PANHARD VBL – prancūziškas požiūris į džipą
Liucijus Suslavičius
Aštuntasis praėjusio amžiaus dešimtmetis – įnirtingos politinės dviejų karinių stovyklų priešpriešos laikotarpis. Kariniai specialistai buvo įsitikinę – jei karinis konfliktas kils, tai atsitiks Europoje ir neišvengiamai bus panaudoti masinio naikinimo ginklai. Po to pajėgūs kautis liks tik tankų įgulos ir šarvuotose kovos mašinose buvę kariai. Na, o paprastai džipuose važiuojantys įvairaus rango karininkai žus arba bus išvesti iš rikiuotės. Išeinant iš tokios prielaidos, reikėjo bent dalį tradicinių džipų pakeisti šarvuota technika. Prancūzijos armija buvo pirmoji, dar 1977 metais parengusi reikalavimus tokiam mažagabaričiam šarvuotam automobiliui, pavadintam VBL (Voiture Blinde Legere).
Kai tik buvo parengti techniniai reikalavimai, prasidėjo naujų šarvuotų automobilių kūrimas. Reikalavimai buvo griežti – visų ratų pavara, galimybė plaukti, hermetizuotas šarvinis korpusas, svoris ne daugiau 3 tonų, ilgis ne daugiau 3 metrų! Tačiau sena automobilių gamybos firma ,,Panhard”, kuri šeštajame dešimtmetyje baigė gaminti įprastus automobilius ir pilnai persiorientavo karinės technikos gamybai, žvelgė plačiau, nei kariuomenės štabo specialistai, užsakę tik dvi modifikacijas – žvalgybinį-štabo šarvuotį ir prieštankinį jo variantą su valdomų prieštankinių raketų ,,Milan” paleidimo įtaisu. Firma, eksportuojanti didesnę dalį pagamintos šarvuotos technikos į ,,trečiojo pasaulio” šalis, norėjo sukurti kur kas ,,platesnio profilio” kovos mašiną ir išbandymams 1985 metais pateikė ilgesnį ir sunkesnį šarvuotį. Visgi net ir ne visai atitinkančio jų reikalavimus ,,panaro” galimybės sužavėjo kariškius ir jis buvo priimtas į ginkluotę, nugalėjęs vienintelį konkurentą – koncerno ,,Renault”sukurtą analogą. Tačiau kaip jau ir anksčiau yra buvę su ,,Panhard” gaminama šarvuota technika, pirmieji naujo šarvuočio ,,M11″ užsakovai atvyko iš užsienio – tais pat metais 40 ,,šarvuotų džipų” nupirko Meksika, vėliau nemažos jų partijos iškeliavo į Portugaliją, Gaboną, Džibutį, Beniną, Kamerūną. Tik po keturių metų pirmuosius šimtus VBL gavo Prancūzijos kariuomenė. Kaip čia neprisiminti garsiosios patarlės – ,,Namuose pranašu nebūsi”.
Taigi, VBL ,,Panhard M11″– 3,35 tonos sveriantis kompaktiškas (matmenys 3870X2020X1700 mm, bazė – 2450 mm) plaukiantis 2-3 vietų šarvuotas automobilis, baziniame variante ginkluotas tik 7,62 mm kalibro kulkosvaidžiu. Jo hermetiškas laikantysis korpusas su trimis durimis suvirintas iš įvairaus storio (nuo 5 iki 15 mm) šarvų plieno lakštų ir turi gana didelius langus, kuriuose įmontuoti savo tvirtumu šarvams nenusileidžiantys stiklai (storis – 49 mm), kurių nedengia šarviniai skydeliai, būdingi ankstesnės kartos šarvuočiams. Šarvai apsaugo nuo šarvamušių 7,62 mm kalibro kulkų ir granatų skeveldrų. Jei pažvelgti į ,,panarą” šiek tiek iš toliau, tai jis labiausiai primena… dykumų raliui Paryžius-Dakaras parengtą visureigį: didelės plačios ,,Michelin” 900×16 padangos, įspūdingas 0,37 m klirensas, atsarginis ratas gale, korpusas apkarstytas kastuvais, kirviais, brezentais, styro radijo antenos… Trūksta tik apsauginio buferio iš vamzdžių priekyje ir papildomų žibintų baterijos. Variklio skyriuje, užimančiame lygiai trečdalį šarvinio korpuso tūrio, tyliai ūžia turbodyzelis ,,Peugeot XD-3T”(4 cilindrai, 105 AG/4150 aps.min), per automatinę pavarų dėžę ZF varantis visus keturis ratus ir dar sraigtą, kai ,,panaras” panyra į vandenį. Visų ratų pakaba – nepriklausoma, priekyje su spyruoklėmis, gale – su torsionais. Šarvuotis turi centralizuotą oro slėgio padangose kontrolės sistemą ir su visomis peršautomis padangomis 30 km/h greičiu dar gali nuvažiuoti iki 50 kilometrų. O šiaip jau keliu jis skrieja 105 km/h greičiu, gi vandenyje plaukia beveik 6 km/h greičiu. To pilnai pakanka, kai reikia forsuoti ne itin dideles vandens kliūtis. Stabdžiai – diskiniai, sukurti firmos ,,Citroen” specialistų.
Vairuotojas ir šarvuočio vadas įlipa vidun kaip į paprastą džipą, per šonines dureles, o jei tai prieštankinis variantas, tai trečiasis įgulos narys – prieštankinių raketų operatorius – į vidų lipa per korpuso gale esančias trečiąsias dureles. Beje, prieštankinis kompleksas ,,Milan” lengvai nuimamas nuo šarvuočio stogo ir gali būti panaudotas atskiroje ugnies pozicijoje. Stoge – trys liukai, po vieną kiekvienam įgulos nariui. Ant žiedinės turelės aplink šarvuočio vado liuką galima sumontuoti sunkųjį 12,7 mm kalibro kulkosvaidį. Apsaugai nuo masinio naikinimo ginklo poveikio įgula gali įsijungti filtravimo-ventiliacinę sistemą ir apkrėstoje pavojingomis medžiagomis vietovėje kvėpuoti išvalytu oru.
Prancūzijos armijai jau patiekta 3 tūkstančiai VBL žvalgybiniame-štabo variante bei tūkstantis šarvuočių su prieštankinėmis raketomis ,,Milan”. ,,Kovos krikštą” mažieji šarvuočiai gavo Afrikoje, kur jie senokai naudojami priešpartizaninėse operacijose bei lokaliniuose kariniuose konfliktuose – juk be jau anksčiau minėtų šalių, palyginti nebrangius ir nepaisant silpnos ginkluotės ganėtinai efektyvius tropikų džiunglėse bei smėlėtose dykumose ,,Panhard M11″ dar įsigijo Nigeris, Nigerija, Ruanda, Togas, Kataras. Europoje pagal paskirtį jie naudojami buvusios Jugoslavijos teritorijoje – Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur maždaug 100 VBL užtikrina šiame neramiame regione trapią taiką palaikančio Prancūzijos karių kontingento saugumą patruliuojant kelius ir gatves. Šarvuočio VBL patikimumą, pravažumą (VBL įveikia 0,9 aukščio sienutę, 0,5 metro pločio tranšėją, įvažiuoja į 50% statumo šlaitą) ir patogumą nelengvomis kalnų sąlygomis įvertino ir Jungtinių Tautų karinio kontingento Bosnijoje ir Hercegovinoje vyriausias vadas Kanados generolas Lewis McKensie, kaip asmeninę transporto priemonę pastoviai naudojęs ne kokį nors džipą, o būtent ,,panarą”. Šiuos šarvuočius savo specialiose ir antiteroristinėse operacijose naudoja Prancūzijos ir eilės kitų šalių policija.
,,Panhard M11″ tapo pavyzdžiu kitose šarvuotą techniką gaminančiose firmose sukurtiems mažiems šarvuočiams – firmos ,,Kontec” šarvuočiui ,,Desert Fox”, itališkam ASA ,,Guardian”, turkiškam ,,Autocar Akrep”.
Nuotraukos – firmos ,,Panhard”