KINIETIŠKOS DĖLIONĖS
Liucijus Suslavičius
Dar prieš keliolika metų populiariausia apranga Kinijos Liaudies Respublikoje buvo mėlynas vatinukas, populiariausia transporto priemone dviratis, o dažniausiai sutinkamu keliuose automobiliu – keturių tonų sunkvežimis “Jiefang CA10”, tarybinio 1956 metų pavyzdžio ZiS-150 kopija. Tačiau šiandien, kai šioje didžiulėje šalyje ekonomika buvo liberalizuota, viskas kardinaliai pasikeitė, tame skaičiuje ir automobilių gamybos srityje. Tai puikiai parodė šių metų balandžio 22-28 dienomis didžiausio Kinijos miesto Šanchajaus mieste-palydove Pudonge vykusi jau vienuoliktoji automobilių paroda. Ji pravedama kas antri metai ir lygiomis konkuruoja su Pekino autosalonu.
Pudongo ekspocentras, kurį per tas septynias dienas aplankė 300 tūkstančių žmonių, užima 11 hektarų plotą. Šiemet čia savo produkciją ir pasiekimus demonstravo 1036 automobilių, jų agregatų ir komplektuojančių dalių gamyba užsiimančios firmos bei įmonės. Per pirmus tris šių metų mėnesius Kinijos automobilių gamyklos pagamino 574300 įvairių tipų automobilių, kurių markių ir modelių įvairovė tiesiog stulbinanti. Mat, šalies įstatymai gatavų automobilių importo neskatina, juos įvežti tiesiog neapsimoka, užtat “vartai atviri” bendroms Kinijos ir kitų šalių įmonėms. O tai paskatino daugybės tokių įmonių atsiradimą. Savo indėlį automobilių gamybos “geografijos” plėtime padarė ir atskirų šalies provincijų vyriausybių ambicijos – jei pas kaimyną gaminami automobiliai, tai truks plyš reikia organizuoti bent jau automobilių surinkimą ir savo teritorijoje. Šalies automobilizacijos procesas tęsiasi, ir apie būsimas milijardines investicijas į Kinijos automobilių pramonę jau pranešė tokie gigantai, kaip JAV korporacijos “General Motors” ir “Ford”.
Labai įdomi situacija susiklostė sunkvežimių gamybos sektoriuje. Kaip ir kitose Azijos šalyse, čia vyrauja mažų nedidelio tonažo komercinių automobilių gamyba. Be savo konstrukcijos modelių Kinijos gamyklos masiškai leidžia kelių japoniškų furgonų bei pikapų vietines modifikacijas, jau keletą metų europietiškus IVECO “Daily” ir “Ford Transit” Kinijos rinkai gamina šių šių koncernų filialai. Vidutinės klasės sunkvežimius gaminusios automobilių gamyklos Nr.1 ir Nr.2 senai atsisakė daugumos pagal tarybinius pavyzdžius sukurtų sunkvežimių ir sėkmingai bendradarbiauja su “Nissan” ir “Mitsubishi” firmomis. O sunkiosios technikos sektoriuje dar septintajame dešimtmetyje, kai santykiai su TSRS beveik nutrūko, prasidėjo bendradarbiavimas su Vakarų firmomis, kurios mielai padėjo Kinijai organizuoti visų pirma armijai reikalingų galingų dyzelinių sunkvežimių bei visureigių gamybą. Pirmąją tokią gamyklą padėjo paleisti Prancūzijos firma “Berliet”, o devintojo dešimtmečio sutartys su Austrijos firma “Steyr”, VFR firmomis “Daimler Benz”, “Deutz”, “ZF”, JAV firmomis “Cummins”, “Fuller” dėl jų sukonstruotų automobilių, variklių ir kitų agregatų gamybą pagal oficialiai įsigytas licenzijas ir su jų technine pagalba leido kinams labai greitai net keliuose regionuose pradėti modernių sunkiųjų sunkvežimių gamybą, tegu ir gana kukliais – 2500 – 5000 automobilių per metus – kiekiais. Svarbiau šaliai buvo kita – pavyko per minimalų laiką įsisavinti masinę modernių pagrindinių agregatų sunkvežimiams gamybą. Tada ir prasidėjo tai, ką galima pavadinti “kiniškomis dėlionėmis” – nedidelės po visą šalį išsibarsčiusios automobilių gamyklos ėmė iš šių agregatų montuoti sunkvežimius savo provincijos ar regiono reikmėms. Kinų inžinieriai sėkmingai suderindavo “štairų” kabinas su “mersedesų” važiuokle bei amerikietiškais dyzeliais, į licenzijinius triąšius “mersedesus” montavo oru aušinamus dyzelius “Deutz” ir amerikietiškas pavarų dėžes “Fuller”, dar “atskiesdami” konstrukciją ir vietinės gamybos agregatais. Net specialiai eksploatacijai sausuose dykumų regionuose importuojamas ir vietoje surenkamas čekiškas “tatras” jie įsigudrino patobulinti, uždėdami joms japoniškas kabinas ir skysčiu aušinamus dyzelius!
Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iš tokių smulkių įmonių Kinijoje susiformavo keli stambūs sunkvežimių gamybos koncernai – “China FAW”, CNHTC, “Southwest Vehicle”, “Shaanchi Automobile”, “Dongfeng”, o nesenai susikūrė ir naujos didelės įmonės – pavyzdžiui, SHAC tame pačiame Pudonge, CAMC, “sukinietintą” savo išvaizda senojo Anglijoje ir JAV gaminto “Ford Cargo” modelį su naujais agregatais įsisavino “Ford” filialas, sunkvežimius “Foton” pradėjo leisti bendra įmonė “Auman”. Šie gamintojai ir toliau “žaidžia kinietiškas dėliones”, keisdamiesi tarpusavyje agregatais ir paįvairindami siūlomų sunkvežimių gamą naujais modeliais, atsiradusiais rinkoje po naujų sutarčių pasirašymo. Štai kad ir “Shaanchi Automobile” nesenai pradėjo MAN F2000 serijos sunkvežimių surinkimą be to, greta senų kampuotų “Steyr” kabinų jau siūlo dailesnes, tokias, kokios montuojamos “L” klasės sunkvežimiuose MAN. Dalis smulkių gamintojų, “ieškodami savojo veido”, keičia pas didžiuosius perkamų “Daimler Benz”, MAN ir “Steyr” kabinų priekinės dalies dizainą, kas vėlgi didina keliais riedančių automobilių variantų įvairovę. Bet kodėl visi taip mielai bendradarbiauja? Negi konkurencija svetima Kinijos automobilių rinkai? Tikrai ne, bet kol kas joje laisvai išsitenka visi – komercinės paskirties automobilių pardavimas 2004 metais lyginant su 2003-siais išaugo 15 procentų, šiais metais tikimasi ne mažesnio kaip 10 procentų prieauglio. Beje, tokia pardavimų dinamika neabejotinai vilioja didžiuosius Vakarų Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos gamintojus, ieškančius kelių (ir juos randančius) į sparčiai besivystančios šalies rinką. Net Rusijos gamykla “UralAZ” pernai pasirašė sutartį dėl sunkvežimių “Ural” agregatų komplektų tiekimo į Kiniją – po kelis tūkstančius kasmet. Bet ir čia susidursime su “kinietiškomis dėlionėmis” – Rusijos gamykla tieks tik važiuoklės agregatus, o variklius ir kabinas kinai parinks iš savų gamyklų pagal savo skonį.
Visas šias “dėliones”, dar paįvairintas keliais tikrai neįprastai atrodančiais kinų inžinierių ir dizainerių sukurtais prototipais, galima buvo pamatyti “Auto Shanghai 2005” parodoje, nuotraukas iš kurios pristatome mūsų skaitytojams. Gal atspėsite, iš kokių europinių modelių kilę kai kurie iš parodos eksponatų?
Nuotraukos – Reijo Kankaanpaa