OLANDIŠKAI-ITALIŠKAI-ISPANIŠKASIS “SUNRIDER”
Liucijus Suslavičius
Iš pirmo žvilgsnio autobusas kaip autobusas – paaukštintu salonu, prieš priekinį ratą įrengtomis atstumiamos durimis, kaip vabzdžio ūsai toli į priekį atsikišusiais atbulinio vaizdo veidrodžių korpusais. Tokių šiandien daug, didesnių ir mažesnių. Bet tik tol, kol nepradedi gilintis į konstrukciją. Juk “Sunrider”, kurį Europos rinkoje siūlo Olandijoje, Arnheme įsikūrusi firma “Omnibus Trading”, ne toks, kokį matome. Skirtingai nei daugelio šiuolaikinių tokios klasės (10 metrų ilgio) turistinių autobusų, jo kėbulas nėra laikantysis, o sumontuotas ant modifikuotos koncerno IVECO “bestselerio”-vidutinės klasės sunkvežimio”Eurocargo” – važiuoklės CC 130 su kaip ir dera sunkvežimiui rėmo priekyje sumontuotu moderniu 6 cilindrų 5,9 litro darbo tūrio 240 AG/2700 aps/min galios turbodyzeliu “Tector E24”. Variklis turi tarpinį oro aušinimą, keturis vožtuvus cilindrui ir “common rail” tipo įpurškimo sistemą. Su varikliu sublokuota mechaninė šešialaipsnė pavarų dėže “Eaton”, už jos transmisijoje dar sumontuotas firmos “Telma” retaderis. Abu tiltai – “sunkvežiminiai”, bet su labai gerai suderinta ir todėl tikrai komfortiška pneumopakaba. Pakaba reguliuojama elektronikos ir gali sustojus “nuleisti” autobuso kėbulą keliolika centimetrų žemiau.
Kiti važiuoklės ypatumai:pneumatinė dvejų kontūrų stabdžių sistema su ABS, ASR, abiejų tiltų stabdžiai diskiniai. Žodžiu, visiškai serijinė itališka važiuoklė. Bet ant jos – ispaniškas firmos “Ferqui” iš Bilbao kėbulas, sumaniai pritaikytas būtent tokiai važiuoklei. Ispanai pastaraisiais metais užima vis svaresnes pozicijas autobusų kėbulų gamyboje. Ten veikia daugiau kėbulus gaminančių įmonių, nei tarkim, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Ir reikalas ne vien kiek pigesnėje darbo jėgoje, o ko gero, originalesnėse ispanų dizainerių idėjose ir vykusiame jų įgyvendinime. Panagrinėkime “Sunrider” detaliau ir iš karto pastebėsime, kad ispanai sugebėjo įveikti du svarbius važiuoklės konstrukcijos diktuojamus apribojimus – nepaisydami, kad variklis priekyje užima pakankamai daug vietos, jie įrengė normalaus pločio ir patogias įlipti autobuso duris ir praėjimą į saloną pačiame priekyje, kaip būna autobusuose su varikliu gale, be to, nors po autobuso grindimis praeina ilgas kardano velenas, rasti vietos didelėms 5 kubinių metrų talpos bagažinėms. Tiesa, veltui nieko negausi, tad konstruktoriams teko įrengti dar vienas duris kairėje, kad vairuotojas galėtų patekti į savo darbo vietą. Ji pakankamai patogi, su priekyje kairėje ant variklio skyriaus dangčio įrengta trumpa pavarų perjungimo svirtimi. Tiesa, iš to pat IVECO Eurocargo” pasiskolintas prietaisų skydelis per trumpas autobusui, ir tarp kėbulo ir prietaisų skydelio liko gana dideli tarpai, važiuojant jis girgžda…Visgi 37 keleiviams skirtas salonas su devyniomis spalvingų ispanų firmos “Fansa” krėslų eilėmis (po keturis kiekvienoje) yra erdvus ir aukštas – nuo grindų iki lubų yra du metrai, jis aprūpintas “Thermo King” firmos klimatizatoriumi ir konvekcine šildymo sistema. Jei užsakovas pageidauja, Arnheme prieš autobuso perdavimą papildomai įrengiamas tualetas ir virtuvėlė. Komforto pojūtį didina po langais keleivių alkūnių lygyje įrengta minkšta juosta, į kurią taip patogu atsiremti pečiu ilgoje kelionėje ir kuri sušvelnina kūno kontaktą su salono siena, kai autobusas netikėtai pasvyra staigiame posūkyje.
Antrosios atsarginės salono durys įrengtos už galinio rato. Kėbulo linijos labai paprastos ir funkcionalios, tik valiūkiškai atlošta antrojo statramsčio linija paįvairina autobuso siluetą. Užtat priekis atrodo žymiai įdomiau su lenkta apatine aukšto priekinio stiklo briauna ir mažomis madingomis šviesos prietaisų “akutėmis”. Jų linijos leidžiasi ne visiškai vertikaliai, o palenktos į autobuso centrą ir įrėmina priekinę panelę su siaura plonytėmis juostelėmis padailinta oro priėmimo anga. Pagal šiuolaikinę madą nei priekyje, nei gale kėbulas neturi bamperių. Autobuso bazė 5175 mm, matmenys – 9925X2500X3402 mm, tuščias jis sveria 9,41 tonos (pilna masė – 15000 kilogramų).
O dabar kai kam gali kilti klausimas – o prie ko čia olandai, jei autobuso agregatai itališki, kėbulas – ispaniškas? Na, atsakymas paprastas – jie už kiekvieną “Sunrider” iš pirkėjo paima 150 tūkstančių eurų. Kai pasižiūri į kitų firmų katalogus, pasirodo, kad už šią kainą “Omnibus Trading” siūlo pora krėslų eilių daugiau, nei kiti gamintojai užtokią kainą. O tai nėra taip jau mažai – juk kiekvienas papildomas krėslas – tai papildomos pajamos, kas vežėjui visada svarbu.
Nuotraukos – “Lastauto Omnibus”.