“KELIŲ DINOZAURAI” MINIATIŪROJE
Liucijus Suslavičius
Praėjusio XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio vidurys – pačių įspūdingiausių automobilio istorijos klasikinio periodo konstrukcijų pasirodymo metas. Visgi šį kartą trumpam “pastumkime į šalį” garsiuosius to meto limuzinus, sportinius kabrioletus ir vienetinius turtuolių užsakytus ekstravangantiškus didžiųjų maestro pagamintus unikumus, kuriais žavimasi iki šiol. Mūsų tema – “didieji mersedesai”, bet ne tie, kuriais važinėjo Trečiojo reicho fiureriai, o savo automobilio neturinčiam vokiečiui patogiai keliauti naujais autobanais skirti tarpmiestiniai autobusai.
1936 metais automobilių koncernas “Daimler Benz” pradėjo didžiausių, savo parametrais pralenkiančių visus iki tol sukurtus sunkvežimius su trijų spindulių žvaigžde ant radiatoriaus, 9 tonų triašių “Mercedes Benz L10000” su 6 cilindrų 150 AG dyzeliu gamybą. Lygiagrečiai sunkvežimiui pasirodė taip pat keleivinis variantas – tarpmiestinis autobusas “O10000”, skirtas važinėti tuo metu jau pradėtomis statyti automagistralėmis. Impozantišku 12 metrų ilgio 18 tonų su keleiviais sveriančiu gigantu, kuriame buvo 54 sėdimos vietos, be to, galėjo važiuoti dar 15 stovinčių keleivių, labiausiai susidomėjo Vokietijos imperijos paštas – tuo metu bene didžiausias šalyje keleivių tarpmiestiniais maršrutais gabentojas. 1936-1938 metais jo autobusų parką papildė 244 tamsiai raudona spalva dažyti koncerno gamykloje Gaggenau mieste pagaminti solidūs tarpmiestiniai autobusai su patikimais metaliniais kėbulais. Sunkūs didžiulėmis 12.75-20 dydžio “superbaloninėmis” padangomis “apauti” autobusai netiko kariuomenės tikslams ir per visą Antrojo pasaulinio karo laikotarpį važinėjo Vokietijoje. Po karo, išlikę po bombardavimų ir nugalėtojų rekvizicijų, daugiau kaip pusšimtis “O10000” iki pat 1953 metų tęsė darbą Vokietijos pašto keleivinėse linijose, tiesa, perdažyti geltonai – nauja pašto automobilių “uniformine” spalva.
Šis autobusas nuo seno domino automobilių modelių kolekcionierius, tačiau labai ilgai neatsirado firmos, kuri būtų ryžusis pradėti “Mercedes Benz O10000” modelio gamybą. Gal būt, juos stabdė pakankamai sudėtinga tokio modelio konstrukcija, gal būt, baisoka buvo pradėti tokio garsaus ir senai legenda tapusio automobilio miniatiūrinės kopijos gamybą, neturint prieš akis natūralaus dydžio autobuso – deja, visi “O10000” pateko į metalo laužą. Tik paskutiniaisiais XX amžiaus metais kažkur Austrijoje netikėtai pavyko rasti vieną tokį automobilį, tiesa, pagamintą ne kaip keleivinį autobusą, o kaip 13,65 metrų ilgio mobilų pašto skyrių. Nors jis kiek skyrėsi nuo “O10000”, tačiau dabar pagaliau atsirado galimybė tiksliai nustatyti jo kėbulo detalių proporcijas ir formą, kas ne visada pavyksta, turint tik brėžinius bei nuotraukas. Ir štai baigiantis 2000-siems metams, Vokietijos pašto skyriuose pasirodė specialus mastelio 1:87 modelių rinkinys – du ilganosiai pašto autobusai “Mercedes Benz O10000”, vienas raudonos prieškarinio “Deutsche Reichspost” spalvos, kitas – geltonas, kaip visi “Deutsche Bundespost” autobusai. Modeliai, kaip priimta pas “Brekina”, plastmasiniai, neblogai detalizuoti. Pats modelis susideda iš 4 pagrindinių detalių – važiuoklę imituojančio dugno su “trilex” tipo ratais, paties kėbulo, viena detale išlieto įstiklinimo bei sėdynių iš rudo plastiko. Papildomai uždėtas galingas sidabro spalvos radiatorius su filigraniška “Mercedes” žvaigžde viršuje, žibintai, gabaritų rodyklės, stiklo valytuvai bei stogo bagažinė su kopėtėlėmis.
Penkis metus tai buvo vienintelis šio autobuso modelis rinkoje, ir tik 2005 metų rudenį kolekcininkus vėl pradžiugino net dvi modelių gamybos firmos – “Bubmobil” (mastelis 1:87) ir “Premium Classixxs” (mastelis 1:43). Pirmasis modelis savo technologija gerokai skiriasi nuo to paties dydžio “Brekina” siūlomo modelio – “Bubmobil” tebenaudoja senąją šeštojo dešimtmečio modelių gamybos technologiją ir išliejo sabo autobusą iš cinko lydinio. Nieko nuostabaus – Niurnberge, kur registruota ši firma, tokia technologija yra tradicinė. Modelis sunkus, tačiau pakankamai tikslus, kai kuriais elementais netgi tikslesnis už plastmasinį “Brekina” variantą – pavyzdžiui, šonuose esantys moldingai atlieti reljefiškai, kai tuo tarpu ant plastmasinio modelio šono jie tik nudažyti, sėdynės salone išlietos kiek tikroviškiau. Tačiau metalinis modelis neturi stiklų, todėl kai kuriems kolekcionieriams jis iš viso nepriimtinas – moki net 27,90 euro, o gauni metalinį žaislą…Na, gal tai ir ne taip, tačiau šis modelis patrauks tikrai ne kiekvieną.
“Premium Clasixxs” firmos, beje taip pat iš Niurnbergo, nuo seno garsėjančio savo žaislais, sukurtas 1:43 mastelio modelis priklauso visai kitai, žymiai aukštesnei kategorijai, apie ką liudija ir kaina – 74,90 euro. Šiame modelyje viskas kaip tikrame 1938 metų gamybos autobuse – pradedant labai subtiliai sumontuotu ilgo kėbulo įstiklinimu, iš plonyčių plastiko grotelių sumontuota bagažine, realiai eksploatuoto autobuso valstybiniais numeriais ir baigiant tiksliai pagal mastelį pagamintu didžiuliu vairo ratu bei chromuotais ant plonų kronšteinų styrančių žibintų korpusais. Puikiai sumodeliuota salono įranga – dvigubi krėslai, prietaisų skydelis prieš vairuotoją, valdymo svirtys. O ant padangų nesunkiai perskaitysime firmos “Continental” pavadinimą ir padangų matmenis! Tikrai aukštas kopijavimo lygis, nieko neprikiši. Gal būt, šis modelis padės iki šiol mažai žinomai firmai užimti aukštesnę vietą modelių rinkoje.
Straipsnis parengtas pagal A.Klečkausko pateiktą medžiagą.