U 20 – NAUJOKAS GARBINGOJE “UNIMOG” ŠEIMYNOJE
Liucijus Suslavičius
Visame pasaulyje savo universaliomis galimybėmis, itin plačiu panaudojimo spektru garsėjančių vokiškų technologinių automobilių “Unimog” išsamiai pristatinėti mūsų žurnalo skaitytojams tikriausiai neverta – daugelis matė šiuos visureigio automobilio, savaeigės važiuoklės ir traktoriaus hibridus dirbant Lietuvos keliuose ar bent jau apžiūrėjo juos įvairiose parodose. Deja, “unimogų” pas mus nedaug – aukšta įsigijimo kaina sulaiko ne vieną potencialų jų pirkėją. Antra vertus, “Unimog” – tai tokia “barbė šimtadarbė”, su atitinkamu uždedamų ar prikabinamų įrengimų komplektu galinti atlikti tiek visokiausių funkcijų, jog reikia gerai pagalvoti, ar tikrai sugebėsime jį taip apkrauti darbu, jog investicija į mašiną ir papildomus mechanizmus atsipirks pakankamai greit.
“Unimog” gamintojas – koncernas “DaimlerChrysler” – taip pat suvokia situaciją, kad dėl aukštos “unimogų” kainos ne viena kelius ir gatves prižiūrinti, energetikoje ar miško pramonėje veikianti firma susilaiko nuo šių išskirtinių automobilių įsigijimo. Kad pakreipti situaciją savo naudai, išplėsti pirkėjų ratą, koncernas ryžosi pasiūlyti “unimogą nepasiturintiems” – sumažintą ir techniškai kiek suprastintą modelį U 20, kuris buvo pristatytas 2006 metų parodoje IAA Hanoveryje. Koncernas iš karto nurodė, kad U 20 kainuos geru trečdaliu mažiau, nei klasikinis “didysis unimogas” U 300 – tik 60 tūkstančių eurų.
Konstruktyviai U 20 išlaikė visus universalaus technologinio automobilio konstrukcinius ypatumus – prošvaisą didinančius portalinius varančiuosius tiltus, nuolatinę visų ratų pavarą su priverstiniu diferencialų blokavimu, plačias žemo slėgio padangas, važiuoklės priekyje, gale ir šonuose esančius mechanizmų tvirtinimo kronšteinus, tokius pat kaip ankstesnių modelių “unimoguose”, hidraulinį nedidelio metalinio savivarčio kėbulo pakėlimo mechanizmą. Tad kaip pavyko sutaupyti trečdalį kainos? Na, pats automobilis kiek mažesnis – jo bazė sutrumpinta iki 2700 mm, kas, beje, padidino manevringumą (automobilis apsisuka 12,8 m skersmens rate), didžiausias leistinas svoris apribotas diapazonu nuo 7,5 iki 8,5 tonos. U 20 siūlomas tik su vieno modelio varikliu – keturių cilindrų 156 AG dyzeliu OM 904 – ir vieno modelio pavarų dėže – UG 100. Konstruktoriai atsisakė tokių techninių sprendimų, kaip “šliaužianti” pavara transmisijoje, iš kairės į dešinę, kai rekia, perstumiamas vairas ir pedalų mazgas, o dviejų kontūrų hidraulinę sistemą sniego valymo įrangai, pavaros veleną priekyje ir mechanizmų pavarą nuo automobilio pavarų dėžės reikia užsisakyti (ir apmokėti) papildomai. Dar vienas sprendimas, priartinęs U 20 prie tradicinių automobilių kategorijos – tai palyginti trumpa ir kompaktiška atverčiama kabina. Ji nebuvo suprojektuota specialiai naujokui, koncerno specialistai “unimogui” nesunkiai pritaikė Brazilijoje gaminamo lengvo komercinio automobilio “Mercedes Benz Accelo” kabiną. Tai irgi “numušė” tiek konstravimo, tiek gamybos kaštus.
Tuščias U 20 su metaliniu 2,25 m ilgio savivarčiu kėbulu, į kurį galima pakrauti iki 3400 kilogramų krovinio, sveria tik 5100 kilogramų. Europos rinkoje “DaimlerCrysler” pozicionuoja “Unimog U 20” ne tik kaip technologinį automobilį gatvių ir kelių priežiūrai, energetinių objektų aptarnavimui ir remontui, bet ir tikisi, jog pigesnis ir mažesnis modelis sudomins statybininkus, žemdirbius, landšafto tvarkytojus, žodžiu, visus tuos, kam reikia patikimo visur pravažiuojančio nedidelio sunkvežimio – vilkiko, galinčio, kai reikia, atlikti ir ne vien transportavimo darbus. Jis turėtų konkuruoti su panašaus dydžio ir paskirties automobiliais, gaminamais firmų “Bucher”, SCAM, “Bremach”, “Caron”