SUOMIJOS TAKSI
Liucijus Suslavičius
Pirmąjį savo gyvavimo dešimtmetį automobilis tebuvo arba privatus turtingų snobų žaisliukas, arba tarnavo išradėjų eksperimentams ir sportinėms varžyboms. Tai visiškai suprantama – automobilis, net pats primityviausias, buvo pernelyg brangus, kad juo galėtų naudotis savo reikmėms vidutinis pilietis. Tačiau poreikis važiuoti automobiliu palaipsniui augo ne tik tarp pasiturinčiųjų, bet ir vidutinio sluoksnio. O kai yra paklausa, atsiranda ir pasiūla – šiuo atveju automobiliai – taksi. Aišku, samdomas ekipažas – tai nieko naujo, vežikai sėkmingai vežiojo keleivius už užmokestį jau šimtmečius. Bet automobilio atveju prie poreikio važiuoti dar prisidėjo ir savotiškas naujovės potraukis – juk dar ir praėjus keliolikai metų nuo automobilio debiuto, kelionė “motoru” – taip tada daug kur vadino automobilius, buvo didele atrakcija.
Beje, samdomi elektra varomi ekipažai – taksi pirmtakai pasirodė anksčiau, nei buvo išrastas automobilis – jau 1881 metais Paryžiaus gatvėmis važinėjo keliolika elektromobilių, kuriuos galėjo nusisamdyti kiekvienas, turintis pinigų. Kai tik automobilis iš visus stebinančio ir gąsdinančio bearklio ekipažo virto tegu ir nedažnai sutinkama, bet jau žinoma bei pakankamai patikima transporto priemone, Europos didmiesčių magistratai parėmė verslininkų iniciatyvą organizuoti keleivių vežiojimą automobiliais. Teigiama, jog pirmuoju taksi vežėju Europoje tapo Vokietijos miesto Štutgarto gyventojas Greineris, gavęs leidimą vežioti keleivius “Daimler” markės lengvuoju automobiliu. Paryžiuje automobiliai – taksi pasirodė 1898 metais, Berlyne – 1899 metais, Vienoje ir Stokholme – 1900-siais, Varšuvoje, Londone ir Kopenhagoje – 1903-siais. Rusijos imperijos sudėtyje buvusios Suomijos sostinė Helsinkis buvo mažesnis ir provincialesnis, nei išvardintos sostinės, tačiau ir čia pirmasis taksi ėmė važinėti XX amžiaus pradžioje – 1906 metais. 100 metų – labai graži data, tinkama paminėti pašto ženkluose, tad šių metų sausio 11 dieną Suomijos paštas paleido į apyvartą specialią taksi Suomijoje šimtmečiui paminėti skirtą 4 pašto ženklų seriją, kurią sukūrė dizaineris Kaisu Klemetti. Pašto ženklai, kurių kiekvieno vertė – 65 eurocentai, atspausdinti ant specialaus dvisluoksnio popieriaus su klijų sluoksniu tarp jų, tad užklijuojant antrosios ženklo pusės tradiciškai palaižyti nereikia…Ženklai supakuoti oranžiniai juodame aplankėlyje, ant kurio viršelio taipogi pavaizduotas senoviškas taksi automobilis. Išskirtiniu šios ženklų serijos skiriamuoju bruožu yra tai, kad tai ne piešiniai, kaip įprasta, o senos juodai baltos taksi automobilių nuotraukos. Gal todėl suomiška serija iš pirmo žvilgsnio nepatraukia akies, atrodo nuobodokai. Bet pasižiūrėkime įdėmiai: pirmajame ženkle – atviras senoviškas XX amžiaus pirmojo dešimtmečio automobilis su poniomis, užsidėjusiomis stručio plunksnomis puoštas skrybėles. Nors tai nuotrauka, vienareikšmiškai atpažinti automobilį sunku. Iš kai kurių konstrukcijos ypatumų galime tik daryti prielaidą, kad tai greičiausia tuo metu Rusijos imperijos miestuose dažnai kaip taksi naudotas “Laurin – Klement” iš Austro-Vengrijos imperijos Jungbunzlau miesto, dabartinio Mlada Boleslavo, lengvųjų “Škoda” gimtinės. Keturvietis automobilis su nedidelės galios varikliu, vairu dešinėje, atviru be durelių ir be priekinio stiklo kėbulu labai priminė jo keleiviams arklio traukiamą fiakrą. Būtent taip atrodantys automobiliai – taksi dominavo XX amžiaus pradžioje.
Greta – ženklas su trečiame- ketvirtame dešimtmetyje populiariu šešių cilindrų “Chevrolet”. Prailginta važiuoklė su erdviu uždaru 4 durų šešių langų kėbulu puikiai tiko vežioti keleivius su jų bagažu, nes tarp sėdynių eilių būta daug vietos. “Ševrolė” buvo nepretenzingas, nebrangus, tačiau patikimas ir ilgaamžis – kaip tik tai, ko reikia siekiančiam užsidirbti pragyvenimui suomių taksistui. Būtent tokiomis pat savybėmis pasižymėjo ir GAZ M20 “Pobieda” – populiariausias Helsinkio taksistų tarpe automobilis visą šeštąjį XX amžiaus dešimtmetį. Keli šimtai rusiškų “pobiedų” dieną ir naktį su keleiviais zujo Suomijos sostinės gatvėmis, vairuojamos šaunių suomių vaikinų, tokių, kaip šis, trečiajame iš serijos pašto ženklų pozuojantis atsisėdęs ant dešiniojo automobilio sparno.
Ketvirtajame serijos ženkle – tradicinis daugelio pasaulio valstybių miestų taksi automobilis – dyzelinis E-klasės “mersedesas” , dar vadinamas “akiniuotu” dėl sudvejintų apskritų žibintų. Skirtingai nei ankstesni pašto ženkluose pavaizduoti taksi, “mersedesas” nėra nei pigus, nei spartietiškas. Tačiau šiandien tai idealus automobilis taksi verslui – erdvus, komfortiškas, saugus ir labai ilgaamžis. Todėl jis pelnytai užbaigia Suomijos taksi istorijai skirtą seriją.