„SISU” – VISKAS TIK EVOLIUCIJOS BŪDU
Liucijus Suslavičius
Stambieji sunkvežimių gamintojai per pastaruosius 15 – 20 metų ne tik „prarijo” eilę senų garsių firmų, bet ir, maksimaliai racionalizuodami gamybą, dalį savo „ekspansijos aukų” pavertė filialais, gaminančiais mažaserijines ar net vienetines savo bazinių modelių modifikacijas bei, panaudojus jų agregatus, unikalias specialios paskirties transporto priemones. Pavyzdžiui, tokią produkciją koncernui „DaimlerChrysler” gamina Šveicarijoje esanti gamykla NAW (buvusi „Saurer”), MAN tuo užsiimti pavedė Austrijoje esančiam filialui, kuris anksčiau vadinosi OAF, Olandijos firma „Terberg” šiame specifiniame rinkos sektoriuje atstovauja „Volvo” interesus, o Italijos firma „ASTRA” – koncerno IVECO. Prancūzijos sunkvežimių gamintojas „Renault Vehicules Industriels”(RVI) kurį laiką tokią specialią autotechniką bandė tiekti rinkai su senos firmos „Latil” emblema, bet dabar vis dažniau specialius sunkvežimius prancūzų gamintojui tiekia suomių firma „SISU”. Pavyzdžiui, Prancūzijos armijai prireikė evakuacinių vilkikų. Konkursą laimėjo RVI, o galingi keturašiai atkeliavo iš Karjaa Suomijoje. Viskas paaiškinama paprastai – suomių gamintojas nuo 1997 metų glaudžiai bendradarbiavo su RVI, pradėjo naudoti savo sunkvežimiams prancūziškus agregatus – kabinas, kai kuriuos variklius, užsiėmė sunkvežimių „Renault” pardavimu ir aptarnavimu. Kai 2002 – siais savininkai eilinį kartą pasikeitė, bendradarbiavimas nenutrūko ir tesiasi iki šiol. Pavyzdžiui, visos kabinos atkeliauja iš gamyklos Normandijoje, Blainvilio mieste ir yra tokios pačios, kaip naudojamos „Renault” Premium” ir „Kerax” tipo sunkvežimiams.
Kartu toks glaudus dviejų – didelio ir mažo – ryšys leido firmai „SISU”, šiandien turinčiai 540 darbuotojų ir per metus pagaminančiai 500-600 sunkvežimių, jaustis pakankamai užtikrintai ir neišnykti, kaip kitiems smulkiems gamintojams. Tiesa, dėl to ne tik teko sumažinti gamybos apimtis (dar 1966 metais „SISU” gamino 1200 įvairių automobilių ir važiuoklių), bet ir praktiškai pasitraukti iš magistralinių vilkikų rinkos. Pačioje Suomijoje „SISU” vis dar užima trečią vietą po „Volvo” ir „Scania” sunkvežimių pilna mase virš 16 tonų sektoriuje, tačiau dabar jos veiklos „svorio centras” aiškiai pasistūmė specialiosios technikos sektoriaus link. Pažiūrėkite patys – kas trečias miškovežis Suomijoje pagamintas Karjaa gamykloje, didesnė pusė šalyje naudojamų savivarčių – taip pat iš ten, daugiaašių (4 ir 5 ašių) sunkvežimių pilna mase virš 26 tonų tarpe „SISU” dalis sudaro 46 procentus. Tarp pastarųjų ypač daug unikalių, kartais vos po vieną pagamintų modelių. Tačiau kokie tai sunkvežimiai! Jau vien tik pažiūrėti malonu – blizgantys erdviomis „metalik” dažais padengtomis kabinomis, kurias apačioje puošia sudėtingos formos buferis su daugybe „akučių” – naujausios kartos žibintų. Virš stogo – prožektoriai, oranžiniai švyturėliai, šonuose – blyškiai sidabriniai degalų bakai iš nerūdijančio plieno. Beje, bakai, kaip taisyklė, dviejų sekcijų – 400 litrų sekcija dyzelinui, 100 litrų sekcija hidraulinės sistemos alyvai. Mat, “SISU” – tradiciškai daug papildomos hidraulinės įrangos turintys sunkvežimiai. Hidraulika kilnoja kėbulus, pakelia ir nuleidžia papildomas nevaromas ašis, jos reikia ant sunkvežimio montuojamiems hidrauliniams kranams ir tradiciškai beveik vien suomiškuose sunkvežimiuose naudojamai papildomos nevarančiųjų ratų pavaros sistemai “Robson Drive” aktyvuoti.
Nors ir gaminanti nedaug automobilių, “SISU” neatsilieka nuo didžiųjų gamintojų techninės pažangos srityje. Pernai pradėti gaminti modernizuoti E12 ir E18 šeimynų sunkvežimiai paženklinti skydeliu “Evo 2” leido suomiams “atsistoti į vieną eilę” su moderniausiais europiniais sunkvežimiais. Kaip žinia, šiandien visų pirma vertinamas automobilio atitikimas normoms “Euro-4” ir būsimoms “Euro-5”. “SISU Evo 2” automobiliuose montuojami amerikietiški dyzeliai “Mack EUP 12” (480 AG) bei “Cummins C-18” (630 AG). Pastarasis, beje, antras savo galingumu tarp naudojamų Europoje po vokiško 660 AG V-10 tipo dyzelio MAN. Varikliuose naudojama ACERT (Advanced Combustion Emissin Reduction Technology) technologija, sukurta už Atlanto, kuri su tam tikromis išlygomis leidžia pritaikyti dyzelius net “Euro-5” reikalavimams, nenaudojant tos ne itin patrauklios ir kol kas daug rūpesčių transportininkams žadančios “AdBlue”. Pavarų dėžės dažniausia taip pat iš už vandenyno – “Allisson”, “Eaton Fuller”, nors norintys gali užsisakyti ir vokiškas ZF. Kadangi Suomijoje sunkvežimiai neretai eksploatuojami itin intensyviai (kartais per metus nuvažiuojama 350 tūkstančių kilometrų) ir dar su pilnu apkrovimu, išaugus variklių galingumui, teko pasirūpinti rėmo bei transmisijos sustiprinimu. Rėmo lonžeronų aukštis – net 400 mm, tad dauguma įrangos ant jo galima montuoti tiesiogiai, be papildomo porėmio. Pats rėmas – ne kniedytas, o suveržtas varžtais. Varančiuosius tiltus automobilių gamintojams tiekia “SISU Axles” – nepriklausomas ašių gamintojas iš Hammenliina miesto, kažkada buvęs atskiru “SISU” padaliniu. Čia “Evo 2” šeimynai gaminami nauji “FuPro” modelio varantieji tiltai su paplatintais krumpliaračiais cilindriniuose stebulių reduktoriuose bei padidintu alyvos kiekiu jų karteriuose, kas užtikrino žymiai didesnį agregato ilgaamžiškumą, nors jiems tenkantis sukimo momentas dabar padidėjo net 13 procentų. Įdomi informacija – šiuos varančiuosius tiltus “SISU Axles” jau eksportuoja į Australiją čia naudojamiems “road train” komplektuoti. Geresnio įvertinimo Europos gamintojui sunku susilaukti! Pakeliamoms ašims valdyti Karjaa specialistai sukūrė labai originalų elektohidraulinį bloką. Tai vėlgi svarbi naujovė, nes vidutiniškai kiekviename “SISU” yra bent viena pakeliama ašis, o kai kuriuose modeliuose – ir dvi. Važinėjančiuose miško keliais miškovežiuose bei statybiniuose savivarčiuose montuojama jau minėta “Robson Drive” – hidraulinės sistemos tarp varančiojo ir greta esančio nevaromo tilto padangų įspraudžiamas platus krumpliuotas cilindras. Jis trinties dėka patikimai perduoda sukimo momentą nevaromiems ratams, ir sunkvežimis su vienu varančiu tiltu iš karto gauna antrąją sinchroniškai besisukančią varančių ratų porą.
Modernizuojant automobilius, stengiamasi tai atspindėti jų išorės dizaine. Čia “SISU” kažko negalėjo pernelyg smarkiai keisti – juk kabinas tiekia prancūzai. Bet padailinti jas pagal savo skonį niekas nedraudžia. Suomiai sunkvežimių priekį papuošė nerūdyjančio plieno grotelėmis, tokios pat grotelės atsirado aukšto ir plataus buferio viduryje, nes reikėjo pagerinti galingesnių variklių aušinimą, ir “Evo 2” šeimyną galima nesunkiai atskirti nuo ankstesnių modelių.
Pabaigai truputį apie sunkvežimių “SISU” gamybą. Ji prasideda kompiuterio displėjuje su užsakovu aptariant kiekvieną būsimojo sunkvežimio konstrukcijos ypatumą, reikalavimus kiekvienam mazgui. Tada sudaroma galutinė jo specifikacija ir prasideda gamyba. Gana ilgai trunkantį laiką, kol užsakytas naujas sunkvežimis pasiekia vartotoją sąlygoja tai, kad į Karjaa komplektuojančias detales ir mazgus tiekia 237 firmos iš 15 pasaulio šalių, tiesa, beveik pusę – 47 procentus pateikia Suomijos gamintojai. Pavyzdžiui, rėmo lonžeronų ruošinius iš specialaus šalčiui atsparaus plieno gamina koncernas “Rautaruukki”. Komplektuojančių dalių užsakymas pas gamintojus ir jų atgabenimas į Karjaa trunka 8-9 savaites, dar savaitę užima sunkvežimio surinkimas pagal kliento specifikaciją, na, o tada belieka jį pristatyti užsakovui.