – 2,5 tonos svėręs angliškas visureigis (matmenys - 4293x1880x1956 mm, bazė – 2845 mm) greičiau buvo vokiško „vieningojo vidutinio visureigio" analogas, tik, kaip parodė karas, patikimesnis ir patogesnis eksploatuoti. Nepaisant tikrai didelio svorio, 9.25-16 dydžio žemo slėgio padangomis „apautas" anglų visureigis puikiai ropštėsi į pakilimus, drąsiai šturmavo tiek Šiaurės Afrikos smėlynus, tiek Europos mūšių laukų purvynus, o geru keliu įsivarydavo iki 63 mylių per valandą (t.y., iki 100 km/h). Britų vairuotojai aukštai vertino „The Box", nes jis net ir nelabai patyrusiems nekeldavo problemų, o tai, kad armijoje dar buvo naudojama keletas modelių „Humber" transportinių ir šarvuotų kovos mašinų, gerokai supaprastino visureigių aptarnavimą bei remontą. Pats „Humber F.W.D" pasitarnavo baze dar trim vėliau įsisavintiems 4x4 modeliams – „8 centnerių" pikapui, 4 sužeistuosius pervežančiam „ambulansui" ir šarvuotam žvalgybiniam automobiliui „Light Reconnasance Car Mk.III".

Karo metais „Humber" pateikė armijai, aviacijai ir laivynui 6,5 tūkstančio visureigių, kurie joje tarnavo net iki 1956-58 metų. Deja, po karo broliai Rootes nepanoro tęsti šio sėkmingo modelio gamybos, tad po kelių metų galimą jo „nišą" tuomet labai skurdžioje visureigių rinkoje užėmė „lendroveriai", kurie savo eksploatacinėmis savybėmis ir komfortu dar ilgai neprilygo 1940 metais paskubomis sukurtam automobiliui.