SKOT 2A atsargon neina (LT)

“SKOT- 2A” Į ATSARGĄ NEIŠEINA

Liucijus Suslavičius

1959 metais dvi komunistinio karinio bloko – “Varšuvos sutarties” – šalys sujungė savo jėgas, kad aprūpinti savo armijas moderniais šarvuotais transporteriais. Lenkija ir Čekoslovakija jautėsi pakankamai gerai pasirengusios tokiam iššūkiui, mestam visas bloko šalis ginkluote aprūpinančiai TSRS, kuri ką tik pradėjo naujos kartos plaukiojančių aštuonračių šarvuotų transporterių BTR-60 gamybą. Turinčios išvystytą karinę pramonę, šios dvi Rytų Europos valstybės buvo pajėgios bendromis jėgomis sukurti daugelių požiūrių geresnę nei rusiška šarvuotą kovos mašiną, ką patvirtino praktikoje.

1964 metais prasidėjo serijinė 8×8 tipo važiuoklę turinčio 15 karių skirto šarvuoto transporterio-amfibijos SKOT/OT-64 gamyba. Lenkija (joje šarvuotis vadinasi SKOT) sukonstravo ir gamino šarvinį korpusą, Čekoslovakija (OT-64) pasirūpino varikliu, transmisija ir važiuokle, kurie buvo analogiški tuo metu sukurtam naujam didelio pravažumo sunkvežimiui “Tatra-138”. Pavyzdžiui, šarvuotą transporterį varė toks pats 180 AG oru aušinamas dyzelis “Tatra 928”, nepriklausoma visų ratų pakaba su skersine kryptimi svyruojančiais pusašiais bei lingine pakaba – taipogi nuo šio sunkvežimio. Tik pusiauautomatinę pavarų dėžę čekai sukonstravo specialiai kovos mašinai. Pirmasis transporterio variantas neturėjo net kulkosvaidžio, vėliau įsisavintas modelis su virš korpuso sumontuotu kulkosvaidžiu, o populiariausiu ir didžiausia serija gamintu variantu tapo SKOT-2A/OT-64C su ant korpuso stogo sumontuotu apskritu nupjauto kūgio formos bokšteliu, analogišku naudojamiems tarybiniuose šarvuotose transporteriuose BTR-60PB, BTR-70, žvalgybiniame šarvuotyje BRDM-2. Jame sumontuoti sunkusis 14,5 mm kalibro kulkosvaidis KPVT ir 7,62 mm kalibro kulkosvaidis PKT. Kautynėms parengtas SKOT-2A sveria 14,5 tonos, jis gali važiuoti greičiu iki 95 km/h greičiu, vandenyje išvysto 9 km/h, “peržengia” 2,0 metro pločio tranšėją, įkopia į 60 procentų įkalnę, pervažiuoja 0,5 metro vertikalią kliūtį, su pilnais bakais nuvažiuoja iki 700 kilometrų. Tiesa, šarvai kiek silpnoki – priekyje 10 mm storio, šonuose, dugne ir viršuje – netgi plonesni. Bet toks pat ir „konkurento” BTR- 60 šarvų storis.

Porą dešimtmečių trukusi SKOT/OT-64 gamyba leido transporteriais ir jų korpuso pagrindu sukurtomis specialiomis mašinomis aprūpinti ne tik Lenkijos ir Čekoslovakijos ginkluotąsias pajėgas, bet ir eksportuoti šimtus šarvuotų transporterių į Vengriją, Indiją, Iraką, Kambodžą, Maroką, Siriją, Sudaną, Ugandą.

Bet prabėgo jau 40 metų nuo pirmųjų SKOT tarnybos pradžios, ši kovos mašina paseno techniškai ir moraliai, nors ir nesusidėvėjo fiziškai – jei nedalyvauja mūšiuose, karinė technika eksploatuojama palyginti nedaug. Lenkijos kariuomenėje senuosius transporterius SKOT jau keičia geriau pritaikytos šių dienų karinių konfliktų sąlygoms suomių konstrukcijos pėstininkų kovos mašinos bei su jomis unifikuoti šarvuoti transporteriai “Rosomak” – erdvesni, turintys patikimesnius šarvus, galingesnį variklį, naujos kartos ginklus, valdomus iš korpuso vidaus. O ką daryti su „be darbo liekančiais” SKOT’ais? Juk jų techniniai duomenys, pavyzdžiui, pravažumas, praktiškai labai nedaug tenusileidžia naujausios konstrukcijos 8×8 tipo važiuoklę turinčioms kovos mašinoms. Todėl viena iš Lenkijos karinio-pramoninio komplekso įmonių – Wojskowe Zaklady Motorizacyjne Nr.5 Poznanėje ėmėsi iniciatyvos pratęsti bent dalies senųjų šarvuotų transporterių “aktyviosios tarnybos” ginkluotose pajėgose laiką.

Kariuomenėje visada yra poreikis įvairios paskirties šarvuotoms transportinėms mašinoms, mobilioms vadavietėms, “ginkluotės nešėjams”. Gerai įsisavintas gamyboje ir eksploatacijoje SKOT galėjo tapti puikia baze visoms šioms specialioms mašinoms. Taip Poznanėje per kelis metus buvo sukurta ir išbandyta visa jų šeimyna, gavusi savo pavadinimą – “Ryš” (“Lūšis”). Bazinis SKOT-2A gavo naują “Euro-III” reikalavimus tenkinantį variklį, naują dviejų kontūrų stabdžių sistemą su diskiniais visų ratų stabdžiais. Labiausiai pastebimas pasikeitimas – paaukštintas šarvinis korpusas be įprasto kūgio formos bokštelio. Priekinė korpuso dalis liko be pasikeitimų, tik konstruktoriai pritaikė naujus apžvalgos prietaisus vairuotojui ir mašinos vadui, ne tik pagerinusius matomumą, bet ir apsaugančius žmonių akis nuo tiesioginio lazerio spindulio. Galinės dalies konstrukcija priklauso nuo šarvuočio paskirties. Paprasčiausias variantas – mobilus savaeigių haubicų diviziono ugnies valdymo punktas “Ryš WD/WDSz”. Tokį patį korpusą su gale įrengtomis plačiomis dvivėrėmis durimis turi sanitarinis transporteris “Ryš – Med”, skirtas keturiems sužeistiems ant neštuvų iš mūšio lauko išvežti. Medicininės versijos dugnas bei neštuvų fiksacijos įtaisai specialiai sustiprinti ir atlaiko prieštankinės minos sprogimą. Kitas komandinio punkto variantas, skirtas stambesnių dalinių vadavietėms turi gerokai paaukštintą galinę korpuso dalį su vertikaliais šonais. Jame sumontuotos šiuolaikinė ryšių ir navigacijos įranga, optoelektroninė ir radiolokacinė mūšio lauko žvalgybinės sistemos. Tačiau tai ne vienintelė tokio “išpūsto” korpuso panaudojimo galimybė – lenkų inžinieriai sugebėjo jo viduje sumontuoti 98 mm kalibro trijų vamzdžių minosvaidžių sistemą. Kam to per maža, galima vietoje šių palyginti nedidelio kalibro minosvaidžių sumontuoti vieną 120 mm minosvaidį. Užsakovams, norintiems senuosius šarvuotus transporterius paversti didesnę ugnies galią turinčiomis pėstininkų kovos mašinomis, siūlomi du SKOT perginklavimo variantai. Pirmasis – vietoje senojo bokštelio sumontuojama ginkluotės sistema su bokšteliu E8 ir jame įrengtu 30 mm automatiniu pabūklu “Rheinmetall”. Alternatyva – lafetas RCWS-30 su iš korpuso vidaus valdomu pabūklu „Rafael” bei kairiame lafeto šone pritvirtintu prieštankinių raketų “Spike” (2 vnt.) paleidimo įtaisu. Antras, pigesnis variantas lafete teturi sunkųjį 12,7 mm kulkosvaidį su distanciniu valdymu. Kaip alternatyva, vietoje jo galima sumontuoti 40 mm automatinį granatsvaidį. Visi “Ryš” variantai papildomai šarvuoti 4 mm storio ant šarvinio korpuso uždedamais šarvais, todėl atlaiko tiesioginį apšaudymą šarvamušėmis 7,62 mm kulkomis iš arti. Perdirbimai nepablogino nei dinaminių, nei pravažumo kovos mašinos savybių, visi “Ryš” variantai hermetiški, gali plaukti.

Kol kas patikrinimą tikro mūšio lauko sąlygomis praeina “Ryš-Med” – jis jau naudojamas Irake, kur dislokuota Lenkijos kariuomenės grupuotė.

Nuotraukos WZM – 5

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *