LIETUVIŠKAS “SCION”
Liucijus Suslavičius
Japonijos automobilių koncernas ,,Toyota Motors” paskelbė pradedąs naujos markės lengvųjų automobilių gamybą. Visų pirma JAV rinkai skirti automobiliai
,,Scion”papildys koncernui priklausančių markių -,,Toyota”, ,,Daihatsu”, ,,Lexus” – sąrašą. Analogiška amerikiečių automobilių koncernų naudojamai kelių skirtingą įvaizdį turinčių ir į skirtingus pirkėjų sluoksnius orientuotų markių strategija turėtų dar labiau padidinti ,,Toyota Motors” dalį milžiniškoje JAV rinkoje. Šį kartą japonų koncernas nusitaikė ne į turtingąją pirkėjų kategoriją, kaip tai yra su marke ,,Lexus”, o į naujovėms imlius jaunus pirkėjus. Kaip žinia, jaunimas nori išsiskirti. Bet išsiskirti ne prabanga – jai dažniausia trūksta pinigų, o originalumu. Štai ši prielaida ir tapo pretekstu įkurti kompaktiškų automobilių markę ,,Scion”.
Pirmiesiems pirkėjams siūlomi du modeliai -,,Scion xA” ir ,,Scion xB”.Pirmasis jų – ,,Scion xA”– tai automobilis linksmai jaunimo kompanijai nuvažiuoti į kiną, į vakarėlį ar restoraną, o rimtesnėms kelionėms skirtas antrasis modelis – ,,Scion xB”. ,,Laiptuotu” priekiu ir dėžutės formos kampuotu kėbulu lyg metąs iššūkį supratimui apie modernų XXI amžiaus automobilį, jis turi itin erdvų saloną, o ir bagažui skirti net
640 litrų. Automobilis išsiskiria aukšta – beveik kaip kėdėje prie stalo – keleivių sėdėsena. O tai ne tik pagerina apžvelgiamumą, bet ir suteikia didesnio laisvumo pojūtį vairuotojui ir keleiviams. Tiesa, tik 108 AG variklis ir automatinė pavarų dėžė daro automobilį ne itin dinamišku, lyginant su kitais panašiais modeliais.
Bet šis straipsnis – ne apie naujojo “japono” privalumus ir trūkumus. Vartydamas senas nuotraukas, savo didžiausiai nuostabai, aptikau labai panašaus į “Scion” automobilio nuotraukas, darytas…apie 1976 metus Lietuvos pajūryje! Beveik analogiškas, tik dar labiau briaunotas dėžutės formos kėbulas, plokšti stiklai, keturios durys, didelio skersmens ratai apskrituose sparnuose. Be abejo, skirtumų tarp šiandien jau vargu ar žinomo “liaudies meistro” pagaminto, panaudojant tarybinių automobilių agregatus, savadarbio automobilio su senais trofėjinio “Horch” dokumentais ir geriausių dizainerių kruopščiai “išlaižytų” japoniškojo “Scion” formų rasime pakankamai daug, bet nuneigti automobilių panašumo negalima. Nes ir japonų dizaineriai, ir savąjį automobilį konstravęs lietuvis, panašu, vadovavosi tais pat principais – maksimaliai išnaudoti automobilio bazę keleivių salonui, patį saloną padaryti aukštesnį nei įprasta, kad jame sėdėti, o ne įsitaisyti pusiau gulomis, kaip daugelyje automobilių, kėbulą suformuoti iš horizontalių ir vertikalių plokštumų, vengiant sudėtingų linijų bei kreivių. Suprantama, lietuvis, gamindamas kėbulą savo rankomis, buvo priverstas naudoti plokščius metalo lakštus. Tačiau jei prisiminsime kitus gatvėse tada ne taip jau retai matytus savadarbius automobilius, netruksime pastebėti, kad “pseudohorchas”, kad ir kaip negrabiai jis atrodo, neturi serijinių to meto lengvųjų automobilių kėbulų detalių. Kiti savamoksliai “konstruktoriai” nevengdavo supaprastinti sau uždavinį, pritaikydami stogus, sparnus, dureles, variklių gaubtus nuo nurašytų “moskvičių”, “volgų” ar “zaporožiečių”. O čia net falšradiatorius savitas, pritaikytas bendram automobilio stiliui, o ne nuo kurio nors serijinio automobilio. Taigi, akivaizdu, jog automobilis buvo lipdomas ne kaip pasiseks, o laikantis tam tikrų iš anksto nusistatytų reikalavimų ir principų. Rezultatas pagal tų metų galimybes gavosi ne toks jau ir blogas – pakankamai erdvus ir patogus (aišku, ne komfortiškas, kaip tai suprantame dabar) retro stiliaus automobilis. Kodėl būtent “retro”? Matant jo priekinių ir galinių ratų sparnus jungiančias paminas, ant kurių taip patogu pastatyti koją išlipant, oro sriaute styrančius žibintus (kuriuos kitas būtų įkišęs į skyles sparnuose), griežtų formų bagažinę, primenančią trečiajame- ketvirtajame dešimtmečiuose populiarius uždedamus kelioninius lagaminus, senoviško stiliaus rankenėles, vis tiek niekaip nesusidarai įspūdžio, jog tai senovinis automobilis. Jau iš pirmo žvilgsnio buvo aišku, kad tai tik pagal senuosius pavyzdžius stilizuotas dabar pagamintas automobilis. Na, ne toks, kaip “Chrysler PT Cruiser”, greičiau jau toks, kaip “Londono taksi”.
Šiandien pagaminti tokį automobilį būtų sudėtinga jau vien dėl visiškai kitaip nei tada suprantamų reikalavimų automobilio saugumui, komfortui, galu gale jo dizainui.O ir nėra reikalo – automobilių pas mus Lietuvoje dabar yra kokių nori ir kiek nori. Ne taip, kaip tada, prieš 30 metų…