Sedynė High-Tech (LT)

SĖDYNĖ KAIP “HIGH-TECH” PAVYZDYS

Liucijus Suslavičius

Vis dar gerai pamenu KPI Automobilių katedros mokomojo GAZ-51 kabiną ir slidžią, studentų kelnių nublizgintą dermantinu trauktą jo sėdynę. Ji buvo minkšta, bet važiuojant reikėjo laikytis įsikibus vairo, nes posūkiuose ji nė kiek neprilaikė slystančio šonan kūno. Didžiulis kontrastas su tuo, ką matome šiandien atidarę “Volvo”, “Mercedes Benz” ar kitokios markės vilkiko kabiną. Juk prieš mus – ne senovišką spyruoklinę sofą primenantis, o labai sudėtingas, iki 600 detalių turintis automobilio agregatas. Šiuolaikinę sunkvežimio sėdynę galime drąsiai lyginti su reaktyvinio naikintuvo piloto krėslu, ir dar nežinia, kurio iš jų konstrukcija sudėtingesnė.

Be abejo, sunkvežimio vairuotojo sėdynės paskirtis visų pirma yra kaip galima efektyviau slopinti vairuotojo kūnui perduodamus važiuoklės smūgius į kelio nelygumus bei variklio ir transmisijos sukeltas vibracijas. Kitos svarbios funkcijos – tai kuo tolygesnis apkrovų paskirstymas, optimalios sėdėsenos užtikrinimas, kad vairuotojas galėtų kuo ilgiau važiuoti, nekeisdamas kūno padėties, apsauga avarijos atveju. Kiekviena jų reikalauja savų inžinierinių sprendimų, nors bendra tendencija – apjungti kelias sėdynės mechanizmų funkcijas viename mazge, kad konstrukcija būtų paprastesnė. Deja, reikalavimai nuolat griežtėja, tad sėdynės konstrukcija taip pat darosi vis sudėtingesnė.

Štai kad ir vairuotojo apsauga avarijos atveju. Šiuolaikinės sėdynės turi prie jų rėmo, o ne prie kabinos elementų pritvirtintus saugos diržus. Susidūrimo metu trumpalaikiai perkrovimai siekia 95 g (g- tai pagreitis, lygus 9,8 m/s2), tad inžinieriai siekia sukurti tokias konstrukcijas, kad sėdynė į kabinos grindis “įaugtų kaip ąžuolas savo šaknimis į žemę” ir atlaikytų būtent tokias apkrovas. Todėl po dailiais sėdynės apvalkalais ir pakabos elementus slepiančiais jos “postamento” gofrais slypi sėdynės tvirtinimo prie grindų kronšteinai, tvirtas plieninis sėdynės skeletas, “apaugęs” įvairiomis sėdynės valdymo sistemomis. Apie jų kiekį galime spręsti iš sėdynės kraštuose įrengtų valdymo klavišų skaičiaus.

Tobulėjant sunkvežimių pakabai, sukūrus efektyvias vairuotojo kabinos pakabos sistemas, geruose keliuose sėdynės pakabai tenka ne toks jau didelis apkrovimas. Bet juk kelių būna visokių, kaip ir situacijų juose…Iki sėdynės ateinančius horizontalius smūgius “gesina” plieninės tempiamos spyruoklės ir nedideli hidrauliniai teleskopiniai amortizatoriai. Gi vertikalius sėdynės judesius amortizuoja pneumatinė jos pakaba. Ji gali būti su hidrauliniais amortizatoriais arba su spyruokliniais-dujiniais elementais, gesinančiais vertikalius svyravimus. Pastaruosius sukūrė ir 2001 metais pirmą kartą pristatė garsi sėdynių gamybos firma “ISRI”. Naujoji pakabos sistema slopina sėdynės svyravimus bei nuo kelio persiduodančius smūgius, keisdama dujų slėgį pakabos pneumoelementuose. Bet svarbiausia, kad “ISRI” sukurta pakaba automatiškai prisitaiko prie konkretaus sėdynėn atsisėdusio žmogaus svorio. Todėl atkrenta sudėtinga rankinio pakabos standumo reguliavimo sistema, beje, negarantuojanti optimalaus sureguliavimo. O štai automatiškai susireguliuojanti sėdynės pakaba nedelsiant prisitaiko ir tampa komfortiška tiek 102 kilogramus sveriančiam vyrui(tik 5 procentai vyrų yra sunkesni), tiek 50 kilogramų sveriančiai moteriškei (tik 5 procentai moterų sveria mažiau nei 50 kilogramų). Taigi, komfortiško ir optimalaus reguliavimo diapazonas apima 90 procentų visų galimų vairuotojo svorio variantų.

Svoris svoriu, bet yra dar vienas parametras – vairuotojo ūgis, ir su tuo susijęs jo rankų ir kojų ilgis. Šiuolaikinės sėdynės turi daugybę reguliavimo galimybių – ji visa ir jos atkaltė atskirai gali būti palenkiami įvairiais kampais, pakeliama ar nuleidžiama, sėdynės apatinė pagalvė pailginama arba sutrumpinama, kad vairuotojas į ją remtųsi visu šlaunų ilgiu, atkaltė išlankstoma taip, kad atitiktų vairuotojo stuburo išlinkimus. Visa tai dabar dažniausia atlieka į sėdynę įmontuoti servomechanizmai, paspaudus atitinkamą klavišą.

Sunkvežimius gaminančios firmos neperka savo automobiliams pirmų pasitaikiusių sėdynių, o užsako jas specializuotoms firmoms pagal savo parengtą unikalią specifikaciją. Mat, sėdynės parinkimas – vienas iš paskutinių automobilio konstravimo etapų. Pirmiausia parenkama tiltų pakabos konstrukcija ir suderinama su kitais automobilio parametrais. Po to ateina eilė vairuotojo kabinos tvirtinimui bei pakabai, ir tik po to užsiimama sėdyne. Kruopščiai ištiriamos sunkvežimio pakabos, kabinos pakabos švytavimo charakteristikos ir tik nustatomi reikalingi sėdynės horizontalių ir vertikalių svyravimųparametrai. Būtina išvengti kabinos ir sėdynės svyravimų rezonanso, nes tai ne tik vargina vairuotoją, bet ir gali tapti nelaimės priežastimi. Sėdynės stipriai sūpuojamas svyruojančioje kabinoje vairuotojas paprasčiausiai nesuvaldys automobilio.

Paskutiniai sėdyne užsiima dizaineriai ir ergonomikos specialistai. Jų užduotis – metalinį skeletą su visais prie jo pritvirtintais mechanizmais paversti patogiu vairuotojui dailiu krėslu su porankiais, aptrauktu malonia akiai ir rankai audiniu, papuoštu firmos-gamintojos logotipu ir kitokiais aksesuarais. Visa tai – ir skeletas, ir mechanizmai, ir apmušalas – turi patikimai tarnauti maždaug 10 metų. O gal ir ilgiau…

Nuotraukos – firmų – gamintojų.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU