,,BUCCIALI DOUBLE HUIT” – SENSACIJA AR MISTIFIKACIJA?
L.Suslavičius
Pasakojama, jog garsusis automobilių kolekcionierius Viljamas Hara (William F. Harrah), vienu metu turėjęs savo kolekcijoje JAV arti 1500 istorinių automobilių, tik kartą buvo apgautas pardavėjų. Savo kolekcijos papildymui už ganėtinai aukštą kainą jis įsigijo retenybių retenybę – 1931 metais Prancūzijoje pagamintą didžiulę automobilio ,,Bucciali” važiuoklę su priekinius ratus varančiu 16 cilindrų 7,8 litro darbo tūrio varikliu. Ruošiant ją eksponavimui, V. Harą netikėtai išsikvietę prie važiuoklės dirbę restauratoriai. Atsukę dekoratyvinius variklio blokų paskirstymo mechanizmus dengusius gaubtus, vietoje vožtuvų, spyruoklių ir svirtelių, jie išvydo senų laikraščių paketus. Garsusis V-16 tipo variklis pasirodė esąs tik kruopščiai padarytu muliažu iš suvirintų ir nupoliruotų storų aliuminio lakštų…
Garsusis kolekcionierius patyliukais ,,nurijo karčią piliulę”, nes nenorėjęs tapti pašaipų objektu, o po jo mirties didžioji ilgus metus rinktos kolekcijos dalis buvo išparduota. Paslaptingoji ,,Bucciali” važiuoklė dingo…Tokia štai legenda sklando turtingų kolekcionierių ir automobilizmo istorikų rate. O kaip buvo iš tikrųjų?
Brolių Andželo ir Polio-Alberto Bucciali 1922 metais įkurta firma užsiėmė smulkiaserijine lengvųjų automobilių gamyba. Iki firmos bankroto 1932 metais jie spėjo pagaminti 151 automobilį, iš jų – 38 TAV tipo su savo sukonstruota priekinių ratų pavara. Visą laiką broliai eksperimentavo, ieškodami idealios aukštos klasės automobilio konstrukcijos, galinčios konkuruoti su ,,Bugatti” ir ,,Hispano-Suiza” mašinomis. Jie buvo priekinės pavaros entuziastai, ir nors dauguma jų pagamintų automobilių turėjo klasikinės komponuotės važiuoklę, dar 1926 metais ,,Bucciali” stende Paryžiaus automobilių parodoje puikavosi pirmieji du TAV tipo automobiliai su 1,7 ir 2,4 litro darbo tūrio varikliais. Po to kasmet demonstruojamų prototipų variklių dydis ir galia vis augo. Bet pardavinėti automobilius su priekinių ratų pavara broliams nesisekė – 100 AG galios TAV 30 Buvo parduota tik 10 egzempliorių, aštuonių cilindrų 130 AG variklį ,,Continental” turėjusių ,,TAV Huit” – tik dvylika. Visus juos ekstravagantiškais kėbulais ,,aprengė” garsios tuo metu kėbulų atelje ,,Labourdette” ir ,,Saoutchik”.
1931 metais broliai pateikė neeilinę staigmeną – didžiulį kupė ,,Bucciali TAV Double Huit”(,,Dviguba aštuoniukė”) su 16 cilindrų varikliu. Automobilis tiems laikams buvo labai žemas – tik 1600 milimetrų. Todėl jo didžiulius beveik metro skersmens ratus su lietais iš lengvojo lydinio „Alpac” ratų diskais gaubiantys priekiniai sparnai buvo viename lygyje su begaliniai ilgu variklio gaubtu. Dideli ,,Grebel” firmos žibintai, pritvirtinti virš buferio, styrojo atkišti į priekį. Prospektai, išspausdinti ta proga, skelbė, kad 16 cilindrų variklio darbo tūris 7,8 litro, o išvysto jis 155 AG, bet galima užsisakyti ir 180 AG variantą. Automobilyje buvo sumontuota elektomagnetinė ,,Cotal” firmos sankaba, o 4 laipsnių pavarų dėžė buvo sumontuota skersai automobilio. Priekyje vienas paskui kitą stovėjo du radiatoriai su dviem (pirmasis – tarpe tarp radiatorių) ventiliatoriais. Iš pirmo žvilgsnio po variklio gaubtu atrodė, kad variklis – tai ant bendro karterio pritvirtinti du atskiri vertikalūs 8 cilindrų blokai su keliolikos centimetrų tarpu tarp jų. Bet kaip aiškino broliai Bucciali, tikrumoje kiekviename bloke cilindrai nuo vertikalės buvo pakrypę 12,5 laipsnio, tad tai buvo V-16 tipo variklis su 45 laipsnių kampu tarp cilindrų eilių. Automobilio kaina salone siekė 187 tūkstančius frankų, t.y. beveik tiek pat, kiek tuo metu kainavo ,,karališkasis” ,,Bugatti 41 Royale”. Šalia sidabro spalvos kupė stovėjo tokio pat stiliaus ir dydžio keturių durų ,,Saoutchik” firmos kėbulą turintis sedanas ,,TAV 12″ su 12 cilindrų 125 AG bevožtuviu anglų inžinieriaus Knighto sistemos varikliu ,,Voisin Knight”. Dėl šio automobilio jokių abejonių nekyla – jis tikrai važinėjo. Bet štai ,,Double Huit’ – jo variklis buvo muliažas ar vis tik tikras, veikiantis agregatas? Tuomet buvo spėliojama, jog šis V-16 – tai kombinacija iš dviejų 8 cilindrų variklių ,,Continental”. Mat, cilindrų skersmuo ir stūmoklių eiga milimetro dalies tikslumu sutapo su serijiniais varikliais. Bet broliai Bucciali teigė, jog variklis sukurtas jų pačių, paprastumo dėlei panaudojus ,,Continental” stūmoklius ir švaistiklius iš serijinių variklių, naudotų modeliui ,,TAV 30″.
Visgi nei amžininkai, nei vėliau šį klausimą nagrinėję istorikai nerado liudininkų, mačiusių ,,Double Huit” kelyje, nors tada buvo įprasta išbandyti kelyje ir iš gamyklos nuvaryti į kėbulų atelje ,,plikas” važiuokles. Abejones 1975 metais bandė išsklaidyti tada dar gyvas Polis-Albertas Bucciali. Jis davė interviu žurnalistams, kuriame teigė, jog V-16 tipo variklį jis asmeniškai 24 valandas bandė stende, o po to kai jis buvo sumontuotas važiuoklėje, kelis kartus buvo su ja išvažiavęs į kelią. Tačiau jis aiškino pamiršęs, kas po parodos įsigijo unikalų automobilį. Nekomentavo jis ir užuominos apie V.Haros įsigytą važiuoklę su variklio muliažu.
Išliko tik vienas ,,TAV 12″, o ,,TAV 16″ važiuoklės likimas iki šiol neaiškus.Vienareikšmiškai atsakyti į klausimą – ar broliai Bucciali buvo genialūs konstruktoriai, sukūrę didžiausią ir originaliausią istorijoje automobilį su priekine pavara, ar tik apsukrūs mistifikatoriai, bandę ne visai sąžiningu būdu išsaugoti firmą, šiandien nėra galimybės.
Nuotraukose
1Bucciali TAV 30
2.Bucciali TAV 12
3.12 cilindrų variklis TAV 12 modelyje