Liucijus

Pradžia » Straipsniai » Rankraščiai » Speciali technika » Bomb Squad (LT)

Bomb Squad (LT)

El. paštas Spausdinti PDF

,,BOMB SQUAD” ATVAŽIUOJA!

L.Suslavičius 

JAV policijai didesniuose miestuose pakankamai dažnai tenka turėti reikalų su įvairių tipų sprogmenimis. Net paaugliai, prisižiūrėję filmų ir naudodamiesi internete skelbiamais savadarbių sprogmenų gamybos receptais, bando gaminti taip vadinamas ,,Mak Gaiverio bombas” iš parankinių medžiagų. O ką jau bekalbėti apie nusikaltėlius, įvairaus plauko teroristus ar šiaip iškreiptos psichikos asmenis, pykstančius ant viso pasaulio, bet galinčius įsigyti tikrų sprogmenų. Pavyzdžiui, tokiame didmiestyje kaip Los Angeles policija per metus gauna maždaug 1000 pranešimų apie padėtus ar šiaip rastus sprogmenis ar juos primenančius įtartinus daiktus. Nuo 30 iki 40 procentų šių pranešimų, deja, pasitvirtina. Policijos statistika byloja, kad atvykus į vietą, dažniausia randamos savo darbo ,,vamzdinės bombos” (sprogmenų ir vinių prikimštos vandentiekio vamzdžių atraižos). Antroje vietoje – savadarbės ,,rankinės granatos”. Todėl LAPD (Los Angeles Police Department) savo sudėtyje turi 24 valandas per parą budintį ,,Bomb squad”. Jame dirba 14 profesionalių išminuotojų.

Gavus pranešimą apie rastą sprogmenį, į vietą atvyksta ,,bomb squad” brigada – du išminuotojai ir vadovas. Su savimi jie atsiveža visą reikiamą įrangą – rankinius ir mechaninius įrankius, portatyvinį rentgeno aparatą, išminuotojų apsauginę aprangą. Bet įdomiausiu kroviniu mėlyname ,,bomb squad” furgone yra du savaeigiai per atstumą valdomi robotai. Pirmasis – mažutis, tik 20,4 kilogramo sveriantis TR-2000, pramintas ,,Maksu” ir naudojamas dažniausia žvalgybai. Ant žemutės vikšrinės jo platformos, kurioje sumontuotas variklis ir maitinimo baterijos styro mechaninė ,,ranka”, galinti suktis aplink, kilnotis aukštyn-žemyn, su gale sumontuotu griebtu, galinčiu pakelti nuo 4,5 iki 15 kilogramų sveriantį krovinį. Svarbiausia, ,,Maksas” gali pralįsti pro 13 centimetrų aukščio plyšį ir ,,pažvelgti” už 1,5 metro aukščio tvoros. Pažvelgti ant jo mechaninės rankos sumontuotos spalvotos telekameros pagalba ir perduoti vaizdą į roboto valdymo pulto displėjų. Robotas valdomas radijo ryšiu ir gali dirbti 300 metrų atstumu nuo operatoriaus. Beje, ,,atsitraukimui” iš pavojingos vietos yra dar ir atbulinio vaizdo kamera, tad robotui nereikia apsisukinėti, kas siauroje vietoje tam tikrais atvejais gali būti ir neįmanoma. Antrasis robotas, sukurtas firmoje ,,Remotec” ir pramintas ,,Andros”, yra žymiai didesnis ir sunkesnis – net 320 kilogramų. Tai ,,darbinis”mechanizmas. Jis valdomas 90 metrų ilgio kabeliu siunčiamais signalais. Roboto priekyje yra dvi spalvoto vaizdo telekameros – viena ant mechaninės rankos, kita – pritvirtinta prie korpuso. Vikšrinis ,,Andros” gali judėti ne tik asfaltu, bet ir raižyta vietove, įveikti duobes, forsuoti vandens kliūtis. Tai labai praverčia, kai reikia paimti ir atvežti kur nors lauke ar net vandenyje gulintį įtartiną daiktą ar idientifikuotą sprogmenį bei pakrauti jį į specialią kamerą, sumontuotą sunkvežimyje arba jo priekaboje.

JAV policijos padaliniuose naudojama bombų transportavimo kamera – tai storasienis plieno rutulys su šone esančiu liuku. Priklausomai nuo konstrukcijos ir dydžio, tokia kamera atlaiko sprogimą, kurio galia gali būti ekvivalentiška 18-20 kilogramų trotilo sprogimui. ,,Andros” ar kitoks analogiškos paskirties robotas, operatoriaus valdomas, paima sprogmenį savo ,,rankos” griebtais, atvažiuoja prie automobilio su kamera, kurios liukas jau atidarytas, ir įdeda jį vidun arba ant kameroje esančio specialaus padėklo. Po to belieka kamerą uždaryti ir sprogmenį išgabenti sunaikinimui. Jei bevežant jis ir detonuotų, žalos tai nepadarytų – storos kameros sienelės atlaikys sprogimo bangos jėgą, neleis jam ,,ištrūkti” į aplinką.

Aerodromuose naudojami mažesni, nei minėtas tanketę primenantis ,,Andros”, robotai, turintys ratinę važiuoklę. Jiems dažniausiai tenka išvežti į saugią vietą įtartinus krepšius ir lagaminus, paliktus laukimo salėse arba sulaikytus peršviečiant keleivių bagažą. Aerouostuose apsaugai nuo galimo sprogimo pasekmių naudojami atsparūs sprogimui maišai-konteineriai, į kurį robotas atsargiai įdeda įtartiną bagažą. Toks maišas neleidžia išsilakstyti smulkioms skeveldroms, net jei jame sprogsta rankinė granata. Išminuotojai irgi neina prie bombų neapsisaugoję – jie naudojasi specialiais apsauginiais kostiumais. Tik štai jų rankos visada neapsaugotos, bet kitaip, deja, ir būti negali – tokį jautrų daiktą kaip sprogmuo, su pirštinėmis nepagrabinėsi.

 

Nuotraukose:

1.,,Maksas” ir ,,Andros” prie išminuotojų furgono.

2.Detroito aerouoste naudojamas ratinis robotas.

3.Robotas deda bombą į kamerą.

4.Išminuotojas su apsaugine apranga.