HIBRIDINIAI NIUJORKO AUTOBUSAI
Pradėkime nuo statistikos – Niujorke šiandien yra 18 autobusų parkų, priklausančių “New York Citų Transit”, pro kurių vartus į megapolio gatves išrieda 4,5 tūkstančio autobusų. Jie aptarnauja 3245 kilometrų ilgio reguliarių maršrutų tinklą, kasdien perveždami 2,6 milijono keleivių. Palyginimui – Niujorko metro kasdien perveža 4,5 milijono keleivių. Galima įsivaizduoti, kiek tonų teršalų į miesto atmosferą šis didžiulis dyzelinių autobusų kiekis išmeta kasdien. Bet neskubėkime. Pasirodo, ne visi Niujorko gatvėmis riedantys maršrutiniai autobusai yra tokie “nuodytojai” – 480 autobusų kaip degalus naudoja suspaustas gamtines dujas, o 325 – turi ekologišką hibridinę pavarą.
“New York City Transit” (NYCT) generalinis direktorius Johnas R.Heinas prisimena:”Paskutinio XX amžiaus dešimtmečio pradžioje Niujorko transportininkai pradėjo jausti vis didėjantį visuomenės spaudimą, kad pagaliau keleivių pervežimams mieste būtų pradėtos naudoti aplinką mažiau teršiančios transporto priemonės. 1992 metais buvo parengta speciali trijų etapų “Clean Bus Programm” (“Švaraus autobuso programa”). Pirmąjį etapą – mažai sieringų dyzelinių degalų naudojimą miesto autobusų varikliams – pavyko įgyvendinti tik pradėjus patiems pirkti degalus Roterdamo naftos produktų biržoje. Nepatikėsite, bet tais metais JAV niekas negamino ir nepardavinėjo mažai sieringo dyzelino! Antrasis plano etapas numatė jau nebe dyzeliną, o suspaustas gamtines dujas naudojančių variklių panaudojimą autobusuose. Tokius autobusus su “Detroit Diesel 50 CNG” modelio dyzeliais Niujorkui pagamino koncerno “Daimler Chrysler” padaliniui “Commercial Buses North America” priklausanti kompanija “Orion Bus Industries”. Šių autobusų išmetimo dujose azoto oksidų kiekis yra perpus mažesnis, nei tų, kurie turi dyzeliną naudojančius variklius. Trečiąjį autobusų parko “ekologizavimo” etapą NYCT pradėjo 1998 metais, kai toje pat kompanijoje “Orion Buss Industries” užsakė pagaminti 10 autobusų su hibridine dyzelelektrine pavara.”
Bandomoji dyzelelektrinių autobusų eksploatacija truko du metus. Rezultatai buvo tiek puikūs, kad 2000 metais NYCT užsakė pagaminti net 325 “Orion VII” modelio dyzelelektrinius autobusus, kurie per kelis metus pakeitė dalį senų dyzelinių mieste kursavusių autobusų. Šiandien šie savo pavaros konstrukcija nuo kitų “orionų” besiskiriantys autobusai sukoncentruoti keturiuose autobusų parkuose, nes jiems reikalingas specifinis techninis aptarnavimas bei remontas. Juk 700 voltų įtampa autobuso elektrinėje sistemoje – tai jums ne 12 voltų ir net ne 24 –ri…
Autobusas “Orion VII” pagamintas, panaudojus standartinį žemagrindį dviejų durų miesto autobusą, skirtą 35 sėdintiems ir 39 stovintiems keleiviams. Man jis nepaprastai primena penktojo XX amžiaus dešimtmečio paskutiniaisiais metais Vilniuje ir šeštajame dešimtmetyje Kaune eksploatuotus taip pat dyzelelektrinius ZiS- 154 autobusus – ir dydis panašus, ir durys išdėstytos taip pat (prieš priekinį ir prieš galinį tiltą), ir vairuotojo stiklas taip pat atloštas atgal, kad mažiau akintų saulė, ir agregatai išdėstyti panašiai – variklis kartu su generatoriumi, kurį jis suka, yra sumontuotas skersai kėbulo pačiame gale, o elektros variklis – išilgai prie galinio varančiojo tilto. Tačiau kai įsigilini, pamatai esminius skirtumus pavaros sistemoje. “Orionui” hibridinę pavarą sukūrė kompanija “BAE Systems”. Šioje patentuotu “HybriDrive” pavadinimu žinomoje transmisijoje yra keletas agregatų, kurių neturėjo
1949 metų “zisas”. Tai pavaros darbą kontroliuojantis bei optimizuojantis kompiuteris ir energijos kaupiklis – elektros akumuliatorių blokas, sumontuotas ant autobuso stogo. Aišku, svarbiausiu agregatu vis tik lieka 5,9 litro darbo tūrio 6 cilindrų dyzelis “Cummins ISB Clean”. Jis per pusę mažesnis, nei šiaip jau tokio dydžio autobusuose naudojami motorai. Tačiau “orionui” pakanka ir tokio, nes jis visą laiką veikia stabiliu ir pačiu optimaliausiu režimu. Jokių alkūninio veleno sūkių šuolių, jokios energingos reakcijos į akseleratoriaus pedalo spustelėjimą. “Kaminzas” sukasi sau ir sukasi, varydamas generatorių, o pastarojo gaminama srovė maitina traukos variklį bei kaupiama akumuliatoriuose. Kai vairuotojas nori pagreitėti ir spaudžia akseleratorių, jis valdo visai ne dyzelį, o duoda komandą borto kompiuteriui. Gi pastarasis tiesiog prijungia papildomą elektros variklio maitinimą iš akumuliatorių. O kai vairuotojas spaudžia stabdį, elektros variklis virsta antru generatoriumi, sukamu varančiųjų ratų ir tiekiančiu elektros energiją akumuliatorių baterijoms. Štai todėl “Orion VII HybriDrive” puikiausiai išsiverčia su palyginti nedideliu vidaus degimo varikliu ir dar leidžia taupyti degalus. Su vienu galonu (3,785 litro) dyzelino miesto sąlygomis, tai sustodamas, tai vėl įsibėgėdamas autobusas nuvažiuoja 5,5 kilometro. Beje, vidutinis maršrutinių autobusų važaiavimo greitis Niujorke – tik 9,9 km/h. Lyginant su “hibridu”, dyzelinis to paties gamintojo autobusas sunaudoja 35 procentais daugiau degalų, o autobusas su gazodyzeliniu varikliu – net 88 procentais daugiau.
Visgi, kad tapti tikru “švaruoliu”, autobusui nepakanka ekologiškiausiu režimu dirbančio variklio. Todėl dyzelio išmetimo sistemoje įrengtas “Engelhard” firmos savaime išsivalantis suodžių filtras. Visa tai leido sumažinti azoto oksidų išmetimą dar 20 procentų, lyginant su autobusais, kurių varikliai dirba dujomis. Eksploatacija taip pat parodė, jog suderintai vairuotojo ir kompiuterio valdomas autobusas ne taip dažnai reikalauja techninio aptarnavimo. Pavyzdžiui, dėka retarderio režimu dirbančio elektros variklio stabdžių kaladėlės tarnauja – nepatikėsite – net 5 kartus ilgiau. Nėra sankabos, nėra pavarų dėžės – nereikia jų aptarnauti bei remontuoti. Štai tokiais ne itin dailiu dizainu, bet aukštu techniniu lygiu pasižyminčiais autobusais vežiojami niujorkiečiai.
Trumpai apie firmą “Orion Bus Industries”. Tai tipiška nedidelė amerikietiška kompanija, dirbanti tik vietos rinkai. Ji pradėjo veiklą 1976 metais Kanadoje, kur Ontario provincijoje Mississaunga mieste iki šiol veikia pirmoji kompanijos gamykla. Kelis kartus pakeitusi savininkus, 1982 metais ji tapo “Bus Industries of America, Inc.” nuosavybe, o vėliau įėjo į koncerno “DaimlerChrysler” sudėtį. Autobusų “Orion” rėmai ir kėbulų karkasai gaminami Kanadoje, o galutinai autobusai surenkami gamykloje Oriskany mieste netoli Niujorko. Metinė gamybos apimtis – 500 autobusų, tarp jų tik kelios dešimtys pritaikytos turistams vežioti, o likusieji skirti darbui JAV bei Kanados miestų maršrutuose.
Pagal užsienio spaudą parengė L.Suslavičius