VILKIKAI ,,PRAGA” – TRUMPAS EPIZODAS LIETUVOS KELIUOSE.
Liucijus Suslavičius
Automobiliai ,,Praga” – kas tai? Kodėl ne ,,Praha” – juk jokių kitų asociacijų, išskyrus Čekijos sostinę ,,auksinę Prahą”, šis pavadinimas nesukelia. Todėl ir stilistės tekste vis bando ,,Praga” taisyti į ,,Praha”…
Tačiau kaip jos nesistengtų, dar 1909 metais Prahos priemiestyje Libenyje įkurtos ,,Prahos automobilių gamyklos” automobiliai savo emblemoje – heraldiniame skyde su piestu stovinčiu liūtu- turi užrašą ,,Praga”, nes taip šio miesto pavadinimas rašomas lotyniškai. Pirmuosius automobilius ,,Praga” čekai surinko iš prancūzų firmos ,,Charron” detalių, o toliau gamino jau savo pačių sukonstruotus lengvuosius ir krovininius automobilius.
Į Lietuvą automobilis ,,Praga” atkeliavo trečiojo dešimtmečio pradžioje, kai Kaunui prireikė naujo gaisrinio automobilio. Juo ir tapo ,,Praga”. Tarpukario metu ,,pragų” pas mus buvo nedaug – vos keletas. Padaugėjo jų tik po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo surinkti pakelėse ir mūšių laukuose palikti Vokietijos vermachto automobiliai. Tarp jų būta ir krovininių ,,RN”, ir autobusų, ir įvairių lengvųjų modelių. Kai kurios lengvosios ,,pragos” dar važinėjo ir aštuntajame dešimtmetyje, kas liudija apie neblogą Prahoje pagamintų automobilių kokybę.
Iš naujo su sunkvežimiais ,,Praga” susipažinome 1964 metais, kai Kauno ATĮ-1 netikėtai gavo kelis naujus refrižeratorinius autotraukinius iš Čekoslovakijos. Jau buvome įpratę matyti ,,didžiagalves” dailias krovinines ,,Škoda 706 RT” su dviašėmis puspriekabėmis, tad pradžioje atrodė, jog tai tas pat automobilis. Bet ,,naujokai” buvo akivaizdžiai mažesni, o ir puspriekabė trumpesnė ir tik su viena ašimi. Na, iš vietoje sparnuotos strėlės – tradicinės ,,Škoda” emblemos – kabinos priekyje buvo emblema su liūtu ir užrašas ,,Praga”. Taigi, tai buvo visai ne ,,škoda”, o naujas vilkikas ,,Praga S5T2-TN” su 7 tonų puspriekabe ,,N 7 CH”, kuris kartu tapo geru unifikacijos tarp tuo metu veikusių trijų sunkvežimių gamyklų produkcijos pavyzdžiu. Kai šalyje metinė sunkvežimių gamybos apimtis siekia vos 30-35 tūkstančius , tokia unifikacija ir kooperavimasis tikrai pasiteisina.
1964 metais, modernizuojant nuo 1957 metų gaminamą sunkvežimį ,,Praga S 5T”, buvo nuspręsta sukurti jo pagrindu balninį vilkiką su kabina virš variklio, trumpesnį ir manevringesnį nei bazinis klasikinės komponuotės sunkvežimis. Jau tada sunkvežimiai ,,Praga turėjo savos konstrukcijos važiuoklę su lonžeroniniu rėmu ir nedalomais tiltais, bet variklį – 6 cilindrų oru aušinamą 110 AG galingumo dyzelį ,,T-912” gamino ir į Prahą tiekė gamykla ,,Tatra”.Šis variklis buvo …pusė V-12 tipo dyzelio ,,T-103”, naudoto sunkvežimiuose ,,Tatra-111R”. Sutrumpinę standartinio sunkvežimio baze nuo 4090 iki 3300 milimetrų, gamyklos ,,Praga” konstruktoriai pritaikė savo vilkikui 8 tonų sunkvežimio ,,Škoda-706 RT” kabiną su miegama vieta, sumontavę ją virš variklio. Ji mažesnei ,,pragai” buvo kiek didoka, ir naujasis vilkikas atrodė kaip su ,,apsmukusia kepure”, bet užtat vairuotojas galėjo mėgautis geru apžvelgiamumu, erdve ir šiluma . Juk tais metais ,,škodos” kabina tikrai buvo viena moderniausių visoje Europoje, tik nebuvo atverčiama, kaip dabartinių vilkikų. Su ,,Praga S 5 T 2-TN” naudota puspriekabė-refrižeratorius ,,N 7 CH” iš gamyklos ,,Orličan” taipogi buvo surinkta iš didesnio 10 tonų modelio ,,N 10 CH” detalių ir skyrėsi dydžiu bei tuo, kad šaldymo agregato pavarai turėjo tik 2 cilindrų 10,4 AG benzininį varikliuką vietoje galingesnio 4 cilindrų agregato. Jo sukamas kompresorius leisdavo šaldymo agregatui palaikyti kėbule net –18 laipsnių temperatūrą.
Iš pradžių atrodė, jog naujas mažesnis refrižeratorius papildys esamą tokio tipo automobilių parką, užims vietą tarp mažų tarybinių ir didelių importinių automobilių, skirtų greit gendantiems produktams gabenti. Deja, greit pasirodė, jog 18,5 tonos su kroviniu sveriantis ir tik 7 tonas vežti galintis autotraukinys yra neekonomiškas ir dar lėtas – jo maksimalus greitis nesiekė net 70 kilometrų per valandą. ,,Praga” degalų sąnaudos buvo vidutiniškai 34 l/100kilometrų, tuo tarpu didesnis ir greitesnis refrižeratorius su vilkiku ,,Škoda” sunaudodavo tik nežymiai daugiau – 36 l/100kilometrų kelio. Matyt todėl po pirmosios didelės ,,pragų” siuntos TSRS šių automobilių daugiau masiškai nebeimportavo, nors čekai kelis kartus demonstravo ,,pragas” įvairiose parodose Maskvoje.
Kaune automobiliai ,,Praga S5T2-TN” taip pat ilgai neužsibuvo – dar tais pat metais visi autotraukiniai buvo perduoti Kapsuko ATĮ, kuri juos eksploatavo dar keletą metų. Vėliau puspriekabes ,,N 7 CH” dar matydavau tempiamas tarybinių ,,zilų”, o vilkikų likimas žinomas – nurašyti, jie nukeliavo į metalo laužą. Čekoslovakijoje ,,pragas” gamino iki 1972-jų metų. Jų gamybos pabaiga sutapo su dviem svarbiais Čekoslovakijos automobilių pramonei sprendimais – gamykla ,,Praga” buvo specializuota pavarų dėžių sunkvežimiams gamybai, o Libereco automobilių gamykla LIAZ, gaminusi ,,Škoda-706 RT”, pradėjo naujos kartos magistralinių sunkvežimių LIAZ-100 šeimynos gamybą.
Šiandien gamykloje ,,Praga” vėl surenkami sunkvežimiai, bet tai specialūs komunalinės paskirties automobiliai, neturintys nieko bendra su senosiomis ,,pragomis”, o ir gaminami jie ne tūkstančiais, o tik dešimtimis.
Nuotraukoje: vilkikas ,,Praga S 5 T 2-TN”