Liucijus

Pradžia » Straipsniai » Rankraščiai » Technika » Šešių pavarų automatas (LT)

Šešių pavarų automatas (LT)

El. paštas Spausdinti PDF

KETURIOS PAVAROS, PENKIOSPAVAROS, ŠEŠIOS PAVAROS – O GAL DAR DAUGIAU?

Liucijus Suslavičius 

Kaip manote, kada buvo pasakyta ši frazė:”Kadangi skirtingų perdavimo skaičių poreikis greitai auga, o pirkėjai reikalauja specialiai jiems pritaikytų pavarų dėžių su žymiai ilgesniu tarnavimo laiku, tradicinių hidraulinių mechanizmų nebepakanka. Universalias konstrukcijas galima sukurti tik panaudojus mikroprocesorių valdomas “protingas” sistemas”? Prieš penkis ar dešimt metų? Nustebsite, bet ši vieno Vokietijos pavarų dėžių konstruktorių mintis buvo išsakyta dar 1983 metais, praėjus vos trims metams po to, kai rinkoje pasirodė firmos “ZF” sukurta elektronikos valdoma automatinė pavarų dėžė “Ecomat”. Taigi, praėjo jau beveik ketvirtis amžiaus nuo to momento, kai pavaras perjungti vairuotojams ėmė padėti elektronika. Maža to, autobusų vairuotojai tokį elektroninį pagalbininką, gerokai palengvinusį autobuso valdymą, gavo anksčiau, nei lengvųjų automobilių vairuotojai, kurie šiaip jau visada pirmieji įsisavina automobilių technikos naujoves.

Visgi ne tik vis modernesni ir “protingesni”elektroniniai blokai per tą laiką imti naudoti automatinėse pavarų dėžėse, montuojamose įvairių tipų komerciniuose automobiliuose. Labai svarbu ir tai, kad nepadidėjus “automato” gabaritams, beveik du kart išaugo jo sugebėjimas perduoti maksimalų variklio išvystomą sukimo momentą – jei tada tada maksimali jo vertė siekė 900 niutonmetrų, šiandien, išaugus variklių galingumui, norma yra jau 1600 niutonmetrų. Kartu nuo keturių iki šešių padidėjo pavarų skaičius transmisijoje. Tai vėlgi visų pirma naujų techninių sprendimų, kuriuos panaudoja svarbiausieji automatinių pavarų dėžių gamintojai, rezultatas. Naujos elektronikos, naujos mechanikos bei naujos hidraulikos kombinacija duoda labai gerus rezultatus – firma “ZF” teigia, jog jos šešių laipsnių “automatas” “6 HP 592” miesto eismo sąlygomis leidžia sutaupyti iki 8 procentų degalų, lyginant su autobusu, kuriame įrengta ankstesnės kartos 5 laipsnių automatinė pavarų dėžė. Tikslesnis pavarų perdavimo skaičiaus parinkimas, didesnio pavarų skaičiaus dėka pasiektas mažesnis skirtumas tarp gretimų pavarų labai teigiamai atsiliepia degalų sąnaudoms nuolat judant “važiuok-sustok” režimu, būdingu didmiesčių eismui. Pirmąja pavara naudojamasi labai trumpai, elektronika kai tik galima, jungia aukštesnę, po to sekančią, tad autobusas greičiau įsibėgėja, jo variklis rečiau dirba ekologiškai nepalankiu režimu.

ZF konstruktoriai itin daug padirbėjo prie naujos pavarų dėžės mechaninių mazgų – joje šešioms pavaroms į priekį ir vienai atbulinei gauti panaudoti tik trys planetariniai krumpliaračių mechanizmai bei trys daugiadiskės sankabos ir trys daugiadiskiai stabdžiai arba tiek pat, kiek penkialaipsnėje automatinėje pavarų dėžėje.

Nauja pavarų dėžės elektroninė dalis turi žymiai daugiau galimybių sekti automobilio ir jo transmisijos darbą ir jį optimizuoti. Mat, jau ir anksčiau transmisijoje naudoti mikroprocesoriai visas savo galimybes atskleidžia tik dirbdami bendrame informaciniame-kontroliniame variklio, transmisijos ir važiuoklės tinkle, kurį be minėtų mikroprocesorių, sudaro įvairius parametrus sekantys davikliai bei juos visus jungiantys laidininkai, kuriais perduodami informaciniai signalai ir valdymo komandos.

Automobilyje tai vyksta beveik taip pat, kaip keičiantis informacija internetu. Variklio ir pavarų dėžės valdymo blokai “informuoja” vienas kitą apie tokius parametrus kaip išvystomas sukimo momentas, įjungta pavara, alyvos temperatūra ir t.t., ratuose įrengti davikliai stebi, ar ratai nepraslysta, ar automobilis “neužnešamas”. Bendras ryšio tinklas leidžia agregatams aktyviai veikti vienas kito darbo parametrus, t.y., pavarų dėžė keičia variklio darbo režimą. Bet kuris vairuotojas pasakys – važiuodamas į kalną pilnu autobusu, jis spaudžia akseleratoriaus pedalą kitaip, nei leisdamasis žemyn tuščiu. Taip jis pritaiko variklio sukimo momentą konkrečiam važiavimo režimui. Kai abu automobilio agregatai “bendrauja” tarpusavyje, variklio mikroprocesorius sulygina tikruosius sūkius su užprogramuotais reikalingo sukimo momento parametrais ir per sekundės dalis “pataria” pavarų dėžės mikroprocesoriui, kurią pavarą šiuo momentu tikslingiausia įjungti ir kartu kiek pakeičia variklio darbo parametrus, kad viskas vyktų kuo optimaliau. Be abejo, neturinti elektroninio valdymo bloko automatinė pavarų dėžė padarys tą patį – įjungs kitą pavarą, bet padarys tai vėluodama, ne taip sklandžiai.

“Protingos” pavarų dėžės dėka vairuotojui nereikia kaip ankstesnėse konstrukcijose, pačiam spręsti, ar jungti tą pavarą, kurią displėjuje rekomenduoja elektronika, ar elgtis savo nuožiūra, pasirinkti ekonomišką važiavimo stilių arba versti variklį dirbti visu galingumu. “Ecomat 2” leidžia važiuoti dinamiškai ir kartu palaiko variklio alkūninio veleno sūkius “žaliuoju” vadinamame ekonomiškame diapazone.

Visgi absoliučiai idealaus sprendimo kol kas nėra. Specialistai pripažįsta - šešialaipsnės automatinės pavarų dėžės tinka ne kiekvienam komercinės paskirties automobiliui. Praktikoje jau pasiteisinusi nuomonė apie jas tokia – 6 pavarų “automatas” labiausiai efektyvus poroje su silpnu arba su itin galingu varikliu. Priežastis paprasta – ta naujai įkomponuota šeštoji pavara nėra pagreitinanti, ji skirta pradėti važiuoti. Todėl visų pirma ji labai naudinga, kai variklio galingumas santykinai nėra didelis, nes variklio nereikia perkrauti, maksimaliai didinant jo sūkius (o kartu ir degalų sąnaudas). Kombinacijoje su galingesniu, nei vidutinis toje klasėje varikliu tokia pavarų dėžė leidžia automobiliui pasiekti didesnį maksimalų greitį, vėlgi neišeinant už “ekonomiškų” alkūninio veleno sūkių zonos. 

Iliustracijose:

1.Taip sukomponuota transmisija ir važiuoklė šiuolaikiniame autobuse.

2.Automatinė pavarų dėžė ZF Ecomat 2:

1 - hidrodinaminis sukimo momento keitiklis su blokuojančia sankaba

2 - alyvos paskirstymo modulis (alyvos siurblys su reguliavimo sistema)

3 - hidraulinis retarderis (sukasi variklio alkūninio veleno greičiu)

4, 5 ir 6 – daugiadiskės sankabos

7, 8 ir 9 – su dėžės korpusu sujungti diskiniai stabdžiai

10 – korpusas iš aliuminio lydinio

11 – trijų laipsnių planetarinė dėžė

12 – kampinė pavara