Po žydra Italijos padange arba kas kuria itališkų automobilių dizainą
Liucijus Suslavičius
Esame įpratę, kad kalbant apie itališką automobilių „rūbą” bus suminėtos ir itališkos dizainerių pavardės. Juk visi esame bent kartą girdėję Pininfarina, Bertone, Zagato, Džiudžiaro ir kitų garsių ,,kėbulų maestro” pavardes. Deja, šiandieninės realijos kitokios – stambiausio šalyje automobilių gamintojo-koncerno „Fiat” – automobilius „rengia” užsieniečiai, jie formuoja bendrą stilių, jie vykdo konkrečius projektus. Užsieniečiai dizaineriai „Fiat”dirba senai, bet būtent pataruoju metu jų įtaka itališkajame koncerne itin sustiprėjo. Beje, koncerne egzistuoja griežta „dizaino piramidė”. Jos viršuje – stiliaus koordinatorius, kuriam pavaldūs trijų koncerno markių – „Fiat”, „Lancia” ir „Alfa Romeo” direktoriai dizainui, taip pat Perspektyvaus konstravimo centras. Savo ruožtu direktoriams pavaldūs atskiras automobilių dizaino kryptis kuruojantys vyriausieji padalinių dizaineriai, o šiems – konkrečias užduotis vykdančios dizainerių grupės.
Stiliaus koordinatoriaus postą štai jau antri metai užima ispanas Humberto Rodriguezas. Jo veiklą kontroliuoja pernai vasarą sukurtas gamybos inžinerijos padalinys, vadovaujamas „Fiat” veterano prityrusio inžinieriaus ir dizainerio Nevio di Gusto. Pastarasis savo laiku – 1990-1996 metais taip pat užėmė stiliaus koordinatoriaus kėdę ir tada „prastūmė” savo sumanytą revoliucingą miniveną „Fiat Multipla”. 2001-jų vasarą „Fiat brand styling centre” direktoriumi tapo 45 metų dizaineris amerikietis Maiklas Robinsonas, iki tol vadovavęs analogiškam „Lancia” padaliniui. Taip pagaliau buvo „užpildyta tuštuma”, kai iš „Fiat” padalinio dizaino vadovo posto pasitraukė ir perėjo dirbti į „General Motors” kitas amerikietis – Peteris Davisas. Pats M.Robinsonas koncerne ne naujokas – čia jis dirba nuo 1986 metų. Pradėjęs eiliniu ,,Fiat” padalinio stiliaus centro dizaineriu, vėliau jis tapo vyriausiuoju, atsakingu už modelių „Fiat Bravo/Brava” bei „Fiat Marea/Marea Weekend” dizainą. 1996 metais M.Robinsonas paaukštinamas – tampa „Lancia brand styling centre” direktoriumi. Jis iškart pasineria į darbą – iš naujo perprojektuoja beveik užbaigto modelio „Lybra” saloną ir kuruoja dviejų naujų koncept-karų projektus, kurie turi parodyti, kuria kryptimi toliau vystysis „Lancia” dizainas – tai vidutinės klasės „Lancia Dialogos” ir kompaktiškas „Lancia Nea”.
Kaip žinia, iš „Dialogos” išsivystė 2001-siais Ženevos salone pristatyta „Lancia Thesis”, o štai „mažos lančos”, pakeisiančios serijinį modelį „Lancia Y10″, teks palaukti iki kitų metų.
M.Robinsono vietą „Lancia” padalinyje trumpam užėmė vokietis Volfgangas Eggeris. Dar 1989 metais jis pradėjo dirbti „Alfa Romeo” stiliaus centre, kur sukūrė kompaktiškus modelius „156″ ir „166″. Bet 1999-siais jis kartu su tuometiniu savo bosu, portugalų kilmės dizaineriu Valteriu da Silva paliko Italiją ir persikraustė dirbti į SEAT dizaino centrą Ispanijoje Martorello vietovėje. Ne veltui paskutinės kartos ,,seatai” tiek išvaizda, tiek vieta rinkoje taip panašūs į ,,alfas”…Martorello studijoje V. Eggeris susitiko su italu Flavijumi Manzoni, į SEAT dirbti pakviestu…iš „Lancia brand styling centre”!
Kai 2001-jų metų rugsėjo mėnesį iš Turino V.Eggeris gavo pasiūlymą užimti ankstesniojo „Alfa Romeo brand styling centre” direktoriaus graiko Andrėjo Zapatinoso vietą, vokietis nedelsdamas sutiko. O kam gi buvo pasiūlyta jo „vos pašildyta” kėdė pas „Lancia”? Nagi F.Manzoni, kuris prieš kelis metus čia kūrė modelių „Lybra” ir „Thesis” interjerą. Beje, tai jo projektą 1996 metais perdarė M.Robinsonas. Įdomu, ar tai neatsilieps šių dabar lygias pozicijas užimančių (abu – koncerno padalinių dizaino centrų direktoriai) maestro tarpusavio santykiams? Tuo labiau, kad jiems nuolatos teks susitikti visus koncerno stiliaus centrus aptarnaujančioje supermodernioje „Virtual-reality-Studio”, kurioje kompiuteriai sukuria nei plasteline, nei metale dar neegzistuojančių automobilių trimačius vaizdus.
Nuosekliai didindama dizainerių įtaką naujų automobilių kūrime (juk su technika viskas paprasčiau – visi koncerno padaliniai naudoja unifikuotas platformas), koncerno vadovybė ėmė steigti dizaino centrus užsienyje esančiose savo gamyklose, kad čia gaminamus „fiatus” maksimaliai pritaikyti vietos rinkai. Pirmasis savistovų dizaino centrą gavo „Fiat” Brazilijos padalinys. Ir ką jūs manote – jam vadovauti paskirtas vėl ne italas, o vokietis! Tai Peteris Fassbenderis, prieš tai buvęs vyriausiuoju „Fiat Stilo” ir antrosios kartos „Fiat Punto” kūrusių dizainerių grupės dizaineriu.
Štai tokie įdomūs dalykai dedasi po žydra Italijos padange – itališkas automobilių madas kuria užsieniečiai. Ir tai dėsninga – pasaulis darosi vis atviresnis naujoms, ne ,,gimtojoje pastogėje” formuojamoms idėjoms, automobilių ,,madų” kūrėjams suteikiamos galimybės naujai pažvelgti į, atrodytų, ,,nepajudinamus” tradicinius sprendimus, savaip juos interpretuoti.