Šarvuotis Fennek (LT)

ŽVALGAI Į UŽDUOTĮ IŠVYKSTA SU „FENNEK”

Liucijus Suslavičius

Karinė technika tarnauja ilgai. Aišku, jei netenka eiti į mūšį, kuriame pakanka vieno tikslaus šūvio, kad brangus ir galingas šarvuotis taptų metalo laužu. „Pasitraukti iš pirmų linijų” techniką šiandien dažniau priverčia ne techninis, o moralinis „susidėvėjimas”, kai ji nebeatitinka pasikeitusio karo veiksmų pobūdžio ir naujų karinių technologijų.

Dar „šaltojo karo” metais Vokietijos bundesveras priėmė į ginkluotę didelį 8×8/8 tipo važiuoklę turintį žvalgybinį šarvuotį „Luchs”, sveriantį net 19,5 tonos – daugiau nei kai kurie II pasaulinio karo laikų tankai. Gal būt, rimtuose susirėmimuose su Varšuvos sutarties šalių kariuomene šie šarvuočiai ir būtų pasirodę pakankamai gerai, tačiau tokia griozdiška technika pasirodė netinkama taikos palaikymo operacijose, kuriose pastaraisiais metais vis aktyviau dalyvauja vokiečiai. Todėl nuo 2003 metų vidurio bundesvero daliniuose pradėta keisti „Luchs” naujos kartos žvalgybiniais šarvuotais automobiliais „Fennek”. Tik 10 tonų sverianti kovos mašina yra palyginti kompaktiška – matmenys 5500X2550 X2210 mm, greita – Vmax. – 115 km/h ir labai autonomiška – jos 3 žmonių įgula (vadas, vairuotojas ir žvalgas-operatorius) gali išbūti užduotyje toli nuo savo dalinio net 5 paras, nes tokiam laikui pakanka pasiimtų maisto ir geriamo vandens atsargų. Degalų šarvuočio bakuose pakanka nuvažiuoti bekele 860 kilometrų.

„Fennek” kūrimas prasidėjo daugiau kaip prieš dešimtį metų pagal bendrą VFR ir Olandijos gynybos ministerijų programą. Pirmasis prototipas pradėtas bandyti jau 1992 metais, bet dėl pastebėtų konstrukcinių trūkumų teko jį gerokai perdirbti ir tik amžių sandūroje galutinis abiejų šalių kariškių aprobuotas variantas buvo perduotas išbandymams tiesiogiai armijos daliniuose. Ypač entuziastingai naująjį šarvuotį sutiko olandų kariškiai – jie netruko užsakyti net 410 „Fennek”, tuo tarpu kai kur kas didesnis bundesveras pasitenkino 202 naujomis mašinomis. Serijiniai šarvuočiai pradėti tiekti užsakovams 2003 metais, visas užsakymas bus išpildytas 2007-siais. Juos gaminančio tarptautinio konsorciumo ARGE svarbiausiuoju nariu yra Miunchene įsikūrusi ginkluotės gamybos firma „KMM Wegmann”, turinti pakankamą patirtį konstruojant ir gaminant ratinę kovos techniką.

Nuo ankstesnių panašios paskirties šarvuočių „Fennek” labiausiai skiriasi palyginti dideliais plokščiais neperšaunamo stiklo langais priekyje ir mažesniais šonuose. Tokie gerą apžvelgiamumą įgulai garantuojantys jokios papildomos šarvinės apsaugos neturintys langai yra daugumos XXI amžiaus pradžios šarvuotų automobilių ir šarvuotų transporterių skiriamasis bruožas. Tik šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti stiklą, savo atsparumu kulkoms ir sviediniams prilygstantį tradiciniams plieno šarvams. Kitas esminis skirtumas nuo ankstesnių žvalgybinių šarvuočių – gausi elektroninė žvalgybos, vietos nustatymo ir ryšio įranga. „Fennek” įgulos nariams visiškai nereikia iškišti galvos iš už saugių šarvų ir prie akių priglaudus žiūronus, rizikuojant gauti kulką, dairytis aplinkui, ieškant kur gi čia tūno ir ką daro priešininkas. Pasislėpę už vešlios augmenijos ar paviršiaus nelygumų, už tvoros ar apgriauto pastato žvalgai, sėdėdami saugiame šarviniame korpuse, paprasčiausiai pakelia į viršų stebėjimo įtaisą. Mat, konstruktoriai kūrybiškai panaudojo sausumoje povandeninio laivo periskopo principą – teleskopinis stovas iškelia į 3,3 metro aukštį 360 laipsnių kampu pasukamą bloką, susidedantį iš dienos šviesos videokameros su kintamo fokuso objektyvu, naktinio matymo infraraudonųjų spindulių prietaiso ir lazerinio tolimačio. Reikalui esant, kai negalima privažiuori į norimą stebėjimo vietą, šis blokas gali būti lengvai nuimtas ir perneštas iki 40 metrų atstumu, pastatant jį ant tam tikslui skirto trikojo. Ryšiui su šarvuotyje esančia elektronine įranga yra 40 metrų ilgio kabelis, suvyniotas ant prie korpuso pritvirtintos ritės. Visą žvalgymo įrangą operatorius valdo – pakelia, nuleidžia , pasuka reikiama kryptimi, „pritraukdamas” vaizdą, keičia kameros objektyvo fokusą – vienu džoistiku, sėdėdamas savo darbo vietoje šarvuočio viduje ir stebėdamas vaizdą monitoriuje. Operatorius apžvalgos kamerų užfiksuotą vaizdą gali nedelsiant skaitmeninio signalo forma perduoti saviškiams. Signalo užšifravimu ir „suspaudimu” į trumputį informacinį signalą pasirūpina borto žvalgybinės sistemos kompiuteris. Pastebėtą objektą ar taikinį žvalgai „pririša” vietovėje nepaprastai tikslai – mat, paties „Fennek” vieta nustatoma palydovine GPS įranga, o atstumą nuo šarvuočio iki objekto centimetro tikslumu išmatuoja lazerinis tolimatis. Tad šiuolaikiniams itin tiksliems ginklams – raketoms, valdomoms bomboms – tokios informacijos gana, kad iš pirmo karto sunaikintų net taip vadinamą „taškinį taikinį”. Jei priešininkas pastebėtų žvalgus ir mėgintų juos atakuoti ar sulaikyti, gelbės ne tik greitis, manevringumas ir nuo standartinio ar stambaus kalibro kulkų ir skeveldrų saugantys šarvai. Virš korpuso dešinėje pusėje sumontuotas automatinis 40 mm kalibro greitašaudis granatsvaidis, turintis elektrinį distancinį valdymą iš vidaus. Taiklia nedidelių granatų serija galima išsklaidyti atakuojančius pėstininkus, nutildyti ugnies taškus, sugriauti kelią užtvėrusią barikadą ar pamušti lengvai šarvuotą kovos mašiną. Kaip alternatyvą gamintojas siūlo ir labiau įprastą sunkųjį 12,7 mm kalibro kulkosvaidį. Laikantysis korpusas, suvirintas iš šarvinio plieno, apsaugo įgulą nuo priešpėstininkių minų sprogimų, nelabai baisus yra ir prieštankinės minos sprogimas po ratu – taip, kovos mašina bus išvesta iš rikiuotės, bet žmonės jos viduje nenukentės.

„Fennek” korpusas turi dvejas šonines dureles bei tris liukus stoge, tačiau yra pakankamai hermetiškas, tad jis gali nesustodamas įveikti 1 metro gylio vandens kliūtį bei be pavojaus žmonėms važiuoti masinio naikinimo ginklo paveikta vietove. Korpuso gale sumontuotas 240 AG išvystantis 6 cilindrų turbodyzelis (Euro-III !) per automatinę pavarų dėžę nuolat varo visus 4 ratus, turinčius centrinę oro slėgio padangose reguliavimo sistemą, veikiančią automatiškai, kas ne tik padidina šarvuočio pravažumą silpnais gruntais, bet ir įgalina jį toliau judėti, jei padangos peršaunamos. Automatinė transmisija, naktinio matymo prietaisai, atbulinio vaizdo videokamera gerokai palengvina vairuotojo darbą, leidžia jam pilnai susikoncentruoti mašinos valdymui. Na, o jei vis tik šarvuotis įstrigtų neįveikiamame ruože, dar yra paskutinis šansas – priekyje po atverčiamu gaubtu sumontuota galinga gervė. Ji padės išsikapstyti…

Na, o pabaigai – kodėl naujam šarvuočiui parinktas toks keistas vardas – „Fennek”? Ką jis reiškia? Kaip žinia, dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečiai laikosi tradicijos šarvuotą techniką vadinti plėšriųjų gyvūnų vardais – pamenate tų laikų „tigrus”, panteras”, dabartinius „leopardus”, „lūšis”, „šermuonėlius”? Fenekas – tai nedidelė didžiausė ir didžiaakė Afrikos dykumų lapė, medžiojanti tik naktimis. Ji mato ir girdi visus, jos gi nepastebi niekas. Tiesiog idealus pavadinimas žvalgybinei kovos mašinai!

Iliustracijos – interneto puslapyje www.kmweg.de/radfennek_content.html arba galiu pateikti nuskanuoti iš žurnalo.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *