Liucijus

Pradžia » Straipsniai » Rankraščiai » Lengvieji » BMW Concept Coupe Mille Miglia (LT)

BMW Concept Coupe Mille Miglia (LT)

Rašyti el. laišką Spausdinti PDF

"BMW Concept Coupe Mille Miglia" – nauji prisiminimai apie šlovės valandą

Liucijus Suslavičius

Vakarų Europoje pavadinimą „Mille Miglia" (itališkai „Tūkstantis mylių") žino visi istorinių automobilių mėgėjai. Jau trys dešimtmečiai tai yra vienas svarbiausių metų renginių, kuriame su savo automobiliais siekia dalyvauti senovinių automobilių kolekcininkai, automobilių muziejai, lengvųjų automobilių gamintojai, praeityje garsūs lenktynininkai, autožurnalistai. Tai nepakartojama proga trumpam „atsidurti" XX amžiaus pirmosios pusės lenktynininkų „kailyje", išbandyti savo jėgas ir sugebėjimus valdyti automobilį – veteraną ilgoje sudėtingoje trasoje.

„Mille Miglia" pirmą kartą buvo suorganizuotos 1927 metais kaip itališkas atitikmuo kitose Europos šalyse vykstančioms ilgų distancijų automobilių lenktynėms bendrojo naudojimo keliais. Tada eismo intensyvumas buvo nedidelis, todėl trasos niekas neuždarydavo, lenktynininkai skriedavo, lenkdami arklių traukiamus vežimus, lėtai rėpliojančius sunkvežimius, staigiais manevrais išvengdami kelyje pasirodančių žmonių ir gyvulių. Į automobilių sporto istoriją įėjo ne vienas čia savo sugebėjimus įrodęs lenktynininkas. 1600 kilometrų šiaurinės Italijos keliais, kuriuos jiems tekdavo įveikti, buvo nelengvi. Apie tai liudija gana ilgas šiose laikotarpiu nuo 1927 iki 1957 metų 24 kartus vykusiose ir tapusiose prestižinėmis lenktynėse žuvusiųjų sąrašas. Būtent tragiška markizo Alonso de Portago sukelta 1957 metų lenktynėse katastrofa tapo pretekstu Italijos valdžiai jas uždrausti. Tačiau automobilių sporto entuziastai sugebėjo jas vėl atgaivinti 1977 metais, tiesa, ne kaip lenktynes, kuriose važiuojama maksimaliu greičiu, o kaip gana ramų pasivažinėjimą istoriniais automobiliais senąja „Mille Miglia" trasa su startu ir finišu Brešijoje. 2006 metais čia startavo 375 „oldtaimeriai", net 22 iš jų priekyje turėjo baltai mėlyną BMW emblemą. Tai ne atsitiktinumas - vokiečiams labiausiai įsimintinos 1940 metų „Mille Miglia" – jose vokiečių ekipažai, startavę specialiai lenktynėms parengtais sportiniais BMW 328 MM užėmė pirmą, trečią , penktą ir šeštą vietas! Būtent todėl BMW pasinaudojo renginiu kaip vieta savo naujam konceptualiam automobiliui "BMW Concept Coupe Mille Miglia" pristatyti.

BMW dizaineriams sunku prikišti, kad jie dažnai "cituoja" ankstesnius garsią istoriją turinčios firmos modelius. Pagrindinis tradicinis markės elementas – dvi firminės "šnervės" (arba „inkstukai", kaip juos vadina vokiečiai) priekyje, ir viskas. Tačiau kiekviena taisyklė turi išimtį, šį kartą dvivietį prototipą "BMW Concept Coupe Mille Miglia". Sukurtas minint tą garsiąją vokiečių lenktynininkų pergalę 1940 metais, šis automobilis visiškai nedviprasmiškai primena savo legendinį pirmtaką. Ne plokščias, o sklandžiai lanku išgaubtas automobilio priekis, apskritos priekinių ratų arkos ir aptakumą gerinančiais gaubtais uždengti užpakaliniai ratai, priekinis stiklas iš dviejų dalių – kaip senajame 1940 metais startavusiame kupė. Netgi variklis, kaip ir 1940 –siais, turi 6 cilindrus, tik štai jo galia jau siekia net 343 AG. Jis, kaip ir automobilio pakaba, panaudoti nuo šiuolaikinio BMW rodsterio "Z4". Ir gal būt, todėl jo dizaino elementai persipina su istorinio kupė formomis. Aptakus ir dinamiško silueto "koncepto" kėbulas yra 230 mm ilgesnis bei 40 mm žemesnis nei "Z4". Nestandartinė ir kėbulo konstrukcija – jį sudaro erdvinis rėmas, apgaubtas iš anglies pluoštu armuoto plastiko pagamintais išoriniais elementais. Skirtingai nei prieškarinių BMW 328 "Mille Miglia", naujojo kupė kėbulas neturi durų, tad vairuotojas ir bendrakeleivis į "konceptą" patenka atlenkę atgal salono viršų. Nepatogu? Gal būt, užtat kėbulas, neturintis išpjovų durelėms, tapo itin standus. Galu gale, tai ne serijinei gamybai skirtas modelis, o greičiau savotiškas paminklas tiems, kas dar prieš 66 metus sukūrė unikalius sportinius automobilius.

Bet prisiminkime tuos senai praeitin nuslinkusius metus. 1940 metais, nors Europoje jau vyko karas, italai visgi neatsisakė tradicinių varžybų, tačiau su vienu skirtumu – vietoje vieno 1600 kilometrų ilgio rato jie parinko žiedinį vos 167 kilometrų ilgio maršrutą bendrojo naudojimo keliais Brešijos apylinkėse, kurį buvo paprasčiau prižiūrėti ir palaikyti jame tvarką, tačiau lenktynininkai turėjo pravažiuoti jį dešimt kartų, tad 1000 mylių atstumas nė kiek nesutrumpėjo. Starte išsirikiavo 88 automobiliai. Tarp jų buvo 5 specialiai „Mille Miglia" serijinio rodsterio BMW 328 pagrindu Aizenache pagaminti sportiniai automobiliai.

Kas tai buvo per automobilis? Miunchene motociklus ir variklius jiems gaminusi firma BMW automobilių gamyba užsiėmė, nupirkusi Tiūringijoje, Aizenacho mieste veikusią seną automobilių gamybos firmą „Dixi", kuri tada, 1929 metais gamino nediduką automobiliuką pagal britų firmos Austin" licenziją Tačiau netrukus buvo įsisavinti didesni, jau ne pagal licenziją, o pagal vokiečių inžinierių projektus sukurti automobiliai, o svarbiausia – modernūs 6 cilindrų motorai, lengvai forsuojami, tad puikiai tinkantys sportiniams modeliams. Vienas po kito pasirodė nauji BMW automobiliai, kiekvienas vis truputį didesnis už pirmtaką – modeliai „315", „319", „326", o 1936 metais Aizenache surinko pirmąjį labai vykusio dviviečio sportinio rodsterio BMW 328 egzempliorių. Jo konstruktoriai – Fricas Fiedleris ir Aleksas fon Falkenhausenas – panaudojo ankstesnių BMW automobilių sportinių versijų konstravimo bei eksploatacijos patirtį ir sukūrė tikrai neeilinį automobilį, kuriuo žavimės iki šiandien. BMW 328 - nedidelis ir lengvas, po jo ilgu siauru variklio gaubtu - galingas 6 cilindrų 2 litrų darbo tūrio motoras su originalios konstrukcijos galvute. Joje viršutiniai vožtuvai išdėstyti kampu vienas į kitą taip, kad tarp jų puikiai telpa uždegimo žvakė. Paskirstymo velenėlis įrengtas žemai, variklio bloke, ir valdo vožtuvus sudėtinga vertikalių bei horizontalių stūmiklių pagalba. Degusis mišinys iš trijų karbiuratorių į cilindrus patenka trumpiausiu keliu. F.Fiedlerio sukonstruotas agregatas nominaliai išvystė 85 AG/4800 aps/min, kas buvo daug XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje. O svarbiausia – variklio konstrukcija leido jį gerokai forsuoti be didesnio poveikio jo patikimumui. Keturlaipsnę pavarų dėžę tiekė firma ZF. Automobilis turėjo nepriklausomą priekinę pakabą su viena skersine linge ir skersinėmis svirtimis, galinio varančiojo tilto karterį su rėmu iš ovalinių vamzdžių jungė išilginės pusiauelipsinės lingės. Tik 780 kilogramų svėręs BMW 328 garantuotai išvystė 150 km/h.

Savo galimybes „ištvermės lenktynėse" automobiliai BMW pirmą kartą išbandė 24 valandų lenktynėse Le-Mane 1938 metais. Nors šiuos BMW 328 gamykloje aprūpino specialiais lengvučiais aliuminio kėbulais, nugalėti šioje Prancūzijos trasoje vokiečiams nepavyko. O sekančiais metais prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. BMW komandai pasireikšti dabar liko vienintelis šansas – „Mille Miglia" lenktynės Vokietijos sąjungininkėje Italijoje. Čia nugalėti irgi buvo sunku, nes joje tradiciškai nugalėdavo automobiliais „Alfa Romeo" startuojantys italų lenktynininkai. Todėl, kad įgyti daugiau šansų, BMW nutarė varžytis ne bendroje įskaitoje, o BMW variklius atitinkančioje klasėje iki 2 litrų darbo tūrio. Visus 5 lenktynėms pagamintus automobilius sukomplektavo forsuotais varikliais. Jiems padidino suspaudimo laipsnį, sumontavo kitus, „aštresnius" paskirstymo velenėlius, nuėmė oro filtrus bei kitaip sureguliavo karbiuratorius, ir dabar, kaip oficialiai teigė BMW gamyklos Aizenache atstovai, jie pasiekdavo 125-150 AG. Bet, siekdami nuraminti varžovus, jie gudravo – jau po karo paaiškėjo, kad variklių ilgaamžiškumo sąskaita jų galia realiai buvo dar didesnė, ir automobiliai tiesiojoje įsibėgėdavo iki 217-217 km/h maksimalaus greičio.Du iš jų uždarais kupė tipo aliuminiais kėbulais aprūpino pačioje gamykloje, o likusiems trims „328- siems" atvirus ir labai dailius kėbulus pagamino italų firma „Turing". Kėbulai turėjo karkasą iš plonų plieno vamzdelių, prie kurio tvirtino išorinius aliuminio elementus.

Kadangi lenktynės vyko Italijoje, vieną iš automobilių su uždaru kupė kėbulu gamykla patikėjo vairuoti italų lenktynininkui grafui Džuzepei Luraniui. Antrojo kupė ekipažą sudarė kitas aristokratas - vokietis Fricas Huschke von Hansteinas su Valteriu Beimeriu. Atvirais BMW 328 MM važiavo lenktynininkų Brudeso - Rėzės, Briemo - Richterio ir Vencherio – Scholco ekipažai. Tokia gausi ir galingais automobiliais startuojanti komanda daugelio jau iš anksto buvo laikoma nugalėtoja. Jos nariai dėvėjo baltus kombinezonus, kurių kairėje pusėje ant krūtinės buvo išsiuvinėta SS emblema – dvi į žaibus panašios runos. Mat, SS buvo oficialiu BMW komandos rėmėju.

Grafas Lurani pasitraukė iš kovos dar lenktynių pradžioje. Lyderio pozicija atiteko F.Huschke fon Hansteinui, kuriam „ant kulnų lipo" automobiliu „Alfa Romeo" važiavęs italų ekipažas Farina – Mambeli. Jie buvo žinomi lenktynininkai, tad šansai laimėti buvo beveik lygūs. Vis tik finišo liniją pirmuoju kirto vokiečių automobilis. Kiti trys BMW 328 MM važiavę lenktynininkai užėmė atitinkamai trečią, penktą ir šeštą vietas. Iškovota tiek asmeninė, tiek komandinė pirmosios vietos, tad į namo BMW komanda grįžo triumfuodama. Nugalėtojo automobilis su uždaru kupė tipo kėbulu po to atsidūrė Miunchene, BMW direkcijoje, kiti „Mille Miglia" startavę automobiliai buvo saugomi gamykloje Aizenache.

Karui pasibaigus, Miunchene buvusį automobilį surado ir „privatizavęs" parsigabeno į JAV vienas apie automobilius neblogai išmanęs amerikiečių karininkas. Šiandien šis BMW 328MM saugomas uždaroje privačioje kolekcijoje. Aizenache likę automobiliai išsisklaidė kas kur. Vienas nežinia kaip atsidūrė vakarinėje Vokietijos dalyje, vienas buvo sunaikintas, o trečiąjį – rodsterį, kurį 1940 metais vairavo Vencheris, Maskvon kaip trofėjų parsigabeno vieno iš tuometinių TSRS lyderių Anastazo Mikojano sūnus, karo lakūnas. Kai jam nusibodo šis „žaisliukas", nors ir greitas, bet triukšmingas ir nepatogus, automobilis porą kartų keitė šeimininkus, kol galu gale atsidūrė Rygoje, pas Gvido Adamsoną, senovinių automobilių klubo AAK narį ir visuomenei buvo pristatytas viename pirmųjų Pabaltijyje senovinių automobilių sąskrydyje Rygoje 1973 metais, kai kaip vėjas praskriejo Bikerniekų lenktynių trasa..