STERLING 360 – TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO VAISIUS
Vladimiras Čechuta, Liucijus Suslavičius
JAV krovininių automobilių gamybos firma „Sterling”, gyvavusi 1916-1957 metais, praėjus 40 metų po bankroto, 1997 metais buvo „prikelta iš numirusių” tuo metu itin sėkmingai veikusios sunkvežimių gamintojos „Freightliner” pastangomis. Pradžioje „Sterling” gamino kelis modelius iš „Ford” sunkvežimių gamos, jai atitekusius perimant „Ford” sunkvežimių gamybos padalinį, kurio bazėje ji, tiesą sakant, ir buvo organizuota. Tačiau tiek ši firma, tiek ir „Freightliner” yra pasaulinio koncerno „DaimlerChrysler” padaliniais ir todėl „modelių politiką” diktuoja koncernas. Buvo nuspręsta, jog vietoje gerokai senstelėjusių krovinių išvežiojimui po miestą skirtų „Cargo” serijos sunkvežimių su kabina virš variklio reikia naujo konkurencingo tos pat klasės (didžiausias leistinas svoris nuo 6 iki 8 tonų)automobilio. Ir štai „Sterling Truck Corporation” šiemet amerikiečiams pristatė modelį „Sterling 360″ – vidutinio tonažo sunkvežimį su priekyje įrengta pažeminta kabina, ekonomišką, labai manevringą, su erdvia kabina, iš kurios vairuotojas puikiai mato, kas vyksta aplink. Naujiena jau spėjo pelnyti kelis apdovanojimus, tame skaičiuje „Award for New Product Innovation” 2006 metų krovininių automobilių parodoje.
Gamintojas neslepia, jog tai toli gražu ne vien amerikietiškas kūrinys – šį „sterlingą” konstruoti pradėjo kitoje Ramiojo vandenyno pusėje esančios Japonijos inžinieriai iš firmos „Mitsubishi Fuso”. O ji, kaip žinia, taip pat jau priklauso „DaimlerChrysler”. Taigi, prieš mus – automobilis, kurtas abejose didžiausio pasaulio vandenyno pusėse? Būkime teisingi – amerikiečių darbo jame visai nedaug (apie tai- kiek tolėliau), gi tokio modernaus komercinio „trako” autoriais pelnytai save gali laikyti japonai. Nes tas puikusis „Sterling 360″ – tai tik naujo, jau aštuntos kartos sunkvežimio „Mitsubishi Canter” amerikietiškasis klonas.
Nepriklausomi ekspertai iš automobilių transporto tirpymų centro Ohajo valstijoje atliko „Sterling 360″ ekonomiškumo bandymus ir pareiškė, kad tai pats ekonomiškiausias iš šiandien siūlomų rinkoje tokios klasės automobilių su kabina virš variklio. Priėmus domėn dabartinę dyzelino kainą – 2,50 dolerio už galoną (arba 0,66 JAV cento už litrą), bei vidutinę metinę tokios paskirties sunkvežimio ridą (20 tūkstančių mylių arba 32,2 tūkstančio kilometrų), „sterlingo” savininkas vien mažesnių degalų sąnaudų sąskaita sutaupys 600 dolerių, lyginant su kitų markių analogus vairuojančiais.
Japonų inžinieriai, kurdami šį sunkvežimį, nesistengė nei nutolti nuo pirmtakų, nei pasiūlyti kokius nors itin revoliucingus sprendimus. Važiuoklė – su nedalomais tiltais pakaba – klasikinės pusiauelipsinės lingės, stabdžių sistema – dviejų kontūrų hidropneumatinė su ABS. Visi mechanizmai – gerai patikrintos daugiametėje eksploatacijoje konstrukcijos, pagaminti kruopščiai, be nukrypimų, jiems panaudotos kokybiškos medžiagos, todėl sunkvežimis itin patikimas bei ilgaamžis. Jį varo kiek didesnis, nei europinėse versijose 4,9 litro darbo tūrio turbodyzelis. Jo maksimali galia – 175 AG (Europai skirtas „Canter” turi 3,9 litro 143 AG motorą), kuris atitinka amerikietiškus reikalavimus, juolab kad „Sterling 360″ didžiausia leistina masė ne 7,5 tonos, kaip „Canter”, o kiek daugiau – 8,16 tonos. Beje, yra ir lengvesnė versija – didžiausias leistinas svoris – 6,4 tonos, bet tai, kaip sakoma, tik „plonybės”. Užtat pavarų dėžė pas „amerikoną” tikrai amerikietiška – 6 laipsnių „automatas”, kokio nesiūlo „Canter” pirkėjams, turintiems pasitenkinti mechanine. Nors sunkvežimio variklis pasižymi pakankamai aukštu ir pastoviu dideliame alkūninio veleno apsisukimų diapazone sukimo momentu, kitaip sakant, yra”elastingas”, vis tik nuolatos „trinantis” miestų gatvėmis su nuolatiniais stabčiojimais „automatas” labai praverčia, nes sunkvežimio vairuotojas ne taip nuvargsta.. Praktiški amerikiečiai mano kaip tik taip!
Vairuotojo kabina – padidinto komfortiškumo. Matyt, atsižvelgdami būtent į „popkorną”, „hamburgerius” bei picas kemšančių apkūnių amerikiečių gabaritus, konstruktoriai pastūmė priekin ir šiek tiek nuleido žemyn malonių akiai formų kabiną, todėl pirma pakopa yra tik 300 mm nuo kelio paviršiaus, o 73 laipsnių kampu atsiveriančios durelės yra plačiausios šioje komercinių automobilių klasėje! Šypsotės? Bet amerikiečiui tas vienu coliu (2,54 cm) platesnis nei pas konkurentą durų tarpas atrodo labai svariu argumentu, renkantis, kokį sunkvežimį įsigyti. Kabinos vidaus dizainas – santūrus, tačiau jame viskas išdėstyta labai patogiai, kaip tik ten, kur vairuotojas ir tikisi rasti reikiamą svirtelę, klavišą ar rankenėlę. Gi tikrai didelis pakeitimas – pavarų perjungimo svirtis nuo kabinos grindų perkelta į prietaisų skydelio konsolę dešiniau vairo. Kadangi variklis yra po sėdyne, tai dabar niekas nekliudo, jei reikia, vairuotojui išlipti į dešinę pusę. Gal dar svarbesnis efektas – kabinoje galima įrengti dvi vietas keleiviams. Na taip, ta vidurinė kiek „nuskriausta”, bet užtat šią sėdynę galima nulenkti į priekį ir taip suformuoti patogų stalelį su daiktams nuslysti neleidžiančiomis briaunomis, tinkamą ir dokumentams tvarkyti, ir užkasti sustojus… Ir dar reikia atkreipti dėmesį į net vizualiai masyvesnį nei montuojamas modelyje „Canter” priekinį „Sterling” buferį. Vėlgi atsižvelgta į tai, jog kabina labiau atsikišo į priekį, nei ankstesniuose modeliuose, ir pasirūpinta kiek geresne apsauga avarijos atveju.
Sunkvežimis gaminamas su penkiais skirtingais rėmo ilgiais – 2921, 3400, 3860, 4165 ir 4470 mm, amerikiečiai jau iš gamyklos gali gauti „Sterling 360″ sukomplektuotą su paprasta metaline platforma ir tentu, kaip uždarą furgoną bei kaip furgoną – refrižeratorių. O kiek dar specialių kėbulų ar specialios įrangos galima sumontuoti ant tokios važiuoklių įvairovės…