Automobilių parko dydis ir amžius (LT)

Apie Lietuvos automobilių parko būseną per 8 mėnesius 2006

Lietuvoje esančios automobilių parko situacijos šiandien neįmanoma objektyviai įvertinti, nes nėra žinoma, kiek automobilių yra šalyje. Draudimo kompanijų atstovai mini artimą 2 milijonams skaičių, VĮ”Regitra” duomenų bazėje yra kiek daug nei 1,7 milijono įrašų apie transporto priemonių registraciją, o štai technines transporto priemonių apžiūras atliekančios „Tuvlita” duomenimis, Lietuvoje eksploatuojama apie 1,2-1,3 milijono transporto priemonių. Galima tik spėti, jog tik per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį už Lietuvos ribų išvežti, jų nustatyta tvarka neišregistravus, keli šimtai tūkstančių senų, dar iki 1990 metų pagamintų automobilių, tūkstančius susidėvėjusių automobilių jų savininkai atidavė į laužynus, jų taip pat neišregistravę. Visi jie iki šiol formaliai laikomi šalies automobilių parko dalimi, taip gerokai pablogindami vidutinius statistinius rodiklius. Todėl šiandien tiksliai apibūdinti viso automobilių parko sudėtį neįmanoma, kaip ir teisingai įvertinti jo amžių.

Jei pastebėjote, valstybės įmonė „Regitra” savo pateikiamoje informacijoje niekados netvirtina, kad šalyje važinėja tie beveik du milijonai automobilių – tai daro visai kitos institucijos arba masinės informacijos priemonių atstovai, taip, deja, sukurdami ne visai pagrįstą įvaizdį apie labai aukštą šalies automobilizacijos lygį bei itin seną jos automobilių parką. „Regitroje” žinoma, kad šiandien pateikti tikslius duomenis apie automobilių parką, jo sudėtį bei amžių nėra galimybės, todėl apsiribosime ta informacija apie pastaruoju metu įregistruotas naujas ir naudotas transporto priemones, už kurios patikimumą galima garantuoti.

Per aštuonis 2006 metų mėnesius Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 13916 naujų automobilių (tarp jų –9427 M1 klasės lengvieji automobiliai) bei 135232 naudoti lengvieji automobiliai. Tai reiškia, jog naudotų lengvųjų automobilių įregistruota 14,35 karto daugiau nei naujų. Daugiausia šalyje pastoviai įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių įvežta iš Vokietijos – 82423 vienetai, arba 60,9 procento. Antroje vietoje – Prancūzija –14677 vienetai arba 10,8 procento, trečioje – Belgija –11900 vienetų arba 8,8 procento. JAV, iš kurių įvežamų nenaujų automobilių taip bijo naujų automobilių pardavėjai, su 3865 (2,85 procento) įregistruotais automobiliais yra tik šeštoje vietoje, ją lenkia ir Italija, ir Olandija. Kitos pasaulio šalys šiems pagrindiniams “tiekėjams” neprilygsta nė iš tolo.

Populiariausios naudotų lengvųjų automobilių sraute markės yra šios: „Volkswagen” – 26951 automobilis, „Audi”- 21142 automobiliai, „Renault” – 12724 automobiliai, „Opel” – 10663 automobiliai, „Ford” – 9109 automobiliai, BMW – 8902 automobiliai, „Mazda” – 5693 automobiliai. Po jų seka „Mercedes Benz”, „Peugeot”, Mitsubishi”, „Nissan”.

Ne visi automobiliai atkeliauja iš jų pagaminimo šalies, bet nuogąstavimai, kad, pavyzdžiui, nepritaikyti Europos rinkai „folksvagenai” ar „audi” užplūs Lietuvą ir sukels problemas dėl atsarginių dalių, tikrai nepagrįsti – per 8 mėnesius užregistruota tik 231 „amerikietiškas folksvagenas” bei vos 194 „audinės”, kas labai nedaug, lyginant su bendru įvežtų šių markių automobilių skaičiumi. O štai tikrų amerikiečių įvežta kur kas daugiau – 246 „fordai”, 412 „dodžų”, net 468 „kraisleriai”. Gi legendinių „Jeep” markės automobilių iš Vakarų Europos šalių įvežta 177- ni, o iš JAV – tik 104-ri…Senosios automobilių technikos mėgėjai irgi sukruto – šiais metais į Lietuvą įvežtų ir užregistruotų automobilių markių sąraše randame senai nebeegzistuojančius vardus – „Austin Healey”, „Edsel”, „Cord”, „Delaunay-Belleville”, „Packard… Kažkaip malonu, kad gyvenama ne vien šios dienos naujovėmis, kad domimasi automobilio istorija…

O dabar pažiūrėkime, kokio vidutiniškai paėmus amžiaus automobiliai įvežami iš skirtingų šalių. Jauniausi – tik 3-5 metų senumo – šiandien yra iš JAV įvežami automobiliai, iš Prancūzijos ir Šveicarijos atgabenti– jau 6-7 metų, iš Belgijos ir Italijos – 8-10 metų, iš Olandijos – 11-12 metų, iš Vokietijos ir Austrijos – net 13-15 metų senumo. Dabar, palyginę importo apimtis ir įvežtų bei užregistruotų automobilių amžių, nesunkiai pastebime, kad didžiumą į šalies automobilių parką kasdien įsiliejančių automobilių tikrai sudaro seni laužai. Kas skatina šalies gyventojus papildyti automobilių parką daugybe senų automobilių? Vienareikšmio daugumai atveju tinkančio atsakymo – pavyzdžiui, tokio, kaip menkos Lietuvos gyventojų pajamos – tikriausiai nėra. Matome kasdien – besiskundžiantys bedarbyste, sunkiu gyvenimu, mažais atlyginimais Lietuvos žmonės nuolatos važinėja automobiliais, ir ne pačiais mažiausiais, t.y. pinigų degalams jiems užtenka, nepaisant tikrai aukštos jų kainos. Tikriausiai yra kitos priežastys, skatinančios įsigyti būtent naudotus automobilius – gal būt, per eilę metų susiformavę mastymo stereotipai, baimė prarasti naują brangų automobilį, gal būt – nepakankama informacija apie automobilių lizingo privalumus, esamus skirtingus lizingo variantus. O taip pat tikrai „nebūtų pro šalį” realios skatinimo keisti senus automobilius naujais priemonės, kurias ne kartą siūlė su kelių transporto priemonėmis ir automobilių verslu susijusių institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, ir kurias įvesti vis delsiama…

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU