PASITINKANT NAUJĄ GRĖSMĘ IŠ ORO
Korporacija “Aviation Technology Group Inc.” (ATG) iš JAV Kolorado valstijos, dviviečio civilinio aukštojo pilotažo reaktyvinio lėktuvo “Javelin” gamintoja, paskelbė kurianti jo karinį variantą, pavadintą “Homeland Defence Interceptor”, sutrumpintai HDI. Tai įpatingos paskirties lėktuvas. Mat, pasibaigus “šaltajam karui”, įprastinių “potencialaus priešininko” karinių oro pajėgų atakų grėsmė tiesiogiai šalies teritorijai labai sumažėjo, ją dabar viršija galimų teroristinių išpuolių, panaudojant aviaciją, grėsmė. Štai šiai nelauktai ir jokiuose ankstesniuose kariniuose planuose nenumatytai grėsmei atremti ar bent kiek galima sumažinti ir kuriamas HDI. Be abejo, tokie lėktuvai gali turėti ir kitokį karinį pritaikymą, įskaitant treniruojamuosius – mokomuosius skrydžius, pakrantės ir pasienio oro erdvės apsaugą bei kontrolę, dalyvavimą paieškos ar gelbėjimo operacijose, bet pirmaeilė HDI pilotų užduotis – perimti bet kokį šalies oro erdvėje esantį skraidantį aparatą, kuris įtariamas kaip valdomas teroristų, priversti jį nutūpti arba sunaikinti anksčiau, nei jį valdantys asmenys įgyvendins savo pragariškas užmačias.
Tokio naikintuvo – perėmėjo idėja subrendo po rugsėjo 11-sios įvykių – teroristų oro atakų prieš Niujorko Pasaulinės prekybos centrą bei Pentagoną bei po to įgyvendintų saugumo priemonių. Teroristai, nusikalstamo tikslo siekiantys savo ir kitų žmonių gyvybės kaina, veikia mažomis grupelėmis, kurias sunku susekti ir į kurias sunku prasiskverbti teisėsaugos struktūrų agentams, todėl jų puolimus sunku numatyti bei nuo jų apsiginti. Jie linkę naudoti savo atakoms civiliniais, o ne kariniais lėktuvais, todėl, kad pastaruosius jiems gauti beveik neįmanoma, į nežinomo karinio lėktuvo skrydį reaguojama kur kas operatyviau. Ir atvirkščiai – civilinių lėktuvų keliamą potencialią grėsmę sunkiau identifikuoti, į nukrypimus nuo kurso ir kitus pažeidimus reaguojama atlaidžiau. Po rugsėjo 11-sios atakų užgrobtais reisiniais laineriais paaiškėjo, kad atakos iš oro galimybė yra kur kas didesnė, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio – juk teroristai gali pasinaudoti ne tik pavogtais ar prievarta užgrobtais lėktuvais, bet turėdami pakankamą finansavimą, netgi juos visiškai legaliai nusipirkti.
Tiriant rugsėjo 11-sios atakas, pavyko sužinoti, kad teroristai kaip alternatyvą keleiviniams „boingams” rengėsi atakoms panaudoti žemės ūkio aviacijos lėktuvus, kurie būtų tapę ne tik valdomais lėktuvais – sviediniais, bet ir cheminėmis ar biologinėmis bombomis. Dar daugiau, nepaisant naujų skrydžio saugumo taisyklių, įvestų JAV, kad apsaugoti nuo teroristų lėktuvų piloto kabiną, niekas negali būti garantuotas, kad teroristai neužgrobs kitos šalies, pavyzdžiui, Meksikos, lėktuvo, skrendančio netoli JAV sienos.
Teroristų oro atakų taikiniai yra gerai žinomi, tiesa plačiai išsimėtę. Tai svarbūs Vakarų civilizacijos ar jėgos simboliai, tokie kaip Baltieji rūmai, Pentagonas, JAV Kongreso rūmai. Teroristų taikiniais taip pat gali tapti paminklai, stadionai, parkai valstybinių ir finansinių įstaigų pastatai, elektrinės, branduolinės gamyklos, oro uostai – juk teroristai stengiasi suduoti ne tik materialinį, bet ir moralinį smūgį. Be to, teroristiniai išpuoliai gali būti sutapdinami su istorinės reikšmės datomis, įskaitant Naujuosius metus, Nepriklausomybės dieną ar islamo šventes.
Netrukus po rugsėjo 11-sios tragedijos buvo pripažinta, kad ilgalaikė teroristinių oro atakų grėsmė reikalauja ir naujo tipo naikintuvų- perėmėjų. F-16 tipo lėktuvai , patruliuojantys oro erdvę antiteroristinės operacijos “Noble Eagle” metu, yra puikūs lėktuvai, bet, deja, ne itin tinkami šiam tikslui. Vaizdžiai tariant, teroristinės oro atakos grėsmei neutralizuoti reikia ne tankų, o patrulinių automobilių. JAV „Air Force” naikintuvai F-16, kurie yra brangūs tiek pagaminti, tiek eksploatuoti, šios operacijos metu tiesiog išnaudojo savo resursus ir todėl sumažėjo kovinėje parengtyje esančių F-16 skaičius, jau nekalbant apie didžiulius šios oro erdvės patruliavimo operacijos kaštus.
Pagrindiniai reikalavimai oro erdvę patruliuojantiems naikintuvams būtų: nuolatinė kovinė parengtis, pakankamai didelis skrydžio greitis, galimybė greitai identifikuoti pavojingą lėktuvą, patikimas ryšys su sprendimus priimančia vadovybe, efektyvūs ginklai, galimybė ilgai išbūti ore, na ir, aišku, didelis patikimumas, ilgas tarnavimo laikas ir žema įsigijimo kaina. Besibazuojantys netoli nuo potencialių taikinių, kad sumažinti laiką, reikalingą taikinio perėmimui, HDI turės tenkintis trumpais pakilimo takais civiliniuose oro uostuose, o palyginti “tylūs” jų varikliai neturėtų kelti gyventojų nepasitenkinimo, jiems kylant patruliuoti. Faktiškai civilinis HDI prototipas – du milijonus dolerių kainuojantis “Javelin” yra skirtas išskirtiniams pirkėjams: aviacijos sporto rinkai, taip pat ekspresinių siuntų pristatymo firmoms specialiems kroviniams, pavyzdžiui, transplantuojamiems organams ar ypatingoms mašinų dalims gabenti. Jį varo du „Williams FJ-33″ varikliai, išvystantys po 1500 svarų trauką. Jo kreiserinis greitis – 0,92 Macho 15000 metrų aukštyje HDI – tai palyginti nebrangus, nedidelio svorio, bet greitas (1,6 Macho) naikintuvas – perėmėjas, turintis pakankamą greitį bei ginkluotę, kad neutralizuoti daugumą “oro terorizmo” atvejais naudojamų skraidančių aparatų. Vienvietis lėktuvas gaminamas iš metalo (tai kiek pigiau, nei kompozitinės medžiagos), gali skristi bet kokiomis oro sąlygomis bet kuriuo paros metu. Galima ir dvivietė HDI versija. Lėktuvas bus aprūpintas “oras – oras” tipo radiolokatoriumi, infraraudonųjų spindulių apžvalgos sistema FLIR priekinei sferai kontroliuoti, kombinuota elekronine kovinės informacijos įvertinimo bei paskirstymo sistema JTIDS, 7,62 mm kalibro greitašaudžiu kulkosvaidžiu bei dviem trumpo nuotolio raketomis su infraraudonųjų spindulių galvutėmis. Papildomai galės būti įrengiami lazeris ar kiti pakabinami ginklai.
Lėktuvas komplektuojamas dviem „General Electric J85 arba “Williams International FJ-44” reaktyviniais varikliais, kurių suminė trauka jūros lygyje yra 8000 svarų. HDI pagreitėjimas geresnis, nei daugelio šiandieninių kovos naikintuvų, nes jo traukos/svorio santykis – 1,2. Dėl nedidelės bazinės kainos – 4,5 milijono dolerių – bei palyginti žemų eksploatacinių išlaidų – 700 dolerių vienai skrydžio valandai – HDI mokesčių mokėtojams atseitų tik nedidelę dalį šiuolaikinio reaktyvinio naikintuvo kainos.
HDI ilgis – 10,8 metro, sparnų mostas – 6,1 metro, maksimalus starto svoris – 3 tonos. Lėktuvas turi hermetizuotą kabiną. Maksimalus skrydžio aukštis – 15000 metrų. Maksimalus kilimo greitis – 11000 metrų per minutę, naikintuvas gali išbūti ore 3 valandas, jei reikia, pasipildyti degalų ore.
Identifikavus įtariamą lėktuvą, HDI M 1,6 greičio dėka jį pasivys per kelias minutes. Skirtingai nei įprastų kovos veiksmų atveju, kai taikinys atakuojamas iš toli, perimant įtariamai teroristų valdomą lėktuvą, HDI pilotui būtinas vizualinis kontaktas su galimu taikiniu. Jau vien todėl HDI turi turėti bakuose degalų ilgesniam laikui, nei įprastinei kovinei operacijai pakankamų 30 minučių. Turintis 1800 litrų degalų naikintuvas gali patikimai atlikti ataką, sunaikinti taikinį ir grįžti atgal į bazę. Kaip minėta, lėktuvas gali vykdyti ir kitokias užduotis – kurti vien oro atakai skirtą naikintuvą vis tik būtų pernelyg išlaidu net turtingai Amerikai. Du HDI, pavyzdžiui, gali patruliuoti 800 kilometrų ilgio pakrantės ruožą ir sekti narkotikus gabenančius laivus ar lėktuvus. Gabendamas pakabinamą konteinerį su gelbėjimosi įranga, HDI gali veikti kaip efektyvus gelbėjimo lėktuvas. Galu gale, dvivietė versija gali puikiai atlikti treniruočių lėktuvo vaidmenį. Perspektyvoje galimi ir specialūs bepiločiai HDI variantai oro žvalgybai.