Dviašiai, keturašiai ir kitokie “krazai”
Liucijus Suslavičius
Keturašiu sunkvežimiu šiandien nieko pernelyg nenustebinsi. Vien Vilniuje jų sukiojasi kelios dešimtys – “manai”, “mersedesai”, IVECO ir baltarusiški “Volat”. Vieni su 8×4 tipo važiuokle, kiti – tikri 8×8 tipo statybų visureigiai su visais varomaisiais tiltais. Visgi pirmoji NVS šalių spaudoje pasirodžiusi informacija apie sunkvežimių KrAZ-7133 pasirodymą bei jų nuotraukos privertė, vaizdžiai sakant, “pasikrapštyti pakaušį”. Keturašis “krazas” ne iš tolo nepanašus į tai, kas gaminama Europoje. Jei “europiečiai” ir baltarusių “Volat” – su kabina virš variklio, tai sunkiasvoris iš Kremenčiugo – klasikinės komponuotės, su didžiuliu variklio skyriumi priekyje, o jo antrasis vairuojamas tiltas – už kabinos, tad automobilio siluetas tiesiog nepakartojamas. Taip, pasaulyje yra ir daugiau kapotinius sunkvežimius gaminančių firmų, pavyzdžiui, JAV, o ir švedų “Scania” savo gamybinėje programoje turi keturašį “klasiką”. Bet visa jų važiuoklė sukomponuota kitaip – vienas tiltas priekyje, trys – gale, ir todėl drįstu KrAZ-7133 vadinti unikaliu. Automobilio istorijoje buvo bene tik vienas panašią važiuoklę turėjęs sunkvežimis – specialiai Australijai skirtas angliškas “Scammel Contractor” gamintas septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Kodėl Kremenčiuge pasirinktas toks variantas, suprasti nesunku – kai gamybos apimtis siekia vos 1,5-2 tūkstančius sunkvežimių per metus, konstruoti ir gaminti kitokį, neunifikuotą su serijiniais modeliais automobilį, investuoti milijonus į naujus štampus ir suvirinimo liniją gamykla paprasčiausiai negali. Antra vertus, Kremenčiuge tikriausiai dar prisimenama keturašio eksperimentinio “KrAZ Sibir” istorija. Gamykloje keliolika metų buvo gaminami didelio pravažumo 6×6 tipo dyzeliniai sunkvežimiai, tad atrodė, jog sukurti dar ir 8×8 tipo modifikaciją nebus sunku. Aštuntajame dešimtmetyje buvo projektuojami iš karto du variantai – kariškas su viengubomis žemo slėgio padangomis ant visų ratų ir civilinis variantas su įprastomis padangomis. Variklis – V-8 tipo 330 AG dyzelis JaMZ.
Aštuonratis KrAZ buvo pavadintas “Sibir”, lyg ir nusakant jam naudoti skirtą regioną. Civilinis variantas taip ir liko mažai žinomas, o štai karinį “Sibir” rinkos tyrimo tikslais TSRS demonstravo Egipte. Sunkus (didžiausias leistinas svoris – 24 tonos) automobilis sudomino arabus – greitas, puikiai važiuoja smėlynais, palyginti paprastas. Deja, įprastas tarybinis mąstymas “sugadino biznį” – karštame Egipte uždara, be ventiliacijos kabina, priedo prastai surinkta, drebanti ir barškanti, atbaidė potencialius užsakovus. Aišku, KrAZ konstruktoriai apie modernių kabinų konstravimą tada turėjo gana miglotą supratimą (iki tol visi kapotiniai “krazai” turėjo medines skarda apkaltas kabinas), o MAZ” ar “KAMAZ” kabinos dideliam 8×8 tipo sunkvežimiui netiko. Panašu, kad tai ir buvo projekto “Sibir” nesėkmės planinio ūkio sąlygomis priežastis.
Nors tik 8% pagamintų, “krazų” lieka Ukrainoje, o kiti eksportuojami į Rusiją, Aziją (vien Vietnamas pernai įsigijo 300 “krazų”) Artimuosius Rytus (Jordanija nupirko 400 “krazų”), 8×4 tipo sunkvežimis buvo sukurtas visų pirma vietos rinkai. Ukrainoje sudvejintų ašių apkrovimas pagal įstatymus – ne daugiau 16 tonų. Bet kuris triašis “krazas” bendrojo naudojimo keliais veža mažiau, nei galėtų, net 4 tonomis. Tad buvo nuspręsta maksimaliam automobilio galimybių išnaudojimui 6×4 važiuoklę perdirbti į 8×4 tipo, iš esmės nekeičiant automobilio konstrukcijos. Taip “gimė” važiuoklė “KrAZ-7133N” specialiai įrangai montuoti bei 15 tonų (didžiausia leistina masė – 30 tonos) vežantis savivartis “7133S4” beje, pernai tapęs konkurso “Geriausias NSV komercinis automobilis – 2002” nugalėtoju.
Variklis – 330 AG išvystantis V-8 tipo 14860 cm³ darbo tūrio turbodyzelis JaMZ – 238DU2 su Jaroslavlyje gaminama pavarų dėže. Jis “įvaro” sunkvežimį iki 90 km/h. Modelyje “7133” pirmą kartą “krazų” gamybos istorijoje panaudotas elastingas vairuotojo kabinos tvirtinimas, sumontuotos naujos sėdynės, pagerinta garso izoliacija, ji hermetiškesnė. Ir, be abejo, išsaugotas legendinis “krazų” atsparumas perkrovimui – eksploatuojant keturašį karjeruose ar statybose, oficialiai leidžiama perkrauti jį net 20 procentų! Bet pirmuosius 4 pagamintus “KrAZ-7133” nusipirko Pulkovo aerouostas. Sukomplektuoti talpiomis cisternomis, keturašiai iš Kremenčiugo čia užpildo į Sankt-Peterburgą atskridusius lėktuvus.
Tradicinių triašių “krazų” klasėje įdomiausiu galima laikyti 6×6 tipo savivartį “KrAZ-65034”. Iki šiol NVS šalių užsakovams šioje svorio klasėje buvo siūlomi tik čekiški savivarčiai “Tatra”, žymiai sudėtingesni ir brangesni, nei “krazai”. Gi Vakarų Europoje pagamintus 14-16 tonų 6×6 tipo savivarčius įperka tik naftos gavyba užsiimantys Rusijos koncernai. Tiesą sakant, tokius savivarčius “KrAZ” galėjo įsisavinti dar prieš gerus 30 metų, tiesiog pritaikiusį civiliniams savivarčiams kovinių “KrAZ-255” transmisiją…
Kol kas labai nedideliais kiekiais išleidžiami lengvesni ir kiek kompaktiškesni 4×2 tipo “krazai”. Iš esmės jie lyg ir alternatyva baltarusiškiems “mazams”, nes naudojo tą patį variklį ir pavarų dėžę, bet dėl klasikinės komponuotės yra kiek ilgesni ir ne tokie manevringi. Jų gamyba prasidėjo 1993 metais.
Dviašis balninis vilkikas KrAZ-5444 skirtas darbui su 27 tonų puspriekabėmis. Jis sveria 8,1 tonos, t.y. lygiai toną mažiau nei triašis, su V-8 tipo 330 AG dyzeliu JaMZ 238 D išvysto 100 km/h greitį, sunaudodamas 5 litrais mažiau degalų 100 kilometrų, nei modelis “6444”. Jis specialiai suprojektuotas magistraliniams pervežimams – turi prailgintą kabiną su miegama vieta, didesnės talpos degalų bakus, užpakalyje kabinos sumontuotą oro filtrą. Galima papildomai užsisakyti patogias reguliuojamas sėdynes, stogo paaukštinimą, amerikiečių pavyzdžiu iškelti šalia kabinos chromuotais gaubtais pridengtus vertikalius išmetimo vamzdžius, o svarbiausia – vietoje variklio iš Jaroslavlio sumontuoti 420 AG galingumo dyzelį “840”, gaminamą Tutajevo variklių gamykloje.
Vairuotojams jis imponuoja ne tik išvaizda, bet ir visai realiu didesniu pasyviuoju saugumu avarijos atveju, kas labai aktualu, važinėjant prastais Rusijos keliais. Todėl naujasis dviašis “krazas” Ukrainoje ir Rusijoje randa pirkėjų, nors nėra modernus.
Visgi nuo “karinės prigimties” sunku nutolti. Svarbiausiu dviašiu “krazu” turi šansų tapti 4×4 tipo “KrAZ-5131 VE” pradėtas kurti dar 1995 metais, tikintis gauti Indijos armijos užsakymą pagaminti 1600 automobilių-vilkikų. Na, Indija 4×4 “krazų” neužsakė – ėmė gamintis čekiškas “tatras”, bet konstruktorių darbas nenuėjo veltui – 2002-siais dviašis visureigis buvo rekomenduotas gamybai Trumpesnis vienu tiltu ir maždaug 1400 milimetrų už senai gaminamą 6×6 tipo KrAZ-6422, jo ,,jaunesnysis brolis” sukomponuotas iš serijinių triašio agregatų ir serijoje gavęs indeksą ,,5131 VE”. Bet kam kelis dešimtmečius sunkiųjų triašių sunkvežimių ir visureigių gamyboje besispecializuojančiai gamyklai naujas, jai neįprastas modelis? Atsakymas paprastas – Rusijai nebereikia tiek daug ,,krazų”, kaip anksčiau, be to savo armiją – pagrindinę tokios klasės visureigių naudotoją – ji stengiasi aprūpinti Rusijoje gaminamais analogais (sunkieji ,,uralų” ir ,,kamazų” modeliai). Savo ruožtu, Ukrainai reikia mažesnių nei gigantiški ,,6422″ ir jo modifikacijos automobilių šalies ginkluotosioms pajėgoms. Dar vienas argumentas – paaštrėjusi konkurencinė buvusios TSRS automobilių gamyklų tarpusavio kova. Štai gamykla MAZ gamina su ,,krazais” konkuruojančius triašius, sukūrė ir 4×4 tipo visureigį armijai. Tad reikėjo adekvataus atsako, ir jis pasirodė KrAZ-5131VE pavidalu. Iš karto reikia įvertinti, kad tai nėra koks nors didelio pravažumo transportinis automobilis, nors jis ir turi tvirtą metalinį 4,35 metro ilgio kėbulą. Juk į 11 tonų sveriantį ,,krazą” galima pakrauti tik 5100 kilogramų. Kokia nauda iš tokio sunkvežimio? Jis pasiteisins tik naudojant jį kaip sunkųjį vilkiką karinei technikai ar sunkiasvoriams kroviniams buksyruoti. Visa konstrukcija tam ir skirta. Platus priekinis buferis ir rėmo gale abipus masyvaus kablio sumontuoti buferiukai-atramos reikalui esant leidžia kitą automobilį stumti tiesiog įsirėmus, po kėbulu sumontuota galinga gervė su lyno padavimu ir priekin, ir atgal, ir net kampu į automobilio išilginę ašį padeda prisitraukti sugedusią ar įklimpusią techniką, užtempti krovinį ant priekabos. 30 tonų sveriantį lėktuvą šis ,,krazas” tampo kaip žaisliuką – juk jo paties svoris su balastu viršija 16 tonų, o po variklio gaubtu – 330AG 14860 kūb. cm. darbo tūrio V-8 tipo turbodyzelis JaMZ-238BL, atitinkantis tik,,Euro-1″ reikalavimus, beje, kariškių pageidavimu pritaikytas dirbti keliomis degalų rūšimis. Pavarų dėžė – irgi iš Jaroslavlio, aštuonių laipsnių, su dalikliu, todėl vairuotojas disponuoja pakankamomis galimybėmis pasirinkti tinkamiausią pagal kelio sąlygas ir gabenamą krovinį pavarą. Toks sunkus automobilis negali būti itin ekonomiškas, ir vidutinės degalų sąnaudos – 30 litrų 100 kilometrų (tik 3,5 litro mažiau, nei triašio modelio) – nedžiugina , bet vėlgi reikia atsižvelgti į eksploatacijos ypatumus- ten, kur pravažiuos šis ,,krazas”, kiti greičiausiai beviltiškai įstrigs. Jo pravažumas ir patikimumas būtent bekelėje, kur konkurentų jam beveik ir nėra, atperka pernelyg didelį iš triašio į dviašį perdirbto visureigio svorį ir nepakankamą ekonomiškumą. KrAZ-5131VE bazė – lygiai 5 metrai, matmenys – 7585x2710x3115 mm, posūkio spindulys – 13 metrų, jis platesnis, nei ,,normalus” sunkvežimis. Mat, naujos žemo slėgio padangos su centrine slėgio reguliavimo sistema dar platesnės, nei kitų didelio pravažumo ,,krazų”. Jų dydis – 1350×550-530R, be to, jos tokios konstrukcijos, kad gali gana ilgai dirbti ,esant sumažintam oro slėgiui jose, kas labai svarbu, norint padidinti pravažumą smėlyje ar kitame silpname grunte. Abiejų tiltų pakaba – linginė, bet šoniniams svyravimams sumažinti papildyta torsioniniais skersiniais stabilizatoriais priekyje ir gale. Po kėbulu dešinėje vertikaliai sumontuotas atsarginis ratas, o kairėje – 350 litrų talpos bakas degalams. Numatyta galimybė sumontuoti dar ir rezervinį 44 litrų baką. KrAZ-5131VE geru keliu važiuoja iki 85 km/h greičiu.
Taigi, visai naujas 4×4 tipo ,,krazas” tik dabar ,,išeina į platųjį pasaulį”. Jis, skirtingai nei triašiai visureigiai iš Kremenčiugo, nežinomas potencialiems pirkėjams. Jų teks ieškoti, ir ne gerus kelius turinčioje Europoje, o ten, kur dar galima sutikti iš TSRS atsiųstus kaip ,,internacionalinę pagalbą” senuosius KrAZ-255B, t.y. Artimuosiuose Rytuose, Azijoje, Afrikoje. Todėl gamyklos planuose – pasiųsti parengtus maratonui, bet beveik serijinius ,,5131VE” į prestižinį ralį Paryžius – Dakaras. Atsargiai užsimenama, kad jau vien dalyvavimas jame ir finišas ,,pravertų ,,krazams” duris” į pasaulinę rinką. Planai ambicingi, ir gal kaip tik sąlyginai moderniausias 4×4 tipo modelis sudomintų tuos, kam reikia paprastų ir patikimų didelio pravažumo sunkios klasės automobilių. Pasaulyje už tokią kainą juos gali pasiūlyti tikrai nedaug kas…Antra vertus, kodėl nepamėginti – juk visi šio ralio nugalėtojai pastaraisiais metais startuodavo būtent 4×4 tipo automobiliais, o 6×6 ar 8×8 klasės sunkvežimiai pasiteisino daugiau kaip techninės palydos automobiliai.
Nuotraukos: A.Govorucha.