ELEKTRONIKA PUSIAUSVYROS PALAIKYMUI.
L.Suslavičius
Tur būt nėra savaitės, kad spauda neinformuotų mūsų, jog kažkur Europoje vėl apvirto turistinis autobusas, vėl yra žuvusių ir sužeistų. Galima, aišku, viską suversti vairuotojui – važiavo per greit, buvo neatidus, nesuvaldė autobuso slidžiame kelyje ar posūkyje. Deja, bet ,,žmogiškasis faktorius” dar ilgai lems situaciją kelyje ir mūsų saugumą. Ir todėl daugelio pasaulio firmų inžinieriai įtemptai dirba, kad užtikrinti keliaujančiųjų autobusais saugumą. Kad ir kaip banaliai skamba ši frazė, ji visiškai teisinga, nes jau turime realius rezultatus – važiavimo dinamikos reguliavimo sistemą, kurią pagal užsakymą galima sumontuoti ,,Evobus” gaminamuose turistiniuose autobusuose ,,Mercedes Benz Travego” ir ,,Setra Top-Class 400″. Vokiškai ,,Fahr- dynamikregelung” arba tiesiog FDR vadinama važiavimo saugumą užtikrinanti sistema sukurta elektroninės stabdžių sistemos EBS pagrindu ir savo veikimo principu artima jau keli metai lengvuosiuose automobiliuose serijiniai įrengiamai elektroninei stabilumo programai ESP. Tačiau svorio pasiskirstymas sunkiame autobuse su varikliu gale ir aukštu svorio centru kitoks nei lengvajame automobilyje, be to, jo stabdžių sistema – su kitaip reguliauojama pneumatine, o ne hidrauline pavara. Todėl automatiškai adaptuoti ESP autobusui nepavyko, teko viską konstruoti naujai.
Sistemos kūrimas ir praktinis išbandymas truko net ketverius metus, ir tik tada ,,Daimler Chrysler” (jam priklauso ,,Evobus”) ryžosi serijinei naujos sistemos gamybai. Sistema FDR turi didesnes galimybes įsikišti į autobuso judėjimo procesą ir išvengti pavojingos situacijos, nei žmogus – vairuotojas. Jei pastarasis reguliuoja autobuso judėjimo kryptį vairu ir šiek tiek stabdžiais, tai elektronika išnaudoja paties autobuso inerciją ir sukimąsi apie vertikalią ašį, todėl ir tada, kai net geriausias profesionalas nieko nebegali padaryti, reikiama jėga ir reikiamai ilgai pristabdydama vieną ar kitą autobuso ratą, sugražina daugiatonę mašiną į teisingą važiavimo trajektoriją.
Kaip minėta, būtina FDR sistemos dalimi yra elektroninė stabdžių sistema EBS, kurią teko papildyti eile naujų elektroninių komponentų. Sistemos FDR valdantis elektroninis blokas turi ryšį su variklio darbą kontroliuojančia elektronika bei su atitinkamu stabdžius valdančiu bloku. Informaciją apie tai, kas vyksta su autobusu, šios sistemos ,,smegenys”gauna iš vairo pasukimo kampo daviklio, signalizuojančio apie norimą važiavimo kryptį bei iš ties autobuso svorio centru sumontuoto sukimosi apie vertikalią ašį daviklio. Jų abiejų siunčiamų signalų pakanka, kad per sekundės dalis apskaičiuoti, kiek ir į kurią pusę autobusas nukrypsta nuo vairuotojo pasirinktos važiavimo trajektorijos ir pristabdant vieną mašinos ratą bei sumažinant variklio galią, padėti vairuotojui išlaikyti autobusą kelyje. Bet lygiai taip pat veikia ir lengvųjų automobilių ESP, tad čia lyg ir nėra nieko principiniai naujo.
Bendra avarijų statistika rodo, jog autobusuose žymiai daugiau žmonių nukenčia, jiems apvirstant, nei susidūrimų ar užvažiavimų ant kliūties atvejais.Todėl sistemoje FDR yra dar ir trečias daviklis, matuojantis autobuso skersinio judesio pagreitį. Jis nuolatos matuoja autobuso kėbulo svyravimus apie išilginę jo ašį. Jei autobusas ima svyruoti pernelyg greit, elektronika žaibiškai sureaguoja, pristabdo autobusą ir pakoreguoja jo važiavimo kryptį, neleisdama nei pavojingai pasvirti, nei nuvažiuoti nuo kelio.Bandymai parodė, jog net tyčia neįmanoma FDR sistemą turintį autobusą priversti posūkiuose važiuoti greičiau, nei tai leidžia saugumo reikalavimai. Aišku, ir FDR galimybės yra ribojamos elementarių fizikos dėsnių – jei padangų sukibimas su apledėjusia kelio danga lygus nuliui, sistema autobuso nuo nelaimės neišgelbės. Arba dešiniajam ratui patekus ant minkšto kelkraščio ir vairuotojui staigiai ,,užlaužus” vairą kairėn, sistema neapsaugos autobuso nuo virtimo. Bet jei vairuotojas nesupanikuos ir šioje pavojingoje situacijoje vairą kairėn suks švelniai, sistema, ,,pajutusi” autobuso ,,nepaklusnumą” vairui, pristabdys galinį kairįjį ratą ir tada paties autobuso inercijos momentas kaip mat gražins jį ant asfalto. Žodžiu, stebuklų nebūna, FDR aprūpinto autobuso vairuotojas irgi privalo važiavimo greitį ir atliekamus manevrus suderinti su realiomis kelio sąlygomis. Galu gale, gelbstintis FDR įsikišimas keleiviams didelio malonumo nesuteikia, nes yra pakankamai staigus ir kietas. Kavos puodeliai nuo staliukų krenta…
Šiandien sumontuoti autobuse FDR sistemą kainuoja, priklausomai nuo autobuso modelio, nuo 2400 iki 3100 eurų.