PIETŲ AFRIKOS SAVANŲ ŠIRŠĖ
Liucijus Suslavičius
1920 metais pro Anglijos mieste Koventryje įsikūrusios nedidelės firmos „T.G. John Ltd.” vartus išriedėjo pirmasis joje pagamintas nedidelis sportinio stiliaus automobilis su 1,5 litro darbo tūrio varikliu. Automobilis su indeksu „10/30″ pasirodė esąs gana vykęs, jo gamyba augo. Sekančiais metais, pavadinta „Alvis Car and Engineering”, firma išleido dar vieną modelį, po jo sekantį, didesnį ir galingesnį…Deja, netrukus ekonominė krizė, augantys mokesčiai brangiems automobiliams (o automobiliai “Alvis” ketvirtajame dešimtmetyje jau laikomi pakankamai prestižiniais) privertė firmos vadovus pagalvoti ir apie kitokią, tuo laikotarpiu paklausesnę produkciją. Tokia alternatyva automobiliams tapo aviacinių variklių bei šarvuotos technikos gamyba naujai pastatytuose cechuose. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, būtent įvairi karinė technika tapo pagrindine „Alvis” produkcija. Atnaujinta po karo lengvųjų automobilių gamyba buvo nepelninga ir 1966 metais ją teko nutraukti. Tačiau „Alvis” inžinierių po karo sukurti šarvuočiai su ratine važiuokle leido firmai „išsilaikyti ant vandens” ir ilgainiui tapti viena stambiausių šarvuotos technikos gamintoju Europoje. Labai gerai žinomi „Alvis” sukurti ir masiškai gaminti šarvuočiai „Saladin”, „Saracin”, amfibijos „Stalwart”, vėliau sukurta lengvųjų tankų ir kovos mašinų „Spartan” šeimyna bei daug kitokios važiuojančios ir šaudančios technikos. „Alvis” prisijungė net garsų senas daugiau kaip šimto metų tradicijas turintį britų ginklų gamintoją „Vickers”. Ne taip senai koncernas vėl grįžo prie automobilių gamybos, bet tai, aišku, ne lengvieji automobiliai, o labai savotiški džipo ir kovinio bagio hibridai.
2000-siais metais Pietų Afrikos nacionalinės gynybos pajėgų SANDF (South African National Defence Force – Pietų Afrikos nacionalinės gynybos pajėgos) ginkluote besirūpinantis padalinys “Armscor” paskelbė, kad nori užsakyti naujos kartos greito reagavimo-žvalgybinius automobilius (Rapid Deployment Reconnaisance Vehicles, sutrumpintai RDRV), turinčius pakeisti iki tol naudotus specialius automobilius BAT. RDRV, kaip ir jo pirmtakas, turėjo būti nedidelis, aerotransportabilus, dinamiškas ir manevringas didelio pravažumo automobilis, skirtas vežti 3-6 specialiosios paskirties dalinių karių grupę, būti mobiliu “ugnies tašku”, ginkluotu pagal reikalą kulkosvaidžiais, granatsvaidžiu, reaktyviniu minosvaidžiu ar prieštankinėmis raketomis. Ginkluotė – montuojama ne stacionariai, bet ant tam tikrų padėklų, lengvai pritvirtinamų automobilyje. Kitaip sakant, tai ne šiaip sau didelio pravažumo automobilis – džipas, o greičiau “ginklų nešėjas”.
2003-siais pristatytas „Alvis” sukurtas bazinis “Wasp” („Širšė”) pavadinto automobilio variantas – tai atviras, praktiškai neturintis kėbulo kompaktiškas didelio pravažumo automobilis su varikliu priekyje ir individualiomis sėdynėmis trims kariams, išdėstytomis vienoje eilėje. Vidurinė sėdynė – sulankstoma ir skirta virš apsauginių lankų tvirtinamo 7,62 mm kalibro kulkosvaidžio šauliui atsistoti. Stovėdamas jis geriau mato aplinką ir gali šaudyti visomis kryptimis. Už sėdynių – vieta lengvai išimamam padėklui su dar trimis sėdynėmis kariams. Jie sėdi nugara į važiavimo kryptį ir gali stebėti, ar kas nors neatakuoja iš užpakalio ir reikalui esant, atsakyti į priešininkų šūvius savo ginklų ugnimi. Komponuotė neįprasta, bet ir ji padidina “Wasp” ugnies galią. Užduočiai pasikeitus, vietoje sėdimų vietų nesunkiai net lauko sąlygomis sumontuojamas padėklas su ginkluote. Jos pasirinkimas tikrai didelis: 68 arba 80 mm kalibro reaktyviniai minosvaidžiai, 107 mm kalibro prieštankinės raketos, 12,7 mm kalibro sunkusis kulkosvaidis arba 20 mm kalibro automatinis pabūklas. Iš viso numatytos net 6 skirtingos ginkluotės platformos, kurias galima keisti pagal poreikį. Beje, vietoje minėto 7,62 mm kulkosvaidžio virš automobilio gali būti sumontuotas sunkusis kulkosvaidis, 20 mm kalibro MG-151 tipo greitašaudis pabūklas arba 40 mm kalibro automatinis granatsvaidis. Kaip matome, “Wasp” nė kiek neperdedant, galima pavadinti “ginkluotu iki dantų” ir jo privalumas – ugnies galia ir greitis. Netikėtai išnirę iš priedangos ir paleidę 12 nedidelių raketų salvę kiekvienas, keli tokie automobiliai gali išsklaidyti atakuojantį priešą, sunaikinti transporto koloną, sukelti paniką įtvirtintoje stovykloje ir vėl dingti taip pat žaibiškai, kaip pasirodė… Automobilis pritaikytas desantuoti su parašiutu, į naudojamą daugelio šalių armijose karinį transporto lėktuvą “C-130 Hercules” telpa net 4 “Wasp”, vieną automobilį galima transportuoti pakabinus po sraigtasparniu.
. Didžiausia leistina visureigio masė – 3,6 tonos, iš jų 1450 kilogramų – naudingas krūvis. Automobilis turi vietą radijo stočiai ir – kas būdinga SANDF technikai – išimamą 60 litrų talpos geriamo vandens baką. Svarbiausi „Wasp” agregatai – standartiniai, masinės gamybos. Priekyje – 2,8 litro darbo tūrio 4 cilindrų 125 AG turbodyzelis, per penkialaipsnę pavarų dėžę ir dvilaipsnį demultiplikatorių nuolatos varantis visus 4 ratus. Tokie automobilio agregatai, kaip variklis, transmisija, radiatorius, 70 litrų talpos degalų bakas, akumuliatoriai iš šonų pridengti lengvais šarvais, šarvuota ir automobilio apačia. Ją saugantys šarvai pakankami tvirti, kad apsaugoti karius nuo po automobiliu numestos rankinės granatos skeveldrų arba po ratu sprogusios pėstininkų minos poveikio. Kadangi pagrindinis „Wasp” privalumas – greitis ir manevringumas, jo įgulą šiek tiek pridengia tik priekinis neperšaunamas stiklas. Kėbulo, kaip minėta, netgi paties paprasčiausio, “širšė” neturi, tik iš vamzdžių pagamintą apsauginį “narvą”. Ir jo konstrukcija paremta ilgamečio karo bekraštėse savanose patirtimi – pagrindiniai “narvo” elementai tarpusavyje ir su automobilio dugnu sujungti ne suvirinant, o varžtais. Afrikiečiai praktiškai įsitikino – sprogimui apgadinus kurią nors automobilio vietą, sulankstytas ar sudraskytas dalis paprasčiau keisti, atsukant varžtus, nei pjaustant sujungimus autogenu. Beje, šarvų elementai tais pačiais sumetimais su karkasu ir tarpusavyje taip pat sujungti varžtais, o ne prikniedyti.
Konkurse RDRV sukurti dalyvavo keletas gamintojų, tačiau po prototipų išbandymų solidus 32,4 milijono PAR randų vertės kontraktas pagaminti 25 automobilius “Wasp”, 25 ginkluotės tvirtinimo stovus ir 50 keičiamų ginkluotės platformų atiteko Pietų Afrikos Respublikoje įsikūrusiam britų koncerno padaliniui “Alvis OMC “. Vargu ar galėjo būti kitaip – juk “Alvis” jau senokai dalyvauja gaminant tiek SANDF, tiek kitų šalių armijose naudojamą Pietų Afrikoje sukonstruotą kovinę techniką, dalyvauja ją modernizuojant ir modifikuojant.