Liucijus

Pradžia » Straipsniai » Rankraščiai » Technika » Auto - klimato žudikas (LT)

Auto - klimato žudikas (LT)

El. paštas Spausdinti PDF

AUTOMOBILIS – ŽEMĖS KLIMATO „ŽUDIKAS“?

Liucijus Suslavičius

Anglies dvideginis – junginys, sukeliantis atmosferoje „šiltnamio efektą“, šiandien tapo rimta žmonijos problema, gal būt, net jos išlikimo problema. Iš dalies esame kalti patys – žmonių ūkinė veikla tapo perteklinio anglies dvideginio kiekio planetos atmosferoje ir to iššaukto globalinio klimato atšilimo priežastimi. 43,2 procento į atmosferą patenkančio anglies dvideginio išmeta šiluminės elektrinės, 24,8 procento – pramonė ir kitos ekonomikos sritys, 13,0 procentų – gyvenamasis sektorius, 11,9 procento - lengvieji automobiliai, 7,1 procento – visos kitos transporto rūšys. Tačiau Europos Sąjungos Aplinkos apsaugos komisaras Stavros Dimas po ilgų ir aštrių debatų pasiekė savo – ES valdantieji organai pritarė nuostatai, kad 2012 metais įsigaliotų maksimali leistina anglies dvideginio išmetimo norma automobiliams – ne daugiau 120 gramų vienam nuvažiuotam kelio kilometrui.

Pristatydamas naujos direktyvos projektą, S.Dimas pasirėmė dar 1998 metais paskelbtu Europos automobilių gamintojų susitarimu iki 2008 metų sumažinti vidutinį naujų automobilių parko išmetamo anglies dvideginio kiekį iki 140 g/1 km. Pramonininkai tada paskaičiavo, jog vertinant visą pagamintų naujų automobilių kiekį, šis normatyvas yra realus – jei didelio litražo automobiliai jį neabejotinai viršys, tai mažalitražiai be problemų sugebės pasiekti gerokai žemesnio rodiklio, ir bendras parko rodiklis bus toks, kokio siekiama. Deja, realybė pasirodė esanti visai kitokia – 2008 –ji, kaip sakoma, „ant nosies“, o vidutinis naujų automobilių variklių išmetamo anglies dvideginio kiekis šiandien yra 163 g/1 km. Tik 10% šiais metais gaminamų automobilių modelių rodikliai atitinka arba yra žemesni už numatomą 2012 metų normą, ir visi jie - arba hibridiniai automobiliai, tokie kaip „Toyota Prius“ arba mažalitražinės kitų firmų automobilių modifikacijos. Parametro sklaida didžiulė – nuo 90 g/1 km (Smart fortwo coupe 0,8 cdi) iki 470 g/1 km (Bentley Brooklands).

Kodėl šiandien nauji griežti reikalavimai nukreipti visų pirma į automobilių gamintojus, o ne, tarkim, į energijos gavybos įmones, kurios į atmosferą išmeta 4 kartus daugiau anglies dvideginio? Atsakymų gali būti ne vienas, tačiau noromis - nenoromis prašosi išvada, kad ir šį kartą laikomasi principo – „kas veža, tam ir krauna“. Tik vienas faktas – kai XX amžiaus paskutiniais dešimtmečiais įstatymų leidėjai iš automobilių gamintojų pareikalavo sumažinti išmetamų teršalų kiekį, per 15 pastarųjų metų pasiektas neregėtas efektas – 2007 metais pagaminto automobilio variklis savo konstrukcijos ir papildomos išmetimo dujas neutralizuojančios įrangos dėka į aplinką išmeta net 95% mažiau nuodingų junginių, nei 1990 metų pavyzdžio jo analogas! Taigi, mintis tiesmukiška - jei vėl „paspausime“ automobilių gamintojus, jų konstravimo biurai per palyginti trumpą laiką tikriausiai susidoros ir su anglies dvideginio išskyrimo į aplinką mažinimo problema. Kiek tai kainuos gamintojams, kaip tai atsilieps galutinei automobilių kainai, idėjos iniciatoriams kol kas ne itin rūpi, todėl daugelyje pasaulio šalių visuomenei nuosekliai ir įkyriai peršama mintis, jog didžiausias kaltininkas dėl prasidėjusios klimato kaitos yra automobilis, nutylint apie kitus kur kas didesnius atmosferos teršėjus.

Automobilių pramonė pasiryžusi priimti iššūkį ir jau ne pirmi metai daug dirba šioje srityje. Pasirodė serijiniai hibridiniai automobiliai, naujos kartos varikliai, galintys naudoti ekologiškus degalus (biodegalus, suspaustas arba suskystintas dujas), taip pat su naujomis tiesioginio degalų įpurškimo sistemomis, su sklandžiai reguliuojamomis paskirstymo mechanizmo darbo fazėmis ir t.t., artėja serijinė vandenilį kaip degalus naudojančių automobilių gamybos pradžia. Dabar vienas klausimas skaitytojams - kam reikalinga didelė variklių galia? Aišku, tam, kad automobilis būtų dinamiškas. Bet vėlgi visi suprantame – lengvesniam automobiliui, kurio dar ir pasipriešinimas riedėjimui mažesnis, kad pasiekti tą patį greitį, kaip sunkesniam, pakanka ekonomiškesnio mažesnio darbo tūrio variklio, atitinkamai mažiau teršiančio aplinką. Todėl galima prognozuoti, kad netrukus automobilių konstruktoriai ir technologai pradės tikrą „gramų medžioklę“ – automobilio konstrukcija bus nuosekliai, detalė po detalės peržiūrima tikslu kiek galima ją palengvinti. Plieninės detalės bus kur kas dažniau, nei šiandien, keičiamos aliuminėmis ar pagamintomis iš sintetinių medžiagų, itin daug pakeitimų turėtų susilaukti automobiliuose naudojama komforto įranga. Štai kondicionierius, šiandien vidutiniškai padidinantis degalų sąnaudas 0,7 litro 100 kilometrų kelio – konstruktoriai žada jau artimiausiais metais įdiegti per pusę mažiau energijos naudojančius kondicionierius. Dar vienas pavyzdys – jei visų elektros varikliukų, šiandien kilnojančių stiklus, reguliuojančių sėdynes ir pan., svorį sumažinti bent 50 gramų kiekvieno, tai kai kuriuose modeliuose vien to dėka automobilio svorį galima sumažinti geru kilogramu. Mažės svoris - reiškia, mažės degalų sąnaudos, mažės ir variklyje pagaminamo anglies dvideginio kiekis. Pasipriešinimą riedėjimui sumažins geresnė automobilio aerodinamika, siauresnės padangos. Manau, kad šį sąrašą dar galima tęsti ir tęsti. O kad automobilis išliktų dinamiškas ir su mažesnio litražo varikliu, konstruktoriams teks pasukti galvas, kaip jį forsuoti, kartu nedidinant degalų sąnaudų. Gamintojai ir patys jau neslėpdami kalba apie būtinumą sumažinti vidutines naujų lengvųjų automobilių parko degalų sąnaudas nuo 6,5 iki 5,0 litrų 100 kilometrų. Bet „lazda turi du galus“ – specialistų paskaičiavimu, lengvasis automobilis, išmetantis 120 gramų anglies dvideginio vienam kelio kilometrui, dėl panaudotų jame naujų techninių sprendimų kainuos vidutiniškai 1500 eurų daugiau, nei jo šiandieninis analogas. Bet vidutinės ir didelės klasės automobilių gamintojai, tokie kaip „Audi“, BMW, „DaimlerChrysler“ ar „Porsche“, turės dėti kur kas daugiau pastangų ir atitinkamai daugiau investuoti, tad jų automobilių kainos kils daugiau, nei tų gamintojų, kurie daugiausia gamina mažus automobilius. Dar viena aplinkybė – jau dabar automobiliai su dyzeliniais varikliais išmeta į aplinką mažiau anglies dvideginio, nei tokie patys modeliai su benzininiais varikliais. Taigi, bendrame parke augs dyzelinių automobilių dalis. Bet dyzelinis automobilis ir taip jau yra brangesnis, tad pirkėjui teks „dar giliau lįsti į piniginę“, kad įsigyti naują automobilį.

Kol kas ES komisaro S.Dimaso pasiūlymai dar neįteisinti jokia direktyva, jos pasirodymo laukiama sekančiais metais. Jau nutarta, kad ji neturės atgalinio veikimo, tad joje numatytas normatyvas senesnių modelių automobiliams negalios, su jais kiekviena valstybė, siekianti sumažinti jos teritorijoje pagaminamo anglies dvideginio kiekį, kovos savais metodais. Tačiau kol kas neapsispręsta, ar tie 120 g/1 km kelio galios visiems automobilių modeliams be išimties, ar tai bus vidutinis normatyvas konkretaus gamintojo pagamintam automobilių skaičiui. Pirmuoju atveju tai reikštų masinį didelių lengvųjų automobilių, visureigių, minivenų „išmirimą“, mums liktų tik maži automobiliai su 1,0 – 1,5 litro darbo tūrio varikliais. Antrasis variantas mažiau skausmingas – nors mažų automobilių ir įvairių „hibridų“ skaičius gerokai padidėtų, visgi išliktų ir dideli komfortiški automobiliai su klasikiniais daugiacilindriais varikliais.

 

2007 metais gaminami mažiausiai anglies dvideginio išmetantys lengvieji automobiliai*

 

Benzininiai

g/km

Dyzeliniai

g/km

Mažiausioji klasė

Citroen C1 1,0 Advance

109

Smart fortwo coupe 0,8 cdi

90

Peugeot 107 70 Petit Filou

109

Citroen C1 HDIi 55 Style

109

Toyota Aygo

109

Kia Picanto1,1 CRDi LX

112

Smart fortwo coupe 1,0

112

Fiat Panda 1,3 JTD Multijet

113

Daihatsu Cuore/Trevis 1,0

114

Peugeot 1007 HDi 70

124

Maža klasė

 

 

 

Smart Roadster

117

VW Polo Blue Motion

102

Daihatsu Sirion

118

Citroen C2 HDi

111

Smart fourfour 1,1 pure plus

125

Citroen C3HDi

113

Toyota Yaris 1,0

127

Lancia Ypsilon 1,3 jtd Multijet

114

Honda Jazz 1,2i

129

Renault Clio 1,5 dCi Campus

115

Kompaktinė klasė

 

 

 

Toyota Prius 1,5 Hybrid

104

Renault Megane 1,5 dCi

120

Honda Civic 1,3i-DSi Hybrid

109

Citroen C4HDi 110 FAP

120

Honda Civic 1,4 i-C I-shift

134

Hyundai Accent 1,5 CRDi GLS

120

BMW 118i

140

Dacia Logan 1,5 dCi

125

Opel Astra GTC 1,4 TE

142

Ford Focus 1,6 TDCi

125

Vidutinė klasė

 

 

 

BMW 320i Coupe

151

Volvo S40 1,6D

129

Škoda Octavia 1,6 FSi

158

BMW 320d Coupe

131

Opel Vectra 1,6 Twinport

163

Škoda Octavia 1,9 TDI Classic

132

Volvo S40 1,6

171

VW Paesat Blue Motion

136

Toyota Avensis 1,8

171

Citroen C5 HDi 110 FAP

142

Viršutinė vidutinė klasė

 

 

 

BMW 523i

174

Škoda Superb 1,9TDI Classic

153

Opel Signum 1,8

185

BMW 520D

158

Lexus GS 450h Hybrid

186

Opel Signum 1,9 CDTI

159

Audi A6 2,0 TSFI

189

Peugeot 607 HDi FAP 135

162

Mercedes Benz E200 Kompressor CI

195

Hyundai Sonata 2,0 CRDi VGT

163

Aukšta klasė

 

 

 

BMW 630Ci Coupe

216

Jaguar XJ6 2,7D V6

214

Audi A8 3,2 FSI multitronic

237

Chrysler 300C 3,0 V6 CRD

215

BMW 730i Steptronic

241

BMW 730d Steptronic

216

Mercedes Benz S350 7G-Tronic

242

Mercedes Benz S320 CDI 7G-Tronic

220

Mercedes Benz SL350 7G-Tronic

246

Audi A8 3,0 TDI quattro tiptronic

227

Minivenai

 

 

 

Opel Zafira 1,8 Easytronic

178

Citroen GrandC4 Picasso HDi

150

VW Touran 1,4 TSI Trendline

178

Renault Grand Scenic 2,0DCi

154

Toyota Corolla Verso 1,6

178

VW Touran 1,9 TDI Conceptline

156

Renault Grand Scenic 1,6 16V

189

Opel Zafira 1,9 CDTI

165

Ford S-MAX 2,0 Ambiente

194

Ford Galaxy 1,8 TDCi

166

Vidutiniai visureigiai

 

 

 

Nissan Qashqai 1,6 visia 4x2

162

Nissan Qashqai 1,5 dCI 4x2

145

Hyundai Tucson 2,0 GLS 2 WD

190

Honda CR-V 2,2 –CDTi Comfort

173

Kia Sportage 2,0 16V LX

190

Toyota RAV4 2,2 D-4D 4x4

173

Honda CR-V 2,0i Comfort

192

Mitsubishi Outlander 2,0 DI-D

177

Lexus RX 400h Automatik

192

Hyundai Tucson 2,0 CRDi VGT

184

*Duomenys – pagal žurnalą „ADAC Motorwelt“