“SAMURAJAI” IRAKO DYKYNĖSE
Liucijus Suslavičius
Po pralaimėto karo Ramiajame vandenyne ir Pietryčių Azijoje, amerikiečių atominių smūgių Chirosimai ir Nagasakiui, kapituliacijos prieš sąjungininkus pasirašymo JAV linijinio laivo “Missouri” denyje samurajiškoji Japonijos dvasia buvo palaužta. Po Antrojo pasaulinio karo šalis nusprendė, kad geriausias būdas niekados nebepatirti tokio pažeminimo – atsisakyti karo kaip problemų sprendimo būdo. Ir netgi įtvirtino tai savo pokarinėje konstitucijoje, kur įrašyta, jog Japonijos savigynos pajėgos – taip dabar vadinama šios šalies kariuomenė – neturi dalyvauti karo veiksmuose už Japonijos ribų. Todėl informacija apie šiuolaikines “Tekančios saulės” šalies ginkluotąsias pajėgas ir jų naudojamą kovinę techniką yra gana skurdi lyginant su tuo, ką žinome apie NATO šalių ar Rusijos ginkluotę.
Tačiau laikai keičiasi, prieš 60 metų patvirtinta konstitucija ne visada atitinka šių dienų realijas ir Japonijos kaip labai išsivysčiusios valstybės “svorį”, sprendžiant pasaulio bendrijai iškylančius iššūkius. Karas Irake – vienas iš jų. Japonai nusprendė, kad kova su terorizmu, saugumo palaikymo operacijos nėra dalyvavimas kare už Japonijos ribų, kaip tai aprašyta konstitucijoje, ir pasiuntė savąjį karinį kontingentą į Samarros regioną į šiaurę nuo Irako sostinės Bagdado, taip prisijungdami prie tarptautinių pajėgų. Su savimi japonų kariškiai atsivežė savo karinę techniką – visureigius, sunkvežimius, šarvuotus automobilius, kur juos pagaliau ne paraduose ar parodose pamatė kitų šalių kariškiai ir kiti specialistai. Didelį susidomėjimą sukėlė Japonijoje sukonstruotas ir nuo 2002 metų gaminamas šarvuotas automobilis LAV (Light Armored Vehicle – lengvas šarvuotas automobilis), kurį pagal paskirtį ir kovines galimybes galima palyginti su gerai žinomu prancūzišku žvalgybiniu šarvuotu automobiliu “Panhard VLB” bei grynai techniniu požiūriu – ir su amerikietišku “Hummer”. Tačiau visiškos šio “šarvuoto samurajaus” analogijos tarp žinomų automobilių ar šarvuočių nerasime. Tai tikrai originali japoniška konstrukcija. LAV, kaip galima spręsti iš jo matmenų, skirtas žvalgybai, ryšiui palaikyti, nedidelėms – iki 4 žmonių -karių grupėms gabenti. Parengtas užduočiai, jis sveria 4,5 tonos, priekyje įrengtas ir visus ratus varantis keturių cilindrų turbodyzelis išvysto 160
AG galią. Kad svoris tolygiau pasiskirstytų priekiniam ir galiniam tiltui, šarvuočio variklis, sekant “hameriu”, gerokai pastumtas atgal ir kažkiek išsikiša į salono vidų. Kartu su transmisija jis sudaro ganėtinai platų ir plokščią tunelį tarp kairiųjų ir dešiniųjų sėdynių, lygiai taip, kaip padaryta ir amerikietiškame visureigyje. Važiuoklė, kaip ir dera šiuolaikiniam visureigiui, nepriklausoma, spyruoklinė. Priekyje matome dvigubas skersines A formos svirtis (viršutinė remiasi į aukštai įrengtą spyruoklę), gale – išilginės svirtys, taip pat besiremiančios į beveik vertikaliai sumontuotas cilindrines spyruokles. Dideli ratai – su kulkoms atspariomis padangomis, sumontuotomis ant keistokai atrodančių iš išorės visiškai plokščių diskų. “Samurajus” – vadinkime jį taip – turi iš šarvinio plieno suvirintą laikantįjį korpusą. Korpuso šonai bei galas nėra plokšti, kaip galima būtų tikėtis iš šarvuočio, o gana sklandžiai lenkti ratų arkų viršutinės dalies lygyje. Korpusas turi penkis durelės – po vienas kiekvienam važiuojančiam šonuose ir galines. Jose įrengti gana dideli langeliai iš neperšaunamų stiklo blokų. Šoninių durelių stiklai kartu su rėmeliais, kuriuose jie įtvirtinti, gali būti užversti į viršų 90 laipsnių kampu. Kaip dabar įprasta tokios klasės šarvuotuose automobiliuose, nei priekiniai, nei šoniniai stiklai neturi papildomų šarvinių skydelių, nes stiklų atsparumas ne mažesnis, nei korpuso šarvų. Stoge išpjautas apskritas liukas, uždaromas dviem į šonus atverčiamais pusapskritimio formos dangčiais, fiksuojamais pakeltoje padėtyje. Kai jie atversti, atsistojęs ant transmisijos tunelio karys iki pusės iškyla virš korpuso stogo. Korpuso šonuose virš užpakalinių ratų pritvirtinti laikikliai penkiavamzdžiams dūmines granatas paleidžiantiems granatsvaidžiams, šalia – radijo ryšio antenos. Originaliausiai atrodanti šarvuočio LAV dalis – apverstos keturkampės piramidės formos bokštelis. Priekyje yra stačiakampė išpjova, kurioje vertikaliai sumontuotas vienintelio LAV ginklo – 5,56 mm kalibro kulkosvaidžio “Minimi” lafetas. Bokštelio šonuose – pusapvalės išpjovos, kurias, apsaugodamos iš korpuso besižvalgantį karį, tiksliai uždengia atidaryto liuko dangčio puselės. Tikrai savotiškas ir niekur kitur nesutinkamas sprendimas!
Japonijos kontingentas, kaip buvo oficialiai ne kartą pabrėžta, atvyko ne dalyvauti mūšiuose, o palaikyti tvarką ir rimtį. Todėl skirtingai nuo kitų šalių technikos, kuri nudažyta gelsvai rausva maskuojamąja dykumos spalva, visi šarvuočiai ir automobiliai, kuriuos atsivežė su savimi japonai, nudažyti tamsia chaki spalva. O kad apdulkėjusio šarvuočio kas nors nepalaikytų amerikietišku ar kokiu kitokiu, ant LAV durelių užklijuoti dideli balti Japonijos vėliavą vaizduojantys lipdukai ir užrašas “JAPAN”. Papildomai ant LAV korpuso stogo jo kraštuose virš priekinio stiklo sumontuoti du aštrūs į priekį užlenktais galais “ragai”. Jų paskirtis – perpjauti Irako partizanų virš kelio važiuojamosios dalies ištemptas vielas. Už bokštelio virš galinės korpuso dalies įrengta metaliniais turėklais aptverta aikštelė kokiems nors kroviniams ar karių bagažui.
Japoniški LAV labai manevringi ir palyginti greiti – dykuma gali skrieti net 100 km/h greičiu. Teigiama, jog jų šarvai storesni ir atsparesni, nei JAV karių Irake naudojamų šarvuotų „Hummer” variantų.
Nuotraukos Niels Quist