Pirmasis šarvuotis (LT)

PIRMOJI ŠARVUOTA KOVOS MAŠINA

Liucijus Suslavičius

Taip jau yra žmonijos istorijoje – vos tik padaromas koks nors išradimas, nedelsiant atsiranda noras pritaikyti jį kariniams tikslams. Toks jau, matyt, žmonių charakteris – stengtis kuo efektyviau pasiųsti į aną pasaulį į save panašius. Automobilis taip pat neišvengė tokio likimo. Praėjus vos 13 metų nuo pirmųjų K.Benzo ir G. Daimlerio ekipažų viešo debiuto, pasaulio spaudos puslapiuose pasirodė keturračio mechaninio vidaus degimo variklio varomo ekipažo su šarvų skydu pridengtu kulkosvaidžiu virš vairo nuotraukos. Palinkęs į priekį, pro šaudymo angą susikaupęs žvelgė džentelmenas su „katiliuku“ ant galvos…

Istorija išsaugojo kovingai nusiteikusio vyriškio pavardę – tai vienas iš motorizacijos Didžiojoje Britanijoje pradininkų Frederikas Simsas (Frederic Simms, 1863-1944). Šis inžinierius skirtingai nei dauguma garo mašinomis varomiems kelių lokomotyvams sėkmę pranašavusių konservatyvių anglų, anksti susidomėjo tuo metu daug kam nerimtai atrodžiusiais „bearkliais ekipažais“ su benzininiais varikliais. Nuo 1891 metų F.Simsas aktyviai reklamavo ir pardavinėjo Didžiojoje Britanijoje importinius G.Daimlerio variklius, o 1893 metais netgi suformavo „Daimler Motor Syndicate“. Jis pats labai domėjosi automobiliais, visokeriopai juos populiarino, taip pat dalyvavo organizuojant „Didžiosios Britanijos ir Airijos automobilių klubą“.

Šiek tiek anksčiau nei atsirado pirmieji automobiliai – 1883 metais – išradėjas Hairamas Maksimas sukonstravo naują itin efektyvų tais laikais šaunamąjį ginklą – kulkosvaidį ir pavadino jį savo vardu – „Maxim“. Britų kariuomenė nedelsdama panaudojo kulkosvaidžius prieš sukilėlius savo Afrikos kolonijose. Kol „raudonšvarkiai“ (XIX amžiuje britų pėstininkai dėvėjo raudonus mundurus) kariavo prieš lankais ir strėlėmis ginkluotus negrus arba kardais ir titnaginiais šautuvais ginkluotus arabų raitelius, viskas buvo puiku – atsisėdę ant kėdžių, kulkosvaidininkai tiesiog „nušluodavo“ atakuojančias čiabuvių minias be jokio pavojaus sau. Karas tapo kitokiu, kai Didžioji Britanija panoro prisijungti nepriklausomas olandų persikėlėlių palikuonių įkurtas Oranžinę ir Transvalio respublikas pačiuose Afrikos žemyno pietuose. Mat, britai susidūrė su kur kas moderniau ginkluotais kovotojais. Būrai – taip vadinami čia gyvenantys baltieji – turėjo ne tik neblogus šautuvus, artileriją, bet net šarvuotą traukinį. Todėl karo veiksmai vyko permainingai, anglų pėstininkai turėjo didelių nuostolių. Nepadėjo ir „maksimai“, nes kulkosvaidininkus pakirsdavo būrų snaiperių kulkos. Kaip tik šio karo išdavoje Didžioji Britanija įvedė savo kariams slepiamosios spalvos uniformą, pradėjo eksperimentuoti su šarvais apsaugotomis transporto priemonėmis.

Frederikas Simsas buvo pirmasis, realizavęs praktiškai dar nuo Leonardo da Vinčio laikų puoselėtą šaunamuoju ginklu aprūpinto ir šarvais apsaugoto savaeigio ekipažo idėją. Jis sukonstravo kvadriciklą – taip skirtingai nuo triračių motociklų – triciklų buvo pavadinti motociklo tipo rėmą ir vairą turėję ekipažai su keturiais stipininiais didelio skersmens ratais siauromis padangomis. Savajam kvadriciklui išradėjas panaudojo ne „Daimler“ firmos variklį, o gerokai lengvesnį ir patikimesnį vieno cilindro oru aušinamą prancūzišką 1,5 AG galingumo variklį „De Dion Bouton“, tuo metu vieną populiariausių variklių Europoje, sėkmingai naudotą motociklams, triciklams ir mažiems „vuaturette“ vadintiems automobiliams, kuriuos gamino net keliasdešimt firmų. Užvesti kvadriciklo variklį jo vairuotojas galėjo, mindamas …pedalus. Mat, konstruktorius sumontavo ne tik benzininį variklį, bet ir grandininę dviračio pavarą…O ką, taip jam pavyko atsisakyti užvedimo rankenos, kurią būtų buvę itin nepatogu naudotis – juk variklis paprastumo dėlei kvadricikle įmontuotas skersai. Pačiame kvadriciklo priekyje ant kronšteino judamai sumontuotas 7,62 mm kalibro kulkosvaidis „Maxim“ turėjo ypatingą, karo su būrais patirties padiktuotą naujovę – iš šarvo pagamintą apsauginį skydelį priekyje. Pro jame išpjautą ambrazūrą kyšojo kulkosvaidžio vamzdis. Išradėjo nuomone, jis turėjo apsaugoti kulkosvaidininką nuo priešo kulkų.

Šiandien Simso kvadriciklas su kulkosvaidžiu sukelia tik atlaidžią šypseną – kiekvienas mato, jog vienu metu vairuoti ir šaudyti negalima. Juk motociklo tipo vairą važiuojant tenka laikyti abiem rankomis, o šaudyti iš kulkosvaidžio taip pat reikia dviejų rankų! Be to, tokio tipo kulkosvaidį, kaip „maksimas“, aptarnaudavo du kariai. Tad F.Simso „savaeigį šarvuotą kulkosvaidį“ galime vertinti tik kaip praktinio pritaikymo negalėjusį turėti „konceptą“. O „konceptai“ kuriami tam, kad patikrinti vieną ar kelias iš jame įkūnytų naujovių. Taip atsitiko ir su šiuo ginkluotu kvadriciklu. Idėja apsaugoti kulkosvaidininkus šarviniu skydeliu, pasiūlyta F.Simso, buvo plačiai pritaikyta jau Pirmojo pasaulinio karo metu. Tokius skydelius turėdavo motociklų priekabose, karo laivų deniuose įrengti kulkosvaidžiai, rusų armija sukūrė net savitą sunkiojo „maksimo“ variantą ne tik su skydeliu, bet ir su ratukais, kad lengviau manevruoti mūšio lauke. Kulkosvaidžiai su apsauginiais skydeliais naudoti dar gerus penkis dešimtmečius. Tarpukario metu mėginta sukurti ir iš visų pusių šarvuotus motociklus, ginkluotus lengvaisiais kulkosvaidžiais, bet toks „dviratis šarvuotis“ buvo pernelyg sunkus valdyti, negreitas, be to, vienu metu vairuoti ir šaudyti vis tiek buvo neįmanoma. Gi pats kvadriciklas ilgainiui išsivystė į lengvus žvalgybinius šarvuotus automobilius su atviru iš viršaus kėbulu be bokštelio, tokius kaip Antrajame pasauliniame kare naudoti britų „Dingo“ ar italų „Lance“.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU