Liucijus

Pradžia » Straipsniai » Rankraščiai » Autobusai » Po autobusų paroda pasižvalgius (LT)

Po autobusų paroda pasižvalgius (LT)

El. paštas Spausdinti PDF

PO AUTOBUSŲ PARODAS PASIŽVALGIUS

Liucijus Suslavičius

Patys naujausi, patys įdomiausi autobusai pristatomi Kortrijke, parodos "Busworld" metu. Tačiau tas autobusų pasaulis šiandien kur kas didesnis, nei sutalpina šios prestižinės parodos paviljonai.

Ispanijos autobusų kėbulus gaminanti firma "Las Carrocerias Ayats" pernai atšventė savo 100 metų veiklos jubiliejų. Ir, aišku, pažymėjo jį nauju autobuso modeliu – triašiu 15 metrų ilgio aukštagrindžiu "Atlantis". Tai tikras kelių laineris – matmenys 15000x2550x3670 mm – talpinantis 71 keleivį ir du ekipažo narius. Ispanų autobusų dizaineriai jau geras dešimtmetis stebina užsakovus ekstravagantiškais sprendimais. Ne išimtis ir "Atlantis" – ryžtingais kreivių lankais "suraižytas" autobuso priekis, tarp jų įkomponuoti trikampiai ksenoninių žibintų blokai, ažūrinis antrasis stogą laikantis statramstis – visa tai suteikia naujajam "Ayats" gaminiui itin originalią išvaizdą. "Mechaniką" tradiciškai tiekia švedų firma "Scania" – "Atlantis" pastatytas ant K114 IB 6x2 modelio važiuoklės su 420 AG išvystančiu 6 cilindrų dyzeliu DC12. Standartinės įrangos sąraše – drabužinė, virtuvėlė, biotualetas, kondicionieriai, audiosistema, DVD sistema su skystųjų kristalų monitoriais salono krėslų atkaltėse. Todėl net standartinėje komplektacijoje "Atlantis" turi teisę vadintis 5 žvaigždučių laineriu. O juk dar galima kai ką užsisakyti papildomai!

Visiškai kitai kategorijai priskiriamas dviaukštis autobusas "Enviro 400", kurį pradėjo gaminti britų firmų konsorciumas "Alexander Dennis Limited". Tai žemagrindis autobusas miesto maršrutams, kurio apatinio salono grindis nuo kelio paviršiaus skiria tik 17 centimetrų. Gamintojas numatė net šešis autobuso kėbulo ilgio variantus, ilgiausias iš kurių – 11 metrų. Skirtingas ilgis leis pasiūlyti užsakovams skirtingą salonų išplanavimą turinčius autobusus, kurių talpa svyruos nuo 107 iki 117 vietų. Autobuso su abiejų tiltų pneumatine pakaba važiuoklę gamina "Volvo" (modelis B7TL), tačiau planuojama naudoti ne švediškus dyzelius, o 230-250 AG galios amerikietiškus turbodyzelius "Caterpillar", sublokuotus su automatinėmis pavarų dėžėmis "Voith D854.5E". Pasirodžius naujojo autobuso demonstraciniams egzemplioriams, rinkos specialistai pastebėjo (ir nedelsdami išsakė tai masinės informacijos priemonėse), kad paskelbusi apie naujo dviaukščio autobuso gamybos pradžią, "Alexander Dennis Limited" praktiškai pademonstravo netikinti, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė iš tikrųjų ryšis, kaip senai žada, uždrausti tradicinių "dabldekerių" (dviaukščių autobusų) eksploataciją šalies miestuose. Realiai kol kas tokių autobusų eismas uždraustas tik Londono centre.

Toliau – žvilgsnis į Tolimuosius Rytus: kas gero ten, už Didžiosios kinų sienos? Juk šios šalies automobilių pramonė savo ekspansijos į kitas šalis įrankiu greta lengvųjų visureigių pasirinko ir autobusus. Kinijos gamintojai eksportui šiuo metu siūlo keliolika skirtingų dydžių bei paskirties autobusų. O įdomiausios konstrukcijos kol kas lieka "vidaus naudojimui". Štai kad ir tikrai labai originalaus dizaino turistinis autobusas, kurį šiais metais pradėjo gaminti "Henan Shaolin Auto Co." – tame pat mieste, kaip ir visame pasaulyje garsus Šaolinio vienuolynas įkurta regioninė autobusų gamybos įmonė.

Kinų inžinieriai ir dizaineriai pamėgino sujungti į vieną visumą savo svajones apie superautobusą ir realias nedidelės autobusų gamybos įmonės galimybes. Tai atsirado originalios išvaizdos keturašis (8x2/4) autobusas, kuriame gali keliauti 25 keleiviai, bet jei užsakovas panorės, tai salone pavyks daugiau mažiau komfortiškai susodinti ir dvigubai didesnį keleivių skaičių. Pati ištaigingiausia, sakytume, VIP modifikacija – tai tokia, kurios salone yra ne keturios, kaip įprasta, o tik dvi sėdynių eilės. Kiekvienas keleivis sėdi individualiame miegoti pritaikytame krėsle prie lango, tad gali netrukdomas grožėtis už lango praskriejančiu kraštovaizdžiu. Didžiulis – matmenys 13500x2550x3750 mm, vietinės firmos HDV pagamintos važiuoklės bazė – 1800/4600/1350 mm – autobusas sveria su keleiviais 24,5 tonos. Gamintojas teigia, jog geru keliu autobuso kreiserinis greitis yra 120 km/h. Visgi toks drąsus teiginys kelia kai kurias abejones – su vos 213 AG išvystančiu licenzijiniu varikliu "Wei Diesel WD 615.87" toks sunkus automobilis paprasčiausiai negali būti dinamiškas – tam jam trūksta mažiausia kokių 100-120 "arklių". Ne tiek daug Kinijoje ir magistralių, kur "Šaolinio autobusas" galėtų tikrai važiuoti tokiu greičiu. Tačiau bent jau kėbulo dizainui stiliaus kopijavimo ar atskirų elementų formos nusižiūrėjimo iš kitų gamintojų mašinų neprikiši – autobuso siluetas su ryžtingai priekin atkištu "smakru" analogų tikrai neturi, bent jau pas mus, Europoje. Ir gerokai didesnė nei gale priekinių tiltų bazė rodo, kad autobuso konstruktoriai žino, jog padidinus atstumą tarp pirmųjų dviejų tiltų autobusas tampa kiek stabilesnis kelyje ir komfortiškesnis. O tai jau šis tas...

Visgi kol kas autobusų madas diktuoja europiečiai. Ir tai jie dar kartą patvirtino, į Didžiosios Britanijos miesto Jorko gatves nesenai išleidę naujos kartos maršrutinius autobusus "Streetcar". Violetinių spalvų deriniu nudažyto autobuso dizaine dominuoja didžiulis ovalo formos priekinis stiklas ir su jo kontūrais idealiai suderintos kėbulo priekinės dalies formos, iš karto patraukiančios akį ir sudarančios greitos, dinamiškos transporto priemonės įvaizdį. Ir beveik nepastebi, kad tie dailūs aerodinamiški priekio "apvalumai" toliau virsta visiškai plokščiais, kaip ir kitų šiuolaikinių autobusų šonais su dideliais įklijuotais stiklais. Dar vienas retai sutinkamas dizaino elementas, vizualiai "paverčiantis" autobusą tramvajumi – ratus, tame skaičiuje ir priekinius, dengiantys skydeliai. Jie, beje, kažkiek didina ir "Streetcar" saugumą eisme – po uždengtais ratais sunkiau netyčia pakliūti neatsargiam pėsčiajam.

Už priekinio stiklo matome aliuminiu blizgantį autobuso valdymo pultą ir ant paaukštinimo sėdintį vairuotoją. Už jo nugaros – labai erdvus ir šviesus keleivių salonas. Ergonomikos specialistai (ir eiliniai Jorko gyventojai taip pat) labai gerai įvertino autobuso dizainą, sukeliantį važiuojantiems teigiamas emocijas ir sukuriantį gerą psichologinį klimatą. Taip, taip, nereikia manyti, jog keleivio psichologija nieko nereiškia, kad žmonės, kai jiems reikia, lips į bet kokį autobusą, svarbu, kad jis važiuotų reikiama kryptimi. Gal taip buvo anksčiau, bet dabar europiečiui bet ko neįsiūlysi, į niūrių spalvų arba nepatogiai išplanuotą autobuso saloną jo nepriviliosi. Antra vertus, spalvingas, jaukus ir erdvus salonas paveikia jame esančių nuotaiką, žmonės nejučiomis atsipalaiduoja, tampa draugiškesni, mandagesni vienas kitam, tegu tik toms keliolikai minučių, kai važiuoja drauge. O jei kelionė buvo maloni, norisi ją ir vėl pakartoti...

Mėgstantį naujoves žmogų į "Streetcar" vilios galimybė apsimokėti už kelionę iš anksto mobiliuoju telefonu – surenki reikiamo maršruto numerį ir pirkimo kodą, tada šiam važiavimui suteiktas unikalus brūkšninis kodas įsižiebia telefono displėjuje. Belieka, lipant į saloną, trumpam priglausti telefono displėjų prie komposterio nuskaitančiojo įrenginio salone, ir tu jau susimokėjęs už kelionę! Smagu, tiesa? Šį naujo modelio autobusą kūrė du gamintojai: važiuoklę B7L su 7 litrų darbo tūrio 275 AG galios "Euro III" reikalavimus atitinkančiu 6 cilindrų dyzeliu tiekia Švedijos koncerno "Volvo" padalinys "Volvo Buses", o futuristiniu greičiau elektrinį traukinį nei miesto autobusą primenančiu kėbulu ją "aprengė" kėbulų gamybos firma "Wright". 18,7 metro ilgio, 2,55 metro pločio ir 3,3 metro aukščio dviejų sekcijų autobusui skirta važiuoklė modifikuota palyginti nedaug – perkomponuota vairuotojo darbo vieta bei variklio aušinimo sistema nuo važiuoklės perkelta ant "Streetcar" stogo, taip dar kažkiek padidinant keleiviams skirtą autobuso salono plotą. Kartu tokia retai naudojama aušinimo sistemos dislokacija pagerino aušinimą ir sumažino salone girdimą agregatų keliamo triukšmo lygį. Na, remontininkams gal ir mažiau patogu ropštis ant stogo, kai reikės remontuoti radiatorių ar aušinimo sistemos vamzdynus, bet tai juk reikia daryti tikrai ne taip jau dažnai. Ant stogo įrengti taip pat salono vėdinimo bei apšildymo sistemos agregatai.

Autobusai "Streetcar" įjungti į miesto eismo valdymo sistemą palydovinio ryšio pagalba. Jei kuris nors iš autobusų ima atsilikti nuo grafiko, jam nedelsiant duodama "žalia gatvė" – pagal kompiuterio komandą autobusui artėjant prie reguliuojamos sankryžos, šviesoforai joje persijungia, kad pirmiausia praleistų "Streetcar". Ir taip tol, kol autobusas "pasiveja grafiką".Va čia tai jau tikrai XXI amžiaus lygis!