Aptakiosios „tatros“
Seniausioji Vidurio Europoje automobilių gamykla „Tatra“ nedideliame Koprivnicės mieste už savo sėkmę iš tiesų turi būti labiausiai dėkinga vienam žmogui – genialiam ir netradiciškai mąsčiusiam konstruktoriui Hansui Ledwinkai (1878 – 1967), kuris ir sukūrė tai, ką iki šiol vadiname „Tatra koncepcija“ – oru aušinamus variklius bei važiuoklę su rėmu-vamzdžiu ir skersai svyruojančiais pusašiais. Bet H. Ledwinka pirmasis automobilio istorijoje sukūrė ir serijinį lengvąjį automobilį su aerodinaminiu kėbulu ir oru aušinamu varikliu jo gale – „Tatra 77“, kurio principai buvo tesiami kitose lengvosiose „tatrose“ – „87“, „97“, „600“. Tačiau pastarasis aerodinamiškos „tatros“ modelis buvo įsisavintas jau be H.Ledwinkos pagalbos – itin nusipelnęs gamyklai konstruktorius po Antrojo pasaulinio karo buvo nuteistas kaip kolaborantas ir „patupdytas“ kalėjiman. O konstruoti naujus automobilius Koprivnicėje neliko kam, tad nuo konvejerio riedėjo dar prieš karą ir karo metu sukurtų automobilių
Viskas prasidėjo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Čekoslovakijos mieste Koprivnicėje. Čia gamykloje „Tatra“ jos vyriausias konstruktorius Hansas Ledwinka, jau sukūręs savitos konstrukcijos automobilius su centriniu vamzdžiu-rėmu ir nepriklausoma pakaba, 1934 metų kovo 5 dieną pristatė dar nematytą naujovę – didelį lengvąjį automobilį su aptakiu beveik lašo formos kėbulu ir oru aušinamu V-8 tipo varikliu automobilio gale. Nedidelėje Vidurio Europos šalyje gimė koncepcija, „apvertusi aukštyn kojomis“ daugelio automobilininkų supratimą, koks turi būti automobilis, ir vyravusi Europoje iki 1962 metų, prasidėjo būtent nuo šio automobilio. „Tatra 77“ pavadintas automobilis tapo pirmuoju ištisoje grandinėje panašių savo išvaizda ir konstrukcija lengvųjų „tatrų“ – „Tatra 87“, „Tatra 97“, „Tatra 107“ (pastaroji, sukurta po karo, serijoje vadinosi „600“). Garsiausiu modeliu tapo „87-ji“, gaminta nuo 1936 iki 1950 metų. Ir ne tik todėl, kad šis penkiavietis sedanas su 3,0 litro darbo tūrio oru aušinamu 75AG varikliu galėjo skrieti 160 km/h greičiu, kuo pasigirti galėjo tik labai nedaug tuo metu gamintų sportinių automobilių. Galu gale, važuojančią tokiu greičiu „tatrą“ galėjo suvaldyti toli gražu ne kiekvienas vairuotojas, nors jos konstruktorius stabilumui kelyje pagerinti specialiai pridėjo automobiliui vertikalų kylį, kaip kokiam lėktuvui. Automobilis tapo legenda po to, kai du jauni čekų inžinieriai – Iržis Hanzelka ir Miroslavas Zikmundas – tokia serijine „Tatra 87“ nelengvais pirmais pokario metais sėkmingai pervažiavo Afriką iš šiaurės į pietus. Automagistralėmis skrieti skirtas aerodinamiškas automobilis be gedimų įveikė Afrikos dykumas, savanas, džiungles, važiuodamas gruntkeliais ir tiesiog bekele, kur strigo net džipai. Šiam neprilygstamam žygiui pažymėti sidabrinės spalvos „Tatra 87“ su numeriu P-19720 visam laikui įsikūrė gamyklos „Tatra“ muziejuje.