NAUJIENOS IŠ UŽ ATLANTO
Liucijus Suslavičius
Europa ir Amerika, nors abejuose žemynuose važinėjama ta pačia dešiniąja puse, eismo tvarka, vairavimo stiliumi ir ypač vairuotojų požiūriu į tai, koks turi būti automobilis, gana ryškiai skiriasi tarpusavyje. Europietis dažnai nori dinamiško, sportiško stiliaus automobilio, net jei tai būtų universalas, jį domina, ar automobilis turi ABS, kitas saugos sistemas, jo ekonomiškumas ir ekologiškumas. O štai amerikiečiai, Edmunds.com pravesto apklausos duomenimis, labiausiai domisi sėdynių patogumu, antroje vietoje – ar pavarų dėžė automatinė, trečias elementas – ar ne per stori, ar neriboja matomumo stogo statramsčiai. Toliau svarbių prioritetų sąraše – CD grotuvas, audio sistemos valdymo mygtukai ant vairo, tylus salonas, pakankamas variklio ekonomiškumas, patogiai įrengtas laikiklis stiklinei ir jų kiekis, cigaretėms pridegti įtaisų skaičius ir išdėstymas, “hands-free” įranga mobiliajam telefonui. Kaip matome, apie saugos sistemas, automobilio dinamiką, modernius techninius sprendimus vidutinis amerikietis pardavėjo klausti nelinkęs – jam tai nelabai rūpi. Ką sumontavo gamintojas, tas ir gerai, svarbu, kad automobilis būtų komfortiškas.
Komforto sau nori ir eismą kontroliuojančios tarnybos. Paimkime tokį pavyzdį, kaip eismo taisyklių pažeidėjų ir įvairių nusikaltėlių, besinaudojančių automobiliais sulaikymas. Visi matėme amerikietiškuose filmuose taip mėgstamus gaudynių epizodus, kai vieną nusikaltėlį vejasi kelios policijos mašinos, sukeliančios daugybę avarijų. Na, kinas yra kinas, dūžtantys tuzinais policijos automobiliai reikalingi žiūrovui įtampoje išlaikyti, tačiau ir gyvenime JAV policininkams pakankamai dažnai tenka įsivelti į pavojingas jiems ir kitiems eismo dalyviams gaudynes gatvėmis, stabdyti nepaklūstantį pažeidėją, trenkiant į jo automobilį savuoju. Galu gale kažkam atėjo į galvą mintis – jei jau galima per atstumą išjungti ar sugadinti kompiuterius, tai kodėl gi nepritaikyti šio principo automobiliams? Iš tiesų, visuose per pastaruosius dešimt – dvylika metų pagamintuose automobiliuose variklio darbą kontroliuoja kompiuteris. Užtenka sutrikdyti jo darbą, ir pats greičiausias automobilis nebevažiuos. Berklio universiteto mokslininkai sukonstravo ir perdavė policijai išbandyti prietaisą, pavadintą “Zapper”. Jo veikimo principas ganėtinai paprastas – nukreipi prietaisą į automobilį ir paspaudi mygtuką. Galingas tiksliai sufokusuotas atitinkamo dažnio elektromagnetinių bangų sriautas sutrikdo stabdomo automobilio elektroninės įrangos darbą, visų pirma blokuodamas degalų padavimą. Prietaiso veikimo spindulys ribotas 50 metrų. Tai padaryta sąmoningai – esant didesniam atstumui, sunku sukoncentruoti signalą taip, kad į jo veikimo zoną nepakliūtų daugiau automobilių, ypač jei tai daryti tenka jau gaudynių metu. Juk vienu metu išjungus kelių greta ar vienas paskui kitą važiuojančių automobilių variklius judrioje magistralėje, grandininė avarija garantuota. Taip kad, sumažinus pavojų policininkams, visiškos saugumo garantijos esantiems kelyje “Zapper” visgi neužtikrina. Sekančiais metais planuojami didelės apimties bandymai keliose JAV valstijose bei Didžiojoje Britanijoje. Pasiteisinus į prietaisą dedamoms viltims, tikimasi dar po metų pradėti policijos apginklavimą serijiniais “Zapper”.
Nori palengvinti sau darbą taip pat ir autoavarijas tiriantys pareigūnai. JAV Nacionalinis saugumo transporte komitetas (NTSB) pateikė šalies vyriausybei nagrinėti įstatymo projektą, kuriuo numatoma įpareigoti visus šalies automobilių gamintojus, o taip pat kitose šalyse gaminamų automobilių importuotojus tiekti JAV rinkai tik aprūpintus “juodosiomis dėžėmis” automobilius. Prietaisas, panašus į naudojamus lėktuvuose, turi įrašinėti informaciją apie automobilio greitį, vairuotojo veiksmus, saugos diržų ir kitos papildomos saugos įrangos naudojimą. Avarijos atveju tai padėtų greičiau ir objektyviau nustatyti avarijos priežastis, įvertinti vairuotojo veiksmus, jų įtaką avarijai kilti bei avarijos pasekmėms. Kaip žinia, pirmieji dar prieš kokius 15 metų panašius prietaisus įvesti siūlė vokiečiai, tačiau Europoje tokias iniciatyvas jau ne kartą sėkmingai blokavo „žmogaus teisių gynėjai”, argumentuodami, jog vairuotojas neprivalo su savimi vežiotis savo kaltės įrodymų. Tuo tarpu Amerikoje šiandien apie 15 procentų automobilių jau turi “juodąsias dėžes”, o tarp pagamintų 2004 metais priklausomai nuo markės ir modelio tokius prietaisus turi nuo 65 iki 90 procentų automobilių. Tad NTSB siūlymas iš esmės tik teisiškai įteisintų jau egzistuojančią praktiką ir palengvintų avarijas tiriančių institucijų darbą, padėtų išvengti pasitaikančių klaidų, kai autoavarijos byloje dėl pareigūnų aplaidumo ar neobjektyvių liudininkų parodymų apkaltinamas ne tas vairuotojas.