KUO PAKEISTI ORĄ PADANGOSE
Tas faktas, jog į automobilių padangas galima pūsti ne tik orą, bet ir azotą, neturėtų stebinti – juk tai bespalvės bekvapės dujos. Paklausite – o koks gi skirtumas, azotas juk neatstatys nudilusio padangos protektoriaus, nepagerins aplinkos apsaugos, tai kam tas vargas? Pasirodo, grynų azoto dujų panaudojimas automobilių padangose teigiamai atsiliepia jų ilgaamžiškumui.
Kanados korporacijoje „Drexan” atlikti ilgalaikiai tyrimai objektyviai parodė, jog eksploatuojant vien azoto dujomis pripildytas padangas, jų tarnavimo laikas prailgėja iki 48 procentų. Visa tai nesunkiai paaiškinama paties azoto savybėmis. Visų pirma, gerokai – net 35 procentais mažesnis nei oro gryno azoto dujų skvarbumas. Todėl, pripūtus į padangą azoto, padangą sudarančios medžiagos nėra veikiamos taip aktyviai, kaip tada, kai yra deguonies, azotas ne taip greit įkaista, taigi, jis kažkiek aušina padangą, o tai irgi teigiamai atsiliepia ilgaamžiškumui. Trečias pliusas susijęs su padangos užpildymu – oras imamas iš aplinkos, jis visada turi savyje vandens garų, kurie skverbiasi į padangos struktūrą ir iššaukia metalinio kordo koroziją. Tuo tarpu azotas paduodamas iš plieninio rezervuaro, tad drėgmės jame nėra, o jei ir kažkiek būtų, nesant deguonies, korozija vis tiek nevyks. Iki pastarojo laiko nebuvo pakankamai paprastos ir patogios azoto gamybos ir jo panaudojimo padangoms pripūsti technologijos. Tačiau kai buvo sukurta kompaktiška įranga, kurioje azotas išgaunamas iš oro pritaikius membranų technologiją, problema buvo praktiškai išspręsta – naudotojas gauna 99% grynumo azoto dujas. Korporacijos „Drexan” viceprezidentas Konradas Mexas, pristatydamas naują technologiją, teigė, jog 300 autotraukinių turinčiai transporto firmai azoto gavybos įranga atsiperka per tris- šešis mėnesius. Pats įrenginys, beje, užimantis labai nedaug vietos, kainuoja maždaug 12,3 tūkstančio dolerių, jo metinės aptarnavimo išlaido – dar 600 dolerių.
Verta pagalvoti, tiesa?