Tikrieji Volvo (LT)

Spausdinti

Tikrieji “Volvo” prasidėjo nuo “titanų” ir “vikingų”

Liucijus Suslavičius

Kai tik pamini sunkvežimius “Volvo”, prieš akis iškyla atlašus magistralinio “VolvoEH”siluetas ir malonus ausiai jo galingos “šešiukės” ūžesys. Galingi ir modernūs “Volvo” – itinmėgiami Lietuvos transportininkų. Net “senukai” F12 su kubo formos kabinomis vis darvertinami pakankamai aukštai. Įsivaizduoti kitokį, nei “furą” tempiantį galingą magistralinį“Volvo” tiesiog pritrūksta fantazijos.

O juk daugelį dešimtmečių nuo firmos pirmojo, 1927 metais pasirodžiusio automobilio,didžiuma komercinių “Volvo” buvo pikapai, mažo ir vidutinio tonažo sunkvežimiai. Tik 1937metais, kad neužleisti visos rinkos konkurentui “Scania-Vabis”, Gioteborge pradėta triašių“Volvo LV29” su 120-130 AG šešių cilindrų varikliais gamyba. Didžiausia leistina šių ilganosiųsunkvežimių su 6x2 tipo važiuokle masė buvo 13 tonų.

Šiek tiek modernizuoti ir aprūpinti nebe benzininiais, o dyzeliniais varikliais, “L29”serijos sunkvežimiai buvo gaminami iki šeštojo dešimtmečio pradžios, kol 1951 metų pabaigoje“Volvo” nepradėjo naujo modelio “L395” gamybos.

Tiesą sakant, jo konstrukcijoje nieko itin naujoviško nebuvo, nes konstruktoriai tikperkomponavo “L29” važiuoklę, pastumdami priekinį tiltą kiek atgal, o variklį sumontuodamivirš jo. O štai variklis – 9,6 litro darbo tūrio 150 AG “šešiukė”, kurį sukonstravo legendinismotorų kūrėjas Džonas Stėlbladas tapo būsimosios sunkiųjų “Volvo” komercinės sėkmėspagrindu. Mat šis variklis nuo pat pradžių buvo kuriamas darbui su turbokompresoriumi. Toksvariantas – 185 AG TD 96 AS serijiniai pradėtas gaminti 1954 metais. Jo turbina sukosišiandienos požiūriu, labai lėtai – tik 38000aps/min. Be to, “Volvo L 395” buvo pirmuoju firmossunkvežimiu, oficialiai gavusiu vardą – “Titan”: modelis su turbokompresoriumi vadinosi “TurboTitan”. Serija buvo gaminami 4x2 (didžiausia leistina masė – 12 tonų) 6x2 (17 tonų) ir 6x4 (18tonų) variantai. Per 10 metų (1951-1961) pagaminta 7108 “L395”, o nuo 1959 iki 1965 metųGioteborge gamino dar ir “L495” su iki 230 AG forsuotu turbodyzeliu “TD96C”. Sunkiausiojo“L495” serijos “turbotitano” masė siekė net 22 tonas. Iki 1956 metų “titanai” turėjo hidraulinęstabdžių pavarą, ir tik vėliau ji buvo pakeista pneumatine. Nustebsite, bet visi “titanai”Gioteborge buvo gaminami… be kabinų. Jas tiekė Umea mieste buvusi kėbulų gamykla“Nystrőms Karosserifabrik”, bei mažesnės firmos “BeGe” ir “Floby”. Tik septintajamedešimtmetyje “Volvo” įsigijo Nystrőmo įmonę.

Triašėms “titanų” modifikacijoms “Volvo” inžinieriai panaudojo “Hendrickson” tipogalinių tiltų pakabą su tiltų karterius jungiančiais masyviais balansyrais. Likimo ironija – šiąpakabą išrado švedas Magnus Hendricksonas, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą emigravęs į JAV.O dabar švedams teko pirkti švediško išradimo patentą.

Su “Turbo Titan” firma “Volvo” šeštojo dešimtmečio pradžioje bandė išeiti į JAV rinką,bet deja, nesėkmingai. Tada europietiški sunkvežimiai, tuo labiau su turbodyzeliais, amerikiečiųnedomino. Užtat Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje “titanus” graibstyte graibstė. Neviena dešimtis jų ten tebevažiuoja iki šiandien.

1953 metais Gioteborge pradedamas gaminti analogiškas modeliui “Titan”, tačiaulengvesnis “L385”, pavadintas “Viking”. Jo ir variklis silpnesnis – 6,7 litro 115-125 AG dyzelis.Didžiausia leistina masė – 10,3 tonos, varianto su 6x2 važiuokle – 14,5 tonos. O svarbiausia,armijos poreikiams, o taip pat eksportui į Afrikos šalis pradedamas gaminti “Viking Terrain” su4x4 tipo važiuokle. “Viking” – labai populiarus modelis – per 9 metus pagaminama 18,5tūkstančio “L385”, o 1959-1965 metais – dar 21,8 tūkstančio modernizuoto “L485” su 150 AGturbodyzeliu.

Nors septintojo dešimtmečio viduryje vis labiau populiarėja manevringesni sunkvežimiaisu kabina virš variklio (“Volvo” irgi ima juos gaminti), ilganosių “titanų” ir “vikingų” paklausanemažėja. Įvedus naują indeksų sistemą ir pavadinti “N88” bei “N86”, su modernizuotatransmisija bei stabdžių sistema, jie išlieka ant konvejerio iki 1973 metų pabaigos. Tiesa,pasikeičia užsakovų ratas – transportininkai renkasi modelius “F88” ir “F86” su kabina viršvariklio, bet su atitinkamai iki 260 AG ir 207 AG forsuotais turbodyzeliais “apvalianosiai”veteranai keliauja į “trečiojo pasaulio” šalis, juos perka statybininkai, kelininkai, miškininkai. Ikigamybos nutraukimo buvo parduota 20,1 tūkstančio “N88” ir 12,8 tūkstančio “N86” modelio“Volvo”. Jie atliko savo užduotį – įtvirtino transportininkų sąmonėje įsitikinimą, kad sunkieji“Volvo” su turbodyzeliais – nepaprastai patikimi, ilgaamžiai automobiliai, verti už juos sumokėtųpinigų.

Atrodytų, ką bendro senieji “apvalianosiai” “Volvo” turi bendro su šiuolaikiniu Lietuvosautoparku. Bet neskubėkime – pasirodo, “titanų” kartos sunkvežimiai važinėja mūsų keliais irgatvėmis. Keletą “Viking” serijos vilkikų dar pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metaisatsivežė privatūs asmenys, o po to keliolika “L385 Viking” ir “N88” modelio sunkvežimių išŠvedijos gavo Lietuvos kariuomenė. Tarp jų buvo ir savivarčiai, ir net keli 4x4 tipo “VikingTerrain”. Nudažytus mūsų kariuomenės kamufliažu, juos neretai matome Vilniaus gatvėse,kartais su ant sunkiasvorių priekabų pakrauta vikšrine kovos technika.

Nuotraukose:

1.Volvo L495 “Turbo Titan”.

2.Volvo L385 “Viking” Turkijoje.

3.Lietuvos kariuomenės “Viking Terrain”.

4.Vilkikas “Volvo TN88”.

5.Lietuvos kariuomenės “Volvo N88”.

Nuotraukos: K.Bruzgelevičiaus, Z.Staskevičiaus ir autoriaus.