Auto – klimato žudikas (LT)

AUTOMOBILIS – ŽEMĖS KLIMATO „ŽUDIKAS“?

Liucijus Suslavičius

Anglies dvideginis – junginys, sukeliantis atmosferoje „šiltnamio efektą“, šiandien tapo rimta žmonijos problema, gal būt, net jos išlikimo problema. Iš dalies esame kalti patys – žmonių ūkinė veikla tapo perteklinio anglies dvideginio kiekio planetos atmosferoje ir to iššaukto globalinio klimato atšilimo priežastimi. 43,2 procento į atmosferą patenkančio anglies dvideginio išmeta šiluminės elektrinės, 24,8 procento – pramonė ir kitos ekonomikos sritys, 13,0 procentų – gyvenamasis sektorius, 11,9 procento – lengvieji automobiliai, 7,1 procento – visos kitos transporto rūšys. Tačiau Europos Sąjungos Aplinkos apsaugos komisaras Stavros Dimas po ilgų ir aštrių debatų pasiekė savo – ES valdantieji organai pritarė nuostatai, kad 2012 metais įsigaliotų maksimali leistina anglies dvideginio išmetimo norma automobiliams – ne daugiau 120 gramų vienam nuvažiuotam kelio kilometrui.

Pristatydamas naujos direktyvos projektą, S.Dimas pasirėmė dar 1998 metais paskelbtu Europos automobilių gamintojų susitarimu iki 2008 metų sumažinti vidutinį naujų automobilių parko išmetamo anglies dvideginio kiekį iki 140 g/1 km. Pramonininkai tada paskaičiavo, jog vertinant visą pagamintų naujų automobilių kiekį, šis normatyvas yra realus – jei didelio litražo automobiliai jį neabejotinai viršys, tai mažalitražiai be problemų sugebės pasiekti gerokai žemesnio rodiklio, ir bendras parko rodiklis bus toks, kokio siekiama. Deja, realybė pasirodė esanti visai kitokia – 2008 –ji, kaip sakoma, „ant nosies“, o vidutinis naujų automobilių variklių išmetamo anglies dvideginio kiekis šiandien yra 163 g/1 km. Tik 10% šiais metais gaminamų automobilių modelių rodikliai atitinka arba yra žemesni už numatomą 2012 metų normą, ir visi jie – arba hibridiniai automobiliai, tokie kaip „Toyota Prius“ arba mažalitražinės kitų firmų automobilių modifikacijos. Parametro sklaida didžiulė – nuo 90 g/1 km (Smart fortwo coupe 0,8 cdi) iki 470 g/1 km (Bentley Brooklands).

Kodėl šiandien nauji griežti reikalavimai nukreipti visų pirma į automobilių gamintojus, o ne, tarkim, į energijos gavybos įmones, kurios į atmosferą išmeta 4 kartus daugiau anglies dvideginio? Atsakymų gali būti ne vienas, tačiau noromis – nenoromis prašosi išvada, kad ir šį kartą laikomasi principo – „kas veža, tam ir krauna“. Tik vienas faktas – kai XX amžiaus paskutiniais dešimtmečiais įstatymų leidėjai iš automobilių gamintojų pareikalavo sumažinti išmetamų teršalų kiekį, per 15 pastarųjų metų pasiektas neregėtas efektas – 2007 metais pagaminto automobilio variklis savo konstrukcijos ir papildomos išmetimo dujas neutralizuojančios įrangos dėka į aplinką išmeta net 95% mažiau nuodingų junginių, nei 1990 metų pavyzdžio jo analogas! Taigi, mintis tiesmukiška – jei vėl „paspausime“ automobilių gamintojus, jų konstravimo biurai per palyginti trumpą laiką tikriausiai susidoros ir su anglies dvideginio išskyrimo į aplinką mažinimo problema. Kiek tai kainuos gamintojams, kaip tai atsilieps galutinei automobilių kainai, idėjos iniciatoriams kol kas ne itin rūpi, todėl daugelyje pasaulio šalių visuomenei nuosekliai ir įkyriai peršama mintis, jog didžiausias kaltininkas dėl prasidėjusios klimato kaitos yra automobilis, nutylint apie kitus kur kas didesnius atmosferos teršėjus.

Automobilių pramonė pasiryžusi priimti iššūkį ir jau ne pirmi metai daug dirba šioje srityje. Pasirodė serijiniai hibridiniai automobiliai, naujos kartos varikliai, galintys naudoti ekologiškus degalus (biodegalus, suspaustas arba suskystintas dujas), taip pat su naujomis tiesioginio degalų įpurškimo sistemomis, su sklandžiai reguliuojamomis paskirstymo mechanizmo darbo fazėmis ir t.t., artėja serijinė vandenilį kaip degalus naudojančių automobilių gamybos pradžia. Dabar vienas klausimas skaitytojams – kam reikalinga didelė variklių galia? Aišku, tam, kad automobilis būtų dinamiškas. Bet vėlgi visi suprantame – lengvesniam automobiliui, kurio dar ir pasipriešinimas riedėjimui mažesnis, kad pasiekti tą patį greitį, kaip sunkesniam, pakanka ekonomiškesnio mažesnio darbo tūrio variklio, atitinkamai mažiau teršiančio aplinką. Todėl galima prognozuoti, kad netrukus automobilių konstruktoriai ir technologai pradės tikrą „gramų medžioklę“ – automobilio konstrukcija bus nuosekliai, detalė po detalės peržiūrima tikslu kiek galima ją palengvinti. Plieninės detalės bus kur kas dažniau, nei šiandien, keičiamos aliuminėmis ar pagamintomis iš sintetinių medžiagų, itin daug pakeitimų turėtų susilaukti automobiliuose naudojama komforto įranga. Štai kondicionierius, šiandien vidutiniškai padidinantis degalų sąnaudas 0,7 litro 100 kilometrų kelio – konstruktoriai žada jau artimiausiais metais įdiegti per pusę mažiau energijos naudojančius kondicionierius. Dar vienas pavyzdys – jei visų elektros varikliukų, šiandien kilnojančių stiklus, reguliuojančių sėdynes ir pan., svorį sumažinti bent 50 gramų kiekvieno, tai kai kuriuose modeliuose vien to dėka automobilio svorį galima sumažinti geru kilogramu. Mažės svoris – reiškia, mažės degalų sąnaudos, mažės ir variklyje pagaminamo anglies dvideginio kiekis. Pasipriešinimą riedėjimui sumažins geresnė automobilio aerodinamika, siauresnės padangos. Manau, kad šį sąrašą dar galima tęsti ir tęsti. O kad automobilis išliktų dinamiškas ir su mažesnio litražo varikliu, konstruktoriams teks pasukti galvas, kaip jį forsuoti, kartu nedidinant degalų sąnaudų. Gamintojai ir patys jau neslėpdami kalba apie būtinumą sumažinti vidutines naujų lengvųjų automobilių parko degalų sąnaudas nuo 6,5 iki 5,0 litrų 100 kilometrų. Bet „lazda turi du galus“ – specialistų paskaičiavimu, lengvasis automobilis, išmetantis 120 gramų anglies dvideginio vienam kelio kilometrui, dėl panaudotų jame naujų techninių sprendimų kainuos vidutiniškai 1500 eurų daugiau, nei jo šiandieninis analogas. Bet vidutinės ir didelės klasės automobilių gamintojai, tokie kaip „Audi“, BMW, „DaimlerChrysler“ ar „Porsche“, turės dėti kur kas daugiau pastangų ir atitinkamai daugiau investuoti, tad jų automobilių kainos kils daugiau, nei tų gamintojų, kurie daugiausia gamina mažus automobilius. Dar viena aplinkybė – jau dabar automobiliai su dyzeliniais varikliais išmeta į aplinką mažiau anglies dvideginio, nei tokie patys modeliai su benzininiais varikliais. Taigi, bendrame parke augs dyzelinių automobilių dalis. Bet dyzelinis automobilis ir taip jau yra brangesnis, tad pirkėjui teks „dar giliau lįsti į piniginę“, kad įsigyti naują automobilį.

Kol kas ES komisaro S.Dimaso pasiūlymai dar neįteisinti jokia direktyva, jos pasirodymo laukiama sekančiais metais. Jau nutarta, kad ji neturės atgalinio veikimo, tad joje numatytas normatyvas senesnių modelių automobiliams negalios, su jais kiekviena valstybė, siekianti sumažinti jos teritorijoje pagaminamo anglies dvideginio kiekį, kovos savais metodais. Tačiau kol kas neapsispręsta, ar tie 120 g/1 km kelio galios visiems automobilių modeliams be išimties, ar tai bus vidutinis normatyvas konkretaus gamintojo pagamintam automobilių skaičiui. Pirmuoju atveju tai reikštų masinį didelių lengvųjų automobilių, visureigių, minivenų „išmirimą“, mums liktų tik maži automobiliai su 1,0 – 1,5 litro darbo tūrio varikliais. Antrasis variantas mažiau skausmingas – nors mažų automobilių ir įvairių „hibridų“ skaičius gerokai padidėtų, visgi išliktų ir dideli komfortiški automobiliai su klasikiniais daugiacilindriais varikliais.

 

2007 metais gaminami mažiausiai anglies dvideginio išmetantys lengvieji automobiliai*

 

Benzininiai	g/km	Dyzeliniai	g/km
Mažiausioji klasė
Citroen C1 1,0 Advance	109	Smart fortwo coupe 0,8 cdi	90
Peugeot 107 70 Petit Filou	109	Citroen C1 HDIi 55 Style	109
Toyota Aygo	109	Kia Picanto1,1 CRDi LX	112
Smart fortwo coupe 1,0	112	Fiat Panda 1,3 JTD Multijet	113
Daihatsu Cuore/Trevis 1,0	114	Peugeot 1007 HDi 70	124
Maža klasė
Smart Roadster	117	VW Polo Blue Motion	102
Daihatsu Sirion	118	Citroen C2 HDi	111
Smart fourfour 1,1 pure plus	125	Citroen C3HDi	113
Toyota Yaris 1,0	127	Lancia Ypsilon 1,3 jtd Multijet	114
Honda Jazz 1,2i	129	Renault Clio 1,5 dCi Campus	115
Kompaktinė klasė
Toyota Prius 1,5 Hybrid	104	Renault Megane 1,5 dCi	120
Honda Civic 1,3i-DSi Hybrid	109	Citroen C4HDi 110 FAP	120
Honda Civic 1,4 i-C I-shift	134	Hyundai Accent 1,5 CRDi GLS	120
BMW 118i	140	Dacia Logan 1,5 dCi	125
Opel Astra GTC 1,4 TE	142	Ford Focus 1,6 TDCi	125
Vidutinė klasė
BMW 320i Coupe	151	Volvo S40 1,6D	129
Škoda Octavia 1,6 FSi	158	BMW 320d Coupe	131
Opel Vectra 1,6 Twinport	163	Škoda Octavia 1,9 TDI Classic	132
Volvo S40 1,6	171	VW Paesat Blue Motion	136
Toyota Avensis 1,8	171	Citroen C5 HDi 110 FAP	142
Viršutinė vidutinė klasė
BMW 523i	174	Škoda Superb 1,9TDI Classic	153
Opel Signum 1,8	185	BMW 520D	158
Lexus GS 450h Hybrid	186	Opel Signum 1,9 CDTI	159
Audi A6 2,0 TSFI	189	Peugeot 607 HDi FAP 135	162
Mercedes Benz E200 Kompressor CI	195	Hyundai Sonata 2,0 CRDi VGT	163
Aukšta klasė
BMW 630Ci Coupe	216	Jaguar XJ6 2,7D V6	214
Audi A8 3,2 FSI multitronic	237	Chrysler 300C 3,0 V6 CRD	215
BMW 730i Steptronic	241	BMW 730d Steptronic	216
Mercedes Benz S350 7G-Tronic	242	Mercedes Benz S320 CDI 7G-Tronic	220
Mercedes Benz SL350 7G-Tronic	246	Audi A8 3,0 TDI quattro tiptronic	227
Minivenai
Opel Zafira 1,8 Easytronic	178	Citroen GrandC4 Picasso HDi	150
VW Touran 1,4 TSI Trendline	178	Renault Grand Scenic 2,0DCi	154
Toyota Corolla Verso 1,6	178	VW Touran 1,9 TDI Conceptline	156
Renault Grand Scenic 1,6 16V	189	Opel Zafira 1,9 CDTI	165
Ford S-MAX 2,0 Ambiente	194	Ford Galaxy 1,8 TDCi	166
Vidutiniai visureigiai
Nissan Qashqai 1,6 visia 4×2	162	Nissan Qashqai 1,5 dCI 4×2	145
Hyundai Tucson 2,0 GLS 2 WD	190	Honda CR-V 2,2 –CDTi Comfort	173
Kia Sportage 2,0 16V LX	190	Toyota RAV4 2,2 D-4D 4×4	173
Honda CR-V 2,0i Comfort	192	Mitsubishi Outlander 2,0 DI-D	177
Lexus RX 400h Automatik	192	Hyundai Tucson 2,0 CRDi VGT	184

*Duomenys – pagal žurnalą „ADAC Motorwelt“