„OPTARE SOLO” – KAD GYVENTI VISIEMS BŪTŲ LENGVIAU
Liucijus Suslavičius
„Žemagrindžių ateitis jau atvyko”, „Sukurtas, kad gyvenimas būtų lengvesnis – ir kiekvienam” – su tokiais reklaminiais šūkiais prieš keletą metų Didžiosios Britanijos miesto autobusų rinkoje debiutavo vidutinės talpos miesto autobusas „OPTARE Solo”. Praėjus kiek laiko, jis vienintelis tarp britų automobilių Dizaino Tarybos prie šalies vyriausybės buvo atžymėtas „Tūkstantmečio gaminio” vardu bei gavo „Karalienės apdovanojimą už inovatyvumą”. Reikia pasakyti, jog „Solo” iš tikro nėra eilinis autobusas. Jis, galima sakyti, „orientuotas į neįgaliuosius”, nes sukurtas atsižvelgus į Didžiosios Britanijos neįgaliųjų asmenų transporto komiteto (yra šioje šalyje ir tokia institucija) reikalavimus. Tačiau tai nėra autobusas, skirtas neįgaliesiems vežioti. OPTARE dizaineriai sukūrė konstrukciją, patogią ir neįgaliesiems, ir visiems kitiems keleiviams. Juk tai, kad sustojęs autobusas „pritupia” tiek, kad jo grindys atsiduria vos 200 milimetrų virš kelio paviršiaus, nekliudo ir sveikiems, tiesa?
Jo pasirodymą rinkoje sąlygojo Europos miestų praktika, kuri parodė, jog gyventojų individualios automobilizacijos lygiui kylant, ne visada naudinga eksploatuoti didelės talpos miesto autobusus. Net didmiesčių maršrutuose neretai visiškai pakanka vidutinės talpos (50-60 vietų) mašinų, svarbu kad jos būtų patogios keleiviams ir niekuo nenusileistų didiesiems miesto autobusų modeliams. „OPTARE Solo” kaip tik toks ir yra – erdvus, su dideliais langais, aptarnaujamas tik vairuotojo. Autobuso priekyje įrengtos durys yra šalia jo darbo vietos, tad jis sustojimuose parduoda bilietus ir kontroliuoja įlipančius bei išlipančius keleivius. Tiesą sakant, šį autobusą sunku įsivaizduoti sausakimšą rytinio ar vakarinio piko metu besigrūdantį transporto kamščiuose.
Jis labiau asocijuojasi su ramiomis priemiesčių gatvėmis praeinančiais maršrutais, niekur neskubančiais, su vairuotoju keliais žodžiais persimetančiais nuolatiniais keleiviais, nors tai, aišku, nėra privaloma sąlyga naudoti „Solo”. Autobusas iš pirmo žvilgsnio lyg ir neatrodo ypatingas, na, nebent didžiulis lenktas stiklas su virš jo kaip koks pastato frontonas iškilusiu iš tolo matomu dideliu maršruto nurodymo plafonu ir neįprastai toli į priekį „nustumtas” priekinis tiltas jį vizualiai išskiria kitų autobusų tarpe. Tad už ką tie aukšti įvertinimai? Manyčiau, visa jame panaudotų techninių ir dizaino sprendimų visuma daro „Solo” neeiline konstrukcija. Laikantysis karkasas suvirintas iš nerūdijančio bei padidinto stiprumo plieno pagamintų elementų, kas garantuoja ilgą jo tarnavimo laiką. Apsaugai nuo korozijos visos ertmės užpildytos konservuojančiu vašku, po to karkasas apdorotas antikorozinėmis medžiagomis. Priekinė ir galinė kėbulo panelės suformuotos iš kompozitinių medžiagų, plieniniai šoniniai paneliai įstatyti į specialias kreipiamasias ir užfiksuoti. Sugadinus avarijoje, juos nesunku keisti be jokių suvirinimo ar kniedijimo darbų. Apatinė kėbulo šonų dalis papildomai apsaugota plačiais plastmasiniais buferiais ir moldingais. Dideli stiklai – tonuoti, trijuose iš jų yra atstumiami langeliai salono ventiliacijai pagerinti vasaros periodu. Jis pakankamai talpus, kad trumpesnėje versijoje „M850″ pervežtų 29 sėdinčius ir 21 stovintį keleivį; ilgesnę bazę (6225 mm vietoje 5525 mm) turinčiame „M920″ yra dar keturiomis sėdynėmis daugiau. Spalvingos sėdynės salone išdėstytos penkiomis eilėmis po dvi kairėje ir dešinėje, gale – ištisinė penkiavietė sėdynė. Ties durimis yra dar viena sėdima vieta kairėje ir trys pakeliamos sėdynės dešinėje, už vairuotojo nugaros. Pakeliamos todėl, kad čia galėtų „įvairuoti” invalidai su krėslais ant ratukų. O kai jų nėra, sėdynėmis gali naudotis kiti keleiviai. Salono grindys padengtos trynimui atsparia neslidžia sintetine danga. Ji nerėžiančios akį pilkos spalvos, tik salono viduryje esančių dviejų laiptelių briaunos specialiai išskirtos kontrastingomis geltonomis juostomis. Smulkmena, bet kažkas ir apie tai pagalvojo!
“Solo”, kaip minėta , nėra skirtas vien neįgaliesiems, tad jo salono grindys ties viduriu dėl kėbulo konstrukcinių ypatumų šiek tiek pakeltos – turi juk kažkur tilpti galinis varantysis tiltas ir jo pakaba. Tačiau autobuso komfortiškumo tai nemažina. Aptarnauti ir remontuoti jį taip pat patogu.Visas pavaros blokas sumontuotas ant atskiro ištraukiamo porėmio autobuso gale ir su degalų baku, pneumosistemos vamzdynais bei elektros laidais sujungtas specialiais greit atjungiamais sujungimais. Bloką sudaro 4 cilindrų „Euro-3″ reikalavimus atitinkantis turbodyzelis „Mercedes Benz OM904LA” (sureguliuotas 122 arba 147 AG/2200 aps/min galiai) su išmetimo bei aušinimo sistemomis, automatine 4 arba 5 laipsnių pavarų dėže „Allison” bei elektriniu „Telma” firmos lėtintoju (retarderiu). Variklio galios visiškai pakanka, kad su keleiviais 11,3 tonos sveriantis „Solo” galėtų įsibėgėti iki 80 km/h. Priekinio ir galinio tiltų pakaba – pneumatinė, stabdžiai – diskiniai firmos „Wabco”, su pneumatiniu valdymu ir stiprintuvu, dviejų kontūrų. Autobusas rieda ant mažo skersmens ratų su 215/75Rx17,5 dydžio padangomis. Jis turi moderniausią multipleksinę elektros sistemą su minimaliu laidų ilgiu bei automatinės gedimų joje diagnostikos galimybe. Antra vertus, kur nereikia, nenaudojami pernelyg sudėtingi techniniai sprendimai. Pavyzdžiui, rampa prie durų invalidų vežimėliams į saloną įridenti nuleidžiama rankiniu mechanizmu. Juk bendrame keleivių sraute jų nėra tiek jau daug, kad vertėtų įrengti pneumatinį ar hidraulinį mechanizmą, kuris kažkiek padidintų autobuso kainą. Tais pat sumetimais gamintojas atsisakė ir pastaruoju metu populiarėjančios nepriklausomos priekinių ratų pakabos – kam ji, jei autobusas važinės lygiomis ir gerai prižiūrimomis (tai juk Didžioji Britanija!) gatvėmis. O štai lėtintojo automatinio įsijungimo, vairuotojui vos spustelėjus stabdžio pedalą, mechanizmu „Solo” aprūpintas – juk nuo to nemaža dalimi priklauso važiavimo komfortas ir saugumas.
Apibendrinant nesuklysime pasakę, jog „OPTARE Solo” yra labai vykęs paprastumo, naujausių technologijų ir didelio efektyvumo derinys.
Nuotraukos – gamintojo.