,,KRAZAS” ĮSISAVINA NAUJUS MODELIUS
Liucijus Suslavičius
Rinkos santykiai palaipsniui ,,įsuka” net ir labiausiai smukusią ekonomiką. Tai neblogai iliustruoja Ukrainos pavyzdys. Beveik visiškai sustojusi šios šalies automobilių pramonė pastaraisiais metais vis labiau atsigauna, ieško ir randa rinkas savo produkcijai, šalyje kuriamos bendros įmonės, atsiranda nauji klientai užsienyje.
Daugelį metų Ukrainoje gaminami sunkvežimiai “KrAZ” simbolizavo bekompromisinį sunkųjį statyboms skirtą automobilį. Savivarčiai, autokranai, betonmaišės ant 6×4 tipo važiuoklių, įspūdingai atrodantys sunkiasvorių priekabų vilkikai ir ekskavatoriai su visais varančiaisiais tiltais – visa tai kelis dešimtmečius buvo įprastu vaizdu visose statybose. Ir, ko gero, net įsivaizduoti, kad koks nors kitas automobilis galėtų pakeisti šiuos archaiškus, griozdiškus, bet savo nesudėtingos konstrukcijos dėka nepaprastai patvarius sunkvežimius buvo sunku. Šiandien pas mus jie jau retenybė, nes daugiau kaip dešimtmetį „krazai” į Lietuvą nebeimportuojami, juos pakeitė “mersedesai”, “manai”, “ivekai” – galingesni, komfortiškesni, galintys pervežti daugiau nei senieji veteranai iš “Kremenčiugo.
Tačiau gyvenimas toje mūsų dar nepamirštoje gamykloje nesustojo. Tiesa, ji pergyveno ilgą sunkų laikotarpį, atsidūrė ant bankroto slenksčio. Tačiau kažkaip sugebėjo “išsilaikyti paviršiuje”, dar tarybiniais metais pradėtų gaminti naujos kartos “krazų” pagrindu sukurti plačią pakankamai modernių automobilių gamą ir vėl po truputį atstatyti per dešimtmetį prarastas pozicijas šalies viduje bei eilėje tradicinių eksporto rinkų. Po truputį, nes gamybos apimtys, lyginant su laikotarpiu iki 1990 metų, sumažėjo keleriopai, vietoje masinės gamybos pagal valstybinį užsakymą dabar automobiliai gaminami tik pasirašius kontraktą. O tai reiškia, kad gamykla turi taikytis prie užsakovų pageidavimų, o ne “piršti” jiems serijinį gaminį. Šiandien į holdingo kompaniją “KrAZ” įeina šešios įmonės, kas leido pasiūlyti užsakovams “iš vienų rankų” ne tik bazinius sunkvežimių variantus, bet ir specialios paskirties techniką, iš viso net 25 skirtingus modelius. Labai įspūdingai atrodo pernai pradėta gaminti pati didžiausia visoje buvusioje TSRS betonmaišė KrAZ-7133R4 ant impozantiškai atrodančios 8×4 važiuoklės, sukurtos būtent įvairiai statybose naudojamai įrangai montuoti. Gerai žinoma, kad bet kuris triašis “krazas” bendrojo naudojimo keliais veža mažiau, nei galėtų, net 4 tonomis. Tad buvo nuspręsta maksimaliam automobilio galimybių išnaudojimui 6×4 važiuoklę perdirbti į 8×4 tipo, iš esmės nekeičiant automobilio konstrukcijos. Betonmaišės “kriaušės” talpa – 9 kūbiniai metrai, automobilio matmenys 10400x2500x3800 mm, didžiausias leistinas svoris – 22,5 tonos. Variklis – 330 AG išvystantis V-8 tipo 14860 cm³ darbo tūrio turbodyzelis JaMZ – 238DU2 su Jaroslavlyje gaminama pavarų dėže. Jis “įvaro” ukrainietišką „aštuonkojį” iki 90 km/h. Modelyje “7133” pirmą kartą “krazų” gamybos istorijoje panaudotas elastingas vairuotojo kabinos tvirtinimas, sumontuotos naujos sėdynės, pagerinta garso izoliacija, ji tapo hermetiškesnė, ne taip „siurbia” statybos aikštelių dulkes. Ir, be abejo, išsaugotas legendinis “krazų” atsparumas perkrovimui – eksploatuojant keturašį karjeruose ar statybose, oficialiai leidžiama perkrauti jį net 20 procentų – važiuoklė atlaikys, svarbu, kad kelias nesulūžtų!
Sutikime, analogiški automobiliai “Mercedes Benz Actros”, MAN TGA, kokius matome Vilniaus gatvėse, neabejotinai komfortiškesni ir kokybiškesni, bet ir kainuoja kelis kartus daugiau…
Statybinės technikos ant „krazų” važiuoklių siūloma ir daugiau – pavyzdžiui, autokranas KS-4574A „Silač”, didžiulė cisterna bitumui, tačiau tradicinių triašių “krazų” klasėje neabejotinai įdomiausiu galima laikyti 6×6 tipo savivartį “KrAZ- 65033-051-02”. Iki šiol NVS šalių užsakovams šioje svorio klasėje buvo siūlomi tik čekiški savivarčiai “Tatra”, žymiai sudėtingesni ir brangesni, nei “krazai”. Gi Vakarų Europoje pagamintus 14-16 tonų 6×6 tipo savivarčius įperka tik pinigų neskaičiuojantys naftos ir dujų gavyba užsiimantys Rusijos koncernai. Tiesą sakant, tokius didelio pravažumo savivarčius gamykla “KrAZ” galėjo įsisavinti dar prieš gerus 30 metų, tiesiog pritaikiusį civiliniams savivarčiams karinių “KrAZ-255″ transmisiją…Sukomplektavę sunkvežimį importinėmis 1350×530 dydžio „Michelin” padangomis, konstruktoriai „įspraudė” jį į privalomą 2500 mm pločio gabaritą, todėl 18 tonų „ant pečių pakeliantis” savivartis gali dirbti tiek karjeruose, tiek važinėti miestų gatvėse. Juo jau susidomėjo Tolimoje Šiaurėje dirbantys Rusijos statybininkai – Tiumenėje, geologinės žvalgybos mechanizmų gamykloje organizuotas tokių savivarčių surinkimo iš agregatų, importuojamų iš Ukrainos, baras. Jo pajėgumas – 150 triašių savivarčių, pritaikytų eksploatacijai Šiaurės sąlygoms (dvigubi kabinos langų stiklai, autonominis šildytuvas „Webasto”, guminės detalės iš šalčiui atsparios gumos ir t.t) per metus.
Tik 8% pagamintų “krazų” lieka Ukrainoje, o kiti eksportuojami į Rusiją (kur keliauja 40 % produkcijos), Aziją (vien Vietnamas pernai įsigijo 420 “krazų”), Artimuosius Rytus (Jordanija 2004-siais nupirko 400 “krazų”). Svarbiausia tai, jog užsienio šalyse steigiamos sunkvežimių iš Ukrainos montavimo gamyklos, kas ne tik garantuoja užsakymus ne vieneriems metams į priekį, bet kartu parodo – „KrAZ” vėl pripažįstamas rinkoje, šios markės automobiliai reikalingi tam tikrai daliai pirkėjų.
Yra dar vienas Kremenčiugo gamyklos „išgijimo” požymis – joje susirūpinta gamyklos istorijos įamžinimu, steigiamas muziejus. Kol kas jame pačiu didžiausiu eksponatu yra armijos visureigis „KrAZ-214″. Šį automobilį iš dar pirmojo tūkstančio 1960 metais pagamintų šio modelio mašinų su 6 cilindrų dvitakčiu 180 AG varikliu gamyklos atstovai surado pamestą kažkur Vidurinėje Azijoje ir parsigabeno namo. Per nepilnus metus didžiulis sunkvežimis eksperimentiniame ceche atgimė tiksliai toks, koks buvo 1960 metais. Atstatymas – be jokiu kompromisų, be „chaltūros” – visos detalės tiksliai atitinka to meto gamyklinius brėžinius, medžiagas ir technologiją. „KrAZ-214″ tapo vienu labiausiai lankytojų apgultų eksponatų Kijevo automobilių parodoje SIA-2005, į kurią jis atvyko savo eiga.