SAVO NAMUOSE PRANAŠU NEBŪSI…
Liucijus Suslavičius
Kai prisimeni praėjusio amžiaus aštuntąjį – devintąjį dešimtmečius, tai kartais net nejauku pasidaro – kiek kartų tais metais pasaulis buvo priartėjęs prie globalinės karinės katastrofos slenksčio. Du kariniai blokai kiekviena patogia proga “demonstravo raumenis”, kur nors kilus lokaliam konfliktui, tenai nedelsiant atsirasdavo tiek Vakarų valstybių, tiek tarybiniai kariniai patarėjai, prasidėdavo ginklų tiekimas, skatinęs tolesnę mūšių eskalaciją, kurios pasekmės galėjo tapti nenuspėjamomis…Užtat puikiai jautėsi ginkluotės gamintojai – tiek didžiųjų karinių blokų narės, tiek “trečiojo pasaulio” šalys ginklavosi negailėdamos pinigų. Ginklų rinka atrodė tokia didelė, kad pelningu bizniu susiviliojo ir tos firmos, kurios iki tol ginklų negamino.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje į karinę rinką nusprendė įžengti Belgijos mašinų gamybos firma “BN Constructions Ferroviaires et Metallliques”, kuri anksčiau, kaip galima spręsti iš pavadinimo, užsiiminėjo geležinkelio technikos gamyba. Buvo nuspręsta sukonstruoti ratinį šarvuotą transporterį, kurį modifikuojant, galima būtų sukurti visą unifikuotų kovos mašinų šeimyną. Tuo užsiėmė firmos padalinys SIBMAS. Sunku pasakyti, ar konstruktoriai vadovavosi kokiais nors konkrečiais kariškių nurodytais parametrais, nes valstybinio užsakymo sukurti tokią kovos mašiną firma negavo, tačiau savo dizainu bei techniniais duomenimis belgiškas šarvuotis labiausiai panašus į Pietų Afrikos Respublikoje plačiai naudojamą triašį šarvuotį “Ratel”. Kas žino, gal jis iš tikrųjų buvo SIBMAS (pagal šarvuotų sukūrusio padalinio vardą) pavadintos naujos kovos mašinos prototipu?
Bazinis SIBMAS variantas – tai triašis didelio pravažumo plaukiantis šarvuotas transporteris, skirtas trims įgulos nariams bei 11 karių. Konstrukcija ne itin originali – laikantysis iš šarvų plieno plokščių suvirintas kėbulas, analogiška armijos sunkvežimiams važiuoklė. Kiek įdomiau įrengtas variklis – skysčiu aušinamas 320 AG/1900 aps/min išvystantis 6 cilindrų turbodyzelis MAN D2566 MK. Jis įspraustas korpuso gale į kairįjį kampą. Pavarų dėžė – automatinė, kaip daugumos vakarietiškų kovos mašinų.
Konstruktoriai pasistengė korpusą padaryti galimai atsparesnį kulkoms ir skeveldroms – priekiniai ir šoniniai korpuso lakštai – ne vertikalūs, jie sujungti kampu, kad į juos pataikiusios kulkos rikošetuotų. Bendrą siluetą gerokai gadina iš viršutinio priekinio korpuso lakšto kyšanti vairuotojo kabina su dideliais neperšaunamais stiklais. Matomumas vairuotojui tikrai neblogas, lyginant kad ir su rusiškais aštuonračiais BTR serijos šarvuočiais. Tačiau niekas nesuabejos, jog ši kabina – tai silpniausia SIBMAS šarvinio korpuso vieta. Korpuso šonuose ir gale – didelės durys desantui, o stoge – trys stačiakampiai liukai, per kuriuos, jais prisidengdami nuo priešininko kulkų, gali iššokti desantininkai. Už valdymo skyriaus, kitaip sakant, už vairuotojo nugaros – kovinis skyrius, virš kurio sumontuotas bokštelis. Už kovinio skyriaus – desanto patalpa, kurioje ant išilginių sėdynių glaudžiai susispaudę susėda 11 karių. Jiems korpuso šonuose numatytos kelios šaudymo angos.
Jau projektavimo metu buvo parengti keli šarvuočio apginklavimo variantai. Viename prototipų sumontuotas dvivietis bokštelis su 30 mm greitašaudžiu pabūklu, kitas gavo bokštelį si dviem suporintais 7,62 mm kulkosvaidžiais, trečiasis, pats galingiausias variantas – ilgavamzdį 90 mm prieštankinį pabūklą. Pastarąjį sukonstravo ir pagamino kita belgų firma – Lježe įsikūrusi “Cockerill Mechanical Industries”. Nors kariniai užsakymai nėra pagrindinė jos veiklos sfera, pabūklai su “Cockerill” marke pasaulyje vertinami labai gerai. Jais, pavyzdžiui, ginkluoti britų gamybos lengvieji tankai “Scorpion”, brazilų kovos mašinos ENGESA.
Būtent trečiasis, sunkiai ginkluotas prototipas tapo serijiniu. Taigi, SIBMAS AFV- 90: sveria 17,5 tonos, matmenys – 7,32×2,5×2,77 metro, santykinis galingumas – 18,28 AG/1 tonai svorio. Kovos mašina išvysto 100 km/h greitį kelyje, vandenyje plaukia greičiu iki 11 km/h, su 400 litrų degalų teoriškai gali nuvažiuoti 1000 kilometrų. Pravažumas taipogi neblogas:SIBMAS nesustodamas pervažiuoja 1,5 metro pločio tranšėją, įveikia 0,7 metro aukščio vertikalią sienutę, įvažiuoja į 70 procentų įkalnę. Tiesa, naktinio matymo įtaisai vadui ir vairuotojui, įgulos apsaugai nuo masinio naikinimo ginklo reikalinga filtravimo-ventiliacinė sistema turi būti užsakoma atskirai.
SIBMAS prototipai, ypač variantas su 30 mm kalibro anglišku automatiniu pabūklu “Rarden” sudomino Belgijos žandarmeriją, kurį laiką šarvuočius savo poligonuose bandė Belgijos armija, tikėdamasi panaudoti SIBMAS kaip pradėjusią tuo metu populiarėti pėstininkų kovos mašiną (IFV). Bet…nei tie, nei tie taip laukto užsakymo firmai nepateikė, turimos kitose NATO šalyse pagamintos technikos nauja tėvynine keisti nepanoro. Atrodė, kad “BN Constructions Ferroviaires et Metalliques”, surizikavusi prasibrauti į ginkluotės rinką savarankiškai, “liks ant ledo”. Juk SIBMAS kūrimas pareikalavo didelių lėšų, o kaip jas atgauti, jei užsakymo serijinei gamybai nėra? Ką gi, jei namuose pranašu nebūsi, tai gal pasiseks kur nors užsienyje – nusprendė firmos menedžeriai ir ėmė intensyviai ieškoti užsakovų toliau nuo Europos. Galu gale belgams pasisekė – jų šarvuočiais susidomėjo Malaizija. 1981 metais ji užsakė savo ginkluotosioms pajėgom net 186 SIBMAS: 162 pėstininkų kovos mašinos variante ir dar 24 šio šarvuočio bazėje sukurtas evakuacines-gelbėjimo mašinas. 1983 – 1985 metais pirmojo (ir kol kas vienintelio) pirkėjo užsakymas buvo įvykdytas. Malaizijai skirtos kovos mašinos SIBMAS AFSV-90 ginkluotos CM 90 modelio bokšteliu su jau minėtu firmos “Cockeril” firmos 90 mm ilgavamzdžiu pabūklu, su juo suporintu 7,62 mm kulkosvaidžiu bei dar vienu tokio pat kalibro bokštelio išorėje įrengtu zenitiniu kulkosvaidžiu. Evakuacinė-gelbėjimo mašina SIBMAS ARV bokštelio neturi, užtat sukomplektuota 10,5 tonos keliančiu kranu, 20 tonų gerve bei priekyje ir gale sumontuotomis nuleidžiamomis atsparomis, reikalingomis tempiant ar keliant įstrigusią ar pamuštą techniką.
Malaizijos kariuomenė šarvuotas kovos mašinas naudoja tarptautinėse taikos palaikymo operacijose užsienyje, kuriose jai tenka dalyvauti. O SIBMAS, tapusi nuo motininės firmos nepriklausančia įmone “Belgian Mechanical Fabrication”, tobulina ir perdirbinėja jai likusius šarvuočio prototipus, reguliariai pristatydama juos karinės technikos parodose Europoje ir kitur. Deja, kol kas be didesnės sėkmės…