PAGALBA ATEINA IŠ ORO Liucijus Suslavičius
Vokietijos automobilių klubas ADAC – viena iš gausiausių ir autoritetingiausių visuomeninių organizacijų Vokietijoje, kurios narių kiekis skaičiuojamas aštuonženkliu skaičiumi.Tai, kad vokiečiai mielai tampa ADAC nariais ir gana vieningai remia klubo organizuojamas akcijas, yra ilgamečio sistemingo klubo organizatorių darbo, siekiant suteikti eismo dalyviams kuo daugiau ir kuo įvairesnių paslaugų, rezultatas. Kuo tik neužsiima ADAC – ir technine pagalba kelyje, ir vairuotojų kvalifikacijos kėlimu, ir visokiausios su eismu ir kelionėmis susijusios informacijos rengimu, ir teisine pagalba klubo nariams, ir net naujų teisės aktų inicijavimu. Tačiau tuo užsiima ir kitų pasaulio šalių automobilių klubai. Gi ADAC gali didžiuotis pirmasis Europoje įkūręs ir dabar turįs nuosavą aviacinę gelbėjimo ir medicininės pagalbos tarnybą, sugebančią teikti skubią pagalbą žmonėms ne tik Vokietijoje, bet ir už jos ribų.
ADAC Luftrettung GmbH kūrimosi pradžia reikia laikyti 1968 metus. Susirūpinusi dėl nuolatos augančio autoavarijose žūstančių žmonių skaičiaus, ADAC valdyba ieškojo būdų, kaip išgelbėti bent sužeistųjų avarijose gyvybę, nes daug jų miršta, nesulaukę kvalifikuotos medicininės pagalbos arba pakeliui į ligoninę. Keliolika minučių anksčiau suteikta pagalba gali gerokai pakeisti mirčių balansą. ADAC išsinuomoja sraigtasparnį “Bell Jet Ranger”, pritaiko jį sužeistųjų gabenimui, pasamdo kelis pilotus bei medikus ir ima skraidinti į ligonines nukentėjusius avarijose aplink Miuncheną, nes čia yra ADAC centras ir nuolatos budinti pagalbos tarnyba, kuriai galima skambinti telefonu ir išsikviesti pagalbą arba gauti norimą informaciją. Sraigtasparnio, gavusio malonybinį šaukinį “Kolibri”, panaudojimo rezultatai buvo pripažinti teigiamais ir daug žadančiais (per 47 dienas į ligoninę pristatyti 52 sužeistieji), tad nuo 1970 metų ADAC pradeda kurti civilinę gelbėjimo iš oro tarnybą. Įsigyjamas nedidelis ir tuo metu pakankamai modernus “BO 105”, kuris bazuojasi Harlachingo ligoninėje prie Miuncheno. Jam suteikiamas simbolinis šaukinys “Christoph 1”. Ateityje “Christoph” taps visų oro gelbėtojų šaukiniu, o kol kas situacija keliuose vis blogėja – 1970 metai užbaigiami liūdnu rekordu – 21 tūkstantis žuvusiųjų Vakarų Vokietijos keliuose ir miestų gatvėse. Visgi klubo iniciatyva ir aiškūs gelbėjimo sraigtasparnio panaudojimo, suteikiant pagalbą avarijų aukoms, pranašumai paskatina federacinę vyriausybę taip pat daryti atitinkamus žingsnius –
1971 metais prie Ulmo karo ligoninės įsteigiamas gelbėjimo iš oro centras, o VFR pasienio tarnyba – “Bundesgrenzschutz” – Kiolne taipogi stacionuoja pirmąjį pasienio tarnybos gelbėjimo sraigtasparnį.
Procesas įgyja naują pagreitį, kai 1972 metais Vakarų Vokietijoje įsteigiama Vokietijos gelbėjimo iš oro tarnyba – Deutshe Rettungsflugwacht, sutrumpintai DRF. Kasmet auga atsiliepiančių į šaukinį “Christoph” sraigtasparnių skaičius. Tiesa, tai vis dar tie patys BO 105, tinkami gydytojui į nelaimės vietą pristatyti ir vienam, daugiausia dviems nukentėjusiems transportuoti.
1984 metais, toliau plėtojat gelbėjimo tarnybą – juk dabar “christophai” skenda ne tik į autoavarijų vietas, jie jau dalyvauja gelbėjimo ir paieškos operacijose, gabena sunkius ligonius iš vienos ligoninės į kitą – įsigyjamas pirmas didesnis sraigtasparnis BK 117, kuris bazuojasi Miunchene. Palaipsniui didėja naujų sraigtasparnių skaičius, tuo labiau, kad griuvus Berlyno sienai, ADAC ima veikti ir rytinėje suvienytos Vokietijos dalyje. 1994 metais oro gelbėjimo tarnyboje pradedama kurti atskira oro transporto tarnyba, ir Senftenbergo aerodrome greta pirmajai pagalbai teikti skirto BO
105 pradeda bazuotis pirmasis specialiai nukentėjusių ir sergančiųjų transportavimui dideliais nuotoliais pritaikytas BK 117.
1996 metai – tai dar vieno etapo ADAC gelbėjimo tarnybos istorijoje pradžia. Civilinėms gelbėjimo tarnyboms sėkmingai plėtojant veiklą, kariškiai ir pasienio tarnyba ima trauktis iš oro gelbėjimo sistemos. Jų sraigtasparnių vietą netrukus užima ADAC ir DRF ekipažai, tais metais pradėję skraidyti naujais “Eurocopter” EC 135 modelio sraigtasparniais, turinčiais po du 620 AG variklius bei “Fenestron” pavadintą krypties sraigto konstrukciją. Jos ypatumas – vertikalus skrydžio kryptį palaikantis sraigtas su nesimetriškai išdėstytomis mentėmis sukasi specialiame korpuse, kuris kartu yra ir vertikaliu kyliu. Besisukantis korpuse daugiamentis sraigtas nebekelia pavojaus prie sraigtasparnio prieinantiems žmonėms, garantuoja stabilesnį skrydį. “Eurokopteriai” turi geresnę navigacinę ir ryšių įrangą, yra greitesni, erdvesni, mažiau vibruoja ir ne tokie triukšmingi, kaip ankstesni modeliai. Skrendant 400 metrų aukštyje 250 km/h greičiu, salone ant stalelio galima padėti kavos puodelį, ir jis neišsipils. Juose sumontuojama naujos kartos medicininė-diagnostinė įranga (dirbtinio kvėpavimo ir deguonies tiekimo aparatai, defibriliatorius, elektrokardiogramos aparatas, nukentėjęs paguldomas ant vakuuminio matraco, sudaromos geresnės sąlygos medicinos personalui. Visgi geresnė kokybė gaunama tik už didesnę kainą – pilnai sukomplektuotas gelbėjimo sraigtasparnis šiandien kainuoja nuo 3 iki 4,3 milijono eurų. ADAC planuoja per 2001 – 2005 metus investuoti vien sraigtasparnių įsigijimui 31 milijoną eurų. Beje, yra paskaičiuota, kad palyginamomis kainomis nuo
1970 klubas investavo į savąją gelbėjimo iš oro tarnybą net 120 milijonų eurų.
Vis dažniau ADAC imasi organizuoti užsienyje nukentėjusių šalies piliečių pargabenimą į Vokietijos gydymo įstaigas. Čia vien sraigtasparniais neišsiversi, tad įsteigiama “ADAC Ambulance Service GmbH” ir įsigyjami keli nedideli reaktyviniai lėktuvai, kurių salonai pritaikomi gulintiems sužeistiesiems transportuoti.
2001-siais Vokietijos oro gelbėjimo tarnyba švenčia milijoninį gelbėjimo skrydį. Visos keturios joje dirbančios organizacijos gali didžiuotis rezultatais – išgelbėta arti
100 tūkstančių žmonių gyvybių. Tada Vokietijos teritorijoje veikė 51 sraigtasparnių pakilimo aikštelė, gelbėjimo tarnyboje dirbo 170 pilotų, 1200 gydytojų bei 600 gelbėtojų.
Šiuo metu vien ADAC gelbėjimo iš oro tarnybos sraigtasparniai kyla žmonėms į pagalbą iš 20 aikštelių, kurios dažniausia įrengtos stambių klinikų teritorijoje, 16 tokių aikštelių aptarnauja vidaus reikalų ministerijos gelbėjimo tarnyba “Katastrophenschutz”, dvylika – DRF, tris – kariškiai, po vieną – firma HDM bei “Internationale Flugambulanz”. Iki šiol Vokietijos gelbėjimo tarnybų sraigtasparnių parkas suskirstytas į dvi formaliai atskiras grupes. Pirmąją sudaro pirmosios pagalbos sraigtasparniai, pristatantys medikus į nelaimės vietą bei gabenantys nukentėjusius į klinikas. Jie taip pat ypatingais skraidina persodinimui skirtus organus, kraują, retus vaistus ir pan. Gi antroji grupė skirta visų pirma skubiam sunkių ligonių ar nukentėjusių perkėlimui iš vienos gydymo įstaigos į kitą, todėl joje naudojami sraigtasparniai kiek skiriasi savo įranga. Tačiau realiai abiejų grupių užduotys neretai persipina, tad šiuo metu vyksta jų integracija organizaciniame lygyje.
ADAC sraigtasparnių parkas – viso 34 sraigtasparniai – susideda iš 5 tipų mašinų:
14 senųjų BO 105, aštuoni BK 117, du MD 900 “Explorer”, likusieji – modernūs EC
135 ir EC 145. Jais skraido 107 pilotai. Išsiplėtus pagalbos iš oro stočių tinklui, dabar skrydžio nuotolis retai viršija 50 kilometrų, kas garantuoja greitą gelbėjimo sraigtasparnio pasirodymą nelaimės vietoje – vidutinškai po pranešimo apie nelaimę gelbėtojai pasirodo jau po aštuonių minučių, o prityrę pilotai, jei tai būtina, sugeba
nutūpti net miestų gatvėse tarp pastatų, kaip jau ne vieną kartą yra buvę. Jie neskraido tik naktį ar esant rūkui.
Mėgstančius keliauti vokiečius nelaimės keliuose dėl jų pačių ar kitų neatsargumo tyko ne tik namuose. Visgi vairuotojas vokietis užsienyje jaučiasi gana ramiai – būdamas ADAC nariu, jis žino, kad nelaimės atveju klubas jo ir jo artimųjų nepaliks vienų svetimoje šalyje ir, kai tik bus galima, saugiai pargabens namo. Vien tik pernai “ADAC Ambulance Service GmbH” lėktuvai iš užsienio parskraidino gydytis namo į Vokietiją 1456 nukentėjusius autoavarijose arba pavojingai susirgusius šalies piliečius. Beje, nemokamai – ADAC sraigtasparnių ir lėktuvų parkas išlaikomas iš klubo narių mokesčių bei klubo už kitas suteiktas paslaugas užsidirbtų lėšų, o skrydžio išlaidas dengia Vokietijos Ligonių kasos.
Naujausias klubo aviaparko lėktuvas (ir kartu jo flagmanas) – ryškiai geltonas lėktuvas “Dornier DO 328 – 300”, specialiai pritaikytas sužeistųjų ir sergančiųjų transportavimui, kartu teikiant reikiamą medicinos pagalbą. Penkiolika tonų sveriantis dvimotoris su sparnu virš fiuzeliažo reaktyvinis laineris gali gabenti 6 gulinčius pacientus, jiems kelionėje prižiūrėti ir aptarnauti reikalingą medicinos personalą bei dar paimti penkis sėdinčius pacientus. Esant ypatingiems atvejams salone sumontuojamos specialios lovos intensyvaus gydymo skrydžio metu reikalaujantiems nukentėjusiems, bet ir tada dar lieka vietos dar dviems gulintiems pacientams, medikams bei 5 sėdintiems pacientams. Lėktuvo salono vidaus aukštis leidžia medikams dirbti nesusilenkus.
“DO 328-300” matmenys: 21,33X20,98X7,05 metro, varomas dviejų Kanadoje pagamintų turbinų “Pratt and Whitney PW 306B” (galia – po 26,9 kN), jis išvysto maksimalų 750 km/h greitį, gali pakilti į 10670 metrų aukštį. Skrendant kreiseriniu greičiu, “dornje” su pilnais degalų bakais įveikia maksimalų 3700 kilometrų nuotolį. Dėka tvirtos ir racionaliai sukomponuotos važiuoklės su sudvejintais ratais lėktuvas gali tūpti ir neturinčiuose kietos dangos aerodromuose, t.y. galimai arčiau tos vietos, kur reikia paimti nukentėjusiuosius. Pakilimui jam reikia 1370 metrų tako, nutūpęs “dornje” rieda 1310 metrų. Nutūpus, salono klimatizacijos bei medicininei įrangai veikti būtiną elektros energiją tiekia dar vienos nedidelės turbinos sukamas elektros generatorius, tad net ir lauko aerodrome kur nors Afrikoje geltonasis “dornje” yra nepriklausomas nuo išorinių energijos šaltinių.
Šių metų pabaigoje ADAC aviaparką papildys antrasis toks pat “DO 328-300” – klubas nori garantuoti savo nariams maksimaliai operatyvią pagalbą. Juk atostogų metu užsienyje randasi milijonai vokiečių, ir gali atsitikti taip, kad skubios pagalbos reikės vienu metu keliose vietose arba nukentėjusiųjų bus daugiau, nei talpina vienas lėktuvas.