ŠIUKŠLININKO METAMORFOZĖS
Liucijus Suslavičius
1998 metais krovininių „Mercedes Benz“ markės automobilių rikiuotėje pasirodė modelis „Econic“ – specialios paskirties važiuoklė, skirta montuoti įvairiems komunalinės paskirties kėbulams, visų pirma šiukšlių surinkimo įrangai. Savo išvaizda „Econic“ visiškai skyrėsi nuo „aukštaūgių“ savivarčių, magistralinių vilkikų „Actros“ ir „Axor“ (nors jo konstrukcijoje panaudota dauguma jų agregatų) tuo, kad buvo, jei taip galima pasakyti, „žemagrindis“ – standartinėje komplektacijoje šiam automobiliui galima „paplekšnoti per viršugalvį“, nes plastmasinės su metaliniu karkasu kabinos stogas yra tik 2,39 metro aukštyje. Paskaičiuota, kad Vokietijos miestuose šiukšliavežės darbininkas per pamainą įlipa ir išlipa iš kabinos maždaug 300 kartų, tad kai kabinos grindys yra tik 450 mm aukštyje nuo gatvės paviršiaus, žmogus per savaitę „sutaupo“ apie 750 metrų, į kuriuos jam nereikia įkopti. O erdvi keturvietė kubo formos kabina nustumta kiek galima į priekį taip, kad automobilio priekinių ratų ašis atsidūrė tiksliai po galine kabinos sienute. Savaime aišku, „Econic“ variklis taip pat atsidūrė už vairuotojo nugaros. Ir visa tai tam, kad automobilis, išlikdamas pakankamai komfortiškas, būtų kuo žemesnis – juk šiukšliavežiai neretai važinėja po senamiesčio kiemų arkomis, jiems tenka įvažiuoti į pastatų vidų.
Tačiau neilgai „ekonikams“ teko dirbti vien juodą darbą – šiuos automobilius su automatine pavarų dėže „Alison WT-MD3060P“, valdoma klavišais prietaisų skydelyje, labai žemu rėmu, pastovų aukštį nuo kelio palaikančia pneumatine visų tiltų pakaba, diskiniais visų ratų stabdžiais pastebėjo ne tik komunalinių, bet ir kitų specialių automobilių gamintojai. Buvo pradėta gaisrinių automobilių (kopėčių, cisternų) ant „Econic“ važiuoklės gamyba, o dar kiek vėliau šiems automobiliams atsivėrė vartai į oro uostus. Jie tapo degalų užpuolėjais. Juk pats didžiausias „Econic“ privalumas, oro uostų darbuotojų akimis, yra jo nedidelis bendras aukštis, leidžiantis šiam ne tokiam jau ir mažam automobiliui (bazė – 4,5 metro) saugiai manevruoti po lėktuvų sparnais. Todėl varianto „Econic 1833“, varomo 326 AG/2300 aps/min turbodyzelinio variklio ir turinčio 13 tonų apkrovai apskaičiuotą galinį varantįjį tiltą, pagrindu specialiai darbui oro uostuose pradėtas gaminti „žemaūgis“ vilkikas, buksyruojantis porą dešimčių tūkstančių litrų degalų talpinančią puspriekabę – cisterną. Palyginti ilga – 4500 mm – „Econic“ bazė leido už keturvietės vilkiko kabinos sumontuoti galingą siurblinę, o ant jos stogo įrengti saugią aikštelę aptarnaujančiam personalui, nuo kurios degalų užpylėjas patogiai pasiekia lėktuvo sparnuose įrengtų degalų rezervuarų užpylimo angas. Dar vienas šiukšliavežiui skirtas ir puikiausiai oro uoste tikęs sprendimas – sulankstomos dešiniosios kabinos durelės su ranktūriais, per kurias negaištant nė sekundės lengva ir patogu išlipti ir vėl įlipti lėktuvus degalais užpildantiems darbuotojams. Beje, antrosios kartos „Econic“ kabina sėkmingai išlaikė kabinos skeleto stabilumo testą pagal ECE-R29/2, kai į kabinos priekį atsitrenkia sunki švytuoklė. Tad galima teigti, kad ji ne tik patogi, bet ir saugi.