ELEKTRONINIAI VAIRUOTOJO PADĖJĖJAI
L.Suslavičius
Elektronika ,,įžengė” į sunkvežimio kabiną ne taip jau senai – prieš keliolika metų ir pradžioje jos panaudojimas buvo gana ribotas. Staigus kokybinis ir kiekybinis šuolis, diegiant elektroninę įrangą sunkiuosiuose automobiliuose buvo padarytas, ėmus naudoti naujos kartos mikroprocesorius ir visas elektronines automobilio sistemas jungiančią ir joms patikimą tarpusavio ,,bendravimą” užtikrinančią centrinę duomenų ir komandų perdavimo magistralę, techninėje literatūroje dažniausia vadinamą anglišku sutrumpinimu CAN-Bus. Jos dėka kurią nors vieną automobilio sistemą kontroliuojantis elektroninis blokas tam tikrais atvejais, numatytais jo darbo programoje, pats gali ,,kreiptis” į kitą automobilio sistemą valdantį bloką, kad būtų pakeisti tam tikri tos kitos sistemos parametrai (variklio galia, pavara transmisijoje, stabdymo jėga ir pan.). Tai palengvina vairuotojo darbą ir neretai leidžia išvengti avarinių situacijų. Pamenu, kaip prieš gerus 40 metų fantastiniuose romanuose skaičiau apie keliais automatikos palaikomu pastoviu greičiu tiksliais atstumais vienas nuo kito skriejančius automobilius. Na, tempomatas senai nėra naujiena, bet pastovaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio palaikymo sistemos magistraliniuose sunkvežimiuose dar nėra plačiai naudojamos. Vokietijoje leidžiamo populiaraus žurnalo ,,Lastauto und Omnibus” duomenimis, per 2001-jų metų pirmąjį pusmetį tik apie 400 pirkėjų, įsigijusių naujus ,,Mercedes Benz Actros” vilkikus, paprašė juose įrengti ,,Abstandsregeltempomat” – sistemą, kitaip dar vadinamą ,,Adaptive Cruise Control” ir automatiškai palaikančią ne tik vairuotojo pasirinktą važiavimo greitį, bet ir atstumą iki priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio. Iš išorės šią sistemą turintį vilkiką ,,Actros” įgudusi akis atpažins pagal priekyje tarp kabinos apatinės briaunos ir buferio sumontuotą juodą apskritą dėžutę primenantį atstumą matuojančio radaro korpusą. Vairuotojas kabinoje nustato norimą važiavimo greitį ir jį atitinkančią distanciją tarp automobilių, o toliau viską kontroliuoja elektronika – nuolatos matuoja atstumą iki priekyje važiuojančio, jam mažėjant, mažina greitį keisdama variklio darbo režimą ar net , jei to reikia, įjungdama retarderį ir stabdžius net iki visiško sustojimo. Labai įdomi sistemos funkcija – galimybė automatiškai, nejunginėjant pavarų, važiuoti taip vadinamu ,,Stop – and – Go” režimu, kai transporto ,,kamštyje” įstrigęs automobilis po truputį juda pirmyn, tai pavažiuodamas į priekį, tai vėl trumpam sustodamas. Vairuotojas bet kada gali įsikišti, nes visi judėjimo pokyčiai matomi prietaisų skydelyje esančiame displėjuje. Jei dauguma sunkvežimių ir autobusų turėtų tokias sistemas, užvažiavimų iš užpakalio magistralėse beveik nebebūtų.
Dar 600 ,,Actros” pirkėjų pasirinko padedančią vairuotojui važiuojant automagistrale išlaikyti tiesią važiavimo trajektoriją sistemą ,,Spurassistent” (Krypties asistentas, angliškai Lane Guard System), kuri perspėja vairuotoją, jei automobilis nukrypsta į kairę ar dešinę nuo judėjimo juostos ašies. Sistema veikia taip – automobilio priekyje sumontuota miniatiūrinė videokamera seka važiavimo juostos kraštus žyminčias linijas. Jei, vairuotojui neįjungus atitinkamo posūkio signalo, automobilis nukrypsta nuo idealios linijos kairiau ar dešiniau, kartu videokameros ,,regėjimo lauke” važiuojamosios dalies kraštą žyminti linija pasislenka daugiau, nei užprogramuota, mikroprocesorius ,,supranta” situaciją kaip vairuotojo snustelėjimą ir įjungia garsinį signalą. Bet ne automobilio, o specialų, girdimą tik kabinoje ir primenantį ratų bildesį, užvažiavus ant nelygaus kelio paviršiaus. Jei automobilis nukrypo dešinėn, garsas girdisi iš dešinės ir atvirkščiai. Kitaip sakant, ši sistema žaibiškai įspėja nukreipusį dėmesį nuo kelio ar sekundei snustelėjusį prie vairo vairuotoją, kad automobilis juda šonan. Bandymai parodė, jog net snūduriuojantis prie vairo vairuotojas automatiškai sureaguoja, pasukdamas vairą reikiama, kad išlyginti judėjimo trajektoriją, kryptimi. Sistema patikimai veikia ir nakties metu, kai žibintai gerai apšviečia ženklinimo linijas. Tai nėra analogas įprastiems vairuotojo būseną kontroliuojantiems prietaisams, ši sistema įspėja vairuotoją apie kilusį pavojų nuvažiuoti nuo kelio. 600 per pusmetį parduotų šių įtaisų tikrai nėra daug, bet pradžia padaryta, ir galime neabejoti, jog ilgainiui ,,Spurassistent” bus montuojamas vis didesniame skaičiuje tolimais reisais važinėjančių autotraukinių ir autobusų. Eismo saugumas – visų pirma, tad ir visos išlaidos jam didinti atsiperka. Koncerne ,,Daimler Chrysler” už naujas technologijas ir mokslinius tyrimus atsakingas profesorius Klausas-Dieteris Voringeris pabrėžė, kad šių dviejų sistemų masinis panaudojimas leistų išvengti kas antros autoavarijos magistralėse, sukurtų prielaidas žymiai saugesniam eismui, sumažintų žuvusiųjų ir sužeistų skaičių. Reikia tik, kad įstatymų leidėjai ir valstybės institucijos nedelstų kuriant ir priimant atitinkamus teisės aktus, skatinančius tokių sistemų naudojimą praktikoje.