“TATRA” – NE TIK ANT ŽEMĖS, BET IR ORE
Liucijus Suslavičius
Praėjusio amžiaus antrojoje pusėje ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio šalyse garsėjo lengvi mokomieji ir sportiniai lėktuvai “Trener”, gaminti Čekoslovakijoje, Otrokovicų aviacijos gamykloje, nemažą susidomėjimą tarp aviacijos kompanijų sukėlė dvimotoriai “oro taksi” keturiems keleiviams “Aero 45”. Šių lėktuvų istorijoje bene kurioziškiausia yra tai, kad jų konstrukcijų ištakos – geležinkelio vagonus ir automobilius gaminusioje įmonėje “Tatra”.
Aviacine produkcija Čekoslovakijos koncernas “Ringhoffer – Tatra a.s.” susidomėjo ketvirtajame dešimtmetyje. Tam buvo dvi pagrindinės priežastys. Pirma, visoje Europoje sparčiai didėjo susidomėjimas aviacija, kaip komercine, taip ir sportine, taigi, atsirado įvairių klasių civilinių lėktuvų paklausa, antra, pasaulinė ekonominė krizė sumažino abiejų pagrindinių “Tatra” gaminių – geležinkelio riedmenų ir automobilių pardavimus. Todėl koncerno vadovybė nusprendė, jog nepanaudojamus gamybinius pajėgumus reikia išnaudoti, įsisavinant naujus perspektyvius produktus. Iki tol vien geležinkelio vagonus gaminusioje koncerno įmonėje “Vagonka Studenka” parengė plotus būsimam lėktuvų surinkimui, Koprivnicės automobilių gamykloje suformavo aviamotorų gamybos padalinį. Bene sėkmingiausiu koncerno vadovų žingsniu laikytinas dviejų aukštos klasės specialistų – inžinierių Karelo Tomašo ir Bohuslavo Šimuneko pakvietima dirbti “Tatra” lėktuvų gamybos padalinyje. Pirmasis užėmė vyriausiojo lėktuvų konstruktoriaus postą, antrasis tapo vedančiuoju aviamotorų konstruktoriumi.
Visus 1934 metus truko pasirengimas lėktuvų gamybai bei būsimųjų lėktuvų statytojų profesinis mokymas. Kad negaišti laiko, koncernas nupirko vieno sėkmingiausių to periodo mokomųjų lėktuvų – vokiško vienmotorio biplano “Bucker Bu-131” gamybos licenziją. “Biukerius” varantį motorą “Hirth HM-504 A-2” Koprivnicėje gamino “Tatra T-100” pavadinimu. Per keletą metų Studenkos gamykloje buvo pagaminti indeksą “Tatra T-131” gavę 35 mokomieji lėktuvai, kuriuos įsigijo Čekoslovakijos karinės oro pajėgos bei privatūs aeroklubai. “T-131” garsėjo puikiomis skrydžio savybėmis bei labai nesudėtingu valdymu.
Pagal koncerno vadovybės planus bazinę mokomųjų lėktuvų gamybos programą turėjo papildyti originalūs sportiniai bei eksperimentiniai lėktuvai. Jų kūrimu užsiėmė neeiline aviacinio inžinieriaus erudicija pasižymėjęs K.Tomašas. 1937 metais jis sukonstravo rekordinį prototipą “Tatra T-001”. Šis žemasparmis nonoplanas su uždara piloto kabina bei neįtraukiama važiuokle 1938 metų pradžioje savo klasėje pasiekė net du pasaulio greičio rekordus 100 kilometrų ir 1000 kilometrų ilgio trasose (pasiektas greitis atitinkamai 231,035 km/h ir 228,241 km/h). Šio prototipo pagrindu sukurtas dvivietis monoplanas “Tatra T-101”. 1938 metų balandžio 17 dieną su šiuo lėktuvu pilotai Ambrušas ir Matena startavo rekordiniam skrydžiui be nusileidimo maršrutu Praha – Chartumas. Nuskridę 4340 kilometrų, pilotai pasiekė naują, beje, iki šiol neviršytą rekordą. Su šiuo lėktuvu tais pat metais lengvųjų lėktuvų su varikliais iki 4 litrų darbo tūrio klasėje pasiekti du pasaulio aukščio rekordai: rugsėjo 16 dieną pilotai Brazda ir Valda pakilo į 7113 metrų aukštį, po kelių valandų Brazda startavo vienas ir pakilo net į 7470 metrų aukštį .
Patirtis, sukaupta konstruojant, gaminant ir išbandant T-001 ir T-101, buvo panaudota naujame serijiniame lėktuve “Tatra T-201”. Nors Studenkoje spėta pagaminti tik penkis serijinius T-201, lėktuvai susilaukė susidomėjimo keliose parodose, jais dalyvauta eilėje 1938 metais vykusių varžybų, pavyzdžiui “Mažosios Antantės” šalių taurei laimėti. Kitų modifikacijų, pavyzdžiui, T-301, gamykla nebespėjo įsisavinti. “Sudetų krizė”, iššaukusi Čekoslovakijos padalinimą, sustabdė ne tik serijinę gamybą, bet eilę perspektyvių projektų. Nepavyko pradėti naujo modelio mokomojo lėktuvo “Tatra T-126” pagal britų firmos “Avro” lėktuvo “Avro 626” licenziją gamybos, nebuvo įsisavintas jam skirtas naujas žvaigždinis aviamotoras RK-17, tik brėžiniuose liko labai aptakių formų dvimotoris keturvietis keleivinis lėktuvas “Tatra T-002” su čekoslovakiškais “Minor 4” modelio varikliais, sportinis dvivietis monoplanas “Tatra T-401” su viena šalia kitos išdėstytomis sėdynėmis.
Inžinierius B.Šimunekas Koprivnicėje sukonstravo du originalios konstrukcijos variklius – 2 cilindrų opozicinį T-100, išvysčiusį 18 AG ir skirtą sklandytuvams motorizuoti bei didesnį 75 AG keturių cilindrų T-102. Bet Miuncheno sutartis Sudetų regioną, kuriame buvo “Tatra” gamyklos, atidavė vokiečiams, tad čekų konstruktoriai, gelbėdamiesi nuo galimo arešto, skubiai išvyko į dar neokupuotą šalies dalį. Savo veiklą jie tęsė jau po karo, bet ne Studenkoje ir ne Koprivnicėjė. Karelas Tomašas tapo aviacinės gamyklos Otrokovicuose generaliniu konstruktoriumi ir prieškarinio T- 201 pagrindu sukūrė garsiuosius “Trener” serijos lėktuvus, kurių pirmasis buvo Z-26. O išsaugoti T-002 eskiziniai brėžiniai tapo pagrindu kaip oro taksi naudotiems dvimotoriams lėktuvams “Aero 45” ir “Aero 145”, sukurti.
Po 1945 metų Koprivnicėje lėktuvų gamyba nebuvo atnaujinta. Tačiau trumpas “aviacinis” įmonės veiklos periodas nebuvo visiškai pamirštas. Grupė entuziastų 1986 metais, panaudoję automobilinio oru aušinamo variklio “Tatra 613” mazgus ir detales, sukonstravo lengvą ir kompaktišką 80 AG aviacinį variklį AT-714 ir netgi sumontavo jį eksperimentiniame lėktuve XL-113. Deja, tolimesni politiniai įvykiai sustabdė, ir ko gero, visam laikui, su aviacija susijusius darbus seniausioje Vidurio ir Rytų Europoje automobilių gamykloje.