Volvo VT 880 (LT)

VOLVO VT 880 – NAUJAS AMERIKOS HAIVĖJŲ „GARVEŽYS”

Liucijus Suslavičius

Kaip teigia visąžinanti statistika, begalinėmis JAV automagistralėmis – „haivėjais” vienu metu rieda maždaug 155 tūkstančiai taip vadinamų „owner operators” arba savarankiškai dirbančių vairuotojų valdomų autotraukinių, kurie gabena įvairiausius krovinius kitų kompanijų ir firmų užsakymu. Šie vyrai (ir moterys!) dirba sau, o ne šefui, tad dauguma jų stengiasi, kad ir vilkikas, kuriuo jie važinėja po Šiaurės Amerikos platybes, būtų ne bet koks, o patogus kaip nuosavas namas, atrodytų prestižiškai kaip „rollsroisas”, tarnautų dešimt ar daugiau metų be remonto, o jo išvaizda atitiktų ilgametes Amerikos „trakerių” tradicijas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančio Švedijos koncerno „Volvo” padalinio „”Volvo Trucks North America” (VTNA) vienas iš vadovų Peteris Karlstenas mano:” Kiekvienas „owner operator” pageidauja kuo geresnių važiavimo savybių, didelės galios ir kuo solidesnės išvaizdos. Tai, jų nuomone, aplinkinių akyse sukuria sėkmingo ir pažangaus verslininko įvaizdį”. JAV ir Kanadoje per 90 procentų magistraliniams pervežimams naudojamų vilkikų yra triašiai su 6×4 tipo važiuokle, beveik visi jie dabar gaminami klasikinės komponuotės, su prieš kabiną esančiu variklio skyriumi. Amerikietiškame vilkike prieš vairuotoją yra 1,2 – 1,5 metro ilgio kapotas, garantuojantis didesnį saugumą susidūrimo atveju, o ir sėdėti „tarp ašių” kur kas komfortiškiau – mažiau girdisi variklio gaudesys, mažiau krato važiuojant per nelygumus, vasarą kabinos nekaitina galingas variklis. Būtent toks – galingas, solidžiai konservatyvios išvaizdos ir su dideliu komfortišku miegamuoju moduliu – „sleeper”- yra šiemet pristatytas VTNA vilkikų gamos flagmanas „Volvo VT 880″.

Jis nėra pirmasis JAV rinkai sukurtas krovininis „Volvo”. Švedų firma dar septintojo dešimtmečio pradžioje bandė užkariauti amerikiečių simpatijas moderniu ir galingu “Turbo Titan” modeliu. Deja, vairuotojams nepažįstama, todėl nepageidaujama technika bei pakankamo aptarnavimo tinklo Šiaurės Amerikoje stoka tada efektyviai sustabdė tiek „Volvo”, tiek ir kitų gamintojų iš Vakarų Europos siekius įsiterpti tarp JAV sunkvežimių gamintojų. Tačiau po kurio laiko, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, “Volvo” sugrįžo į JAV. Bet sugrįžo ne kaip sunkvežimių “Volvo” pardavėjas, o kaip senos amerikiečių sunkvežimių firmos “White” kontrolinio akcijų paketo savininkas. Tuo metu „White” valdė kitą JAV automobilių pramonės veteraną – firmą “Autocar”- bei koncerno General Motors” sunkvežimių gamybos padalinį, tad švedai „vienu smūgiu” įsigijo tris žinomas (bet tuo metu jau ne itin populiarias rinkoje) sunkvežimių markes. Pradžioje niekas nepasikeitė, tik firmos lentelė ant sunkvežimių priekio – dabar joje puikavosi užrašas “Volvo White GM”. Netrukus raidės “GM” dingo, o sunkvežimių priekį perbraukė įstrižas “Volvo” gaminiams būdingas moldingas. Šiek tiek pradėjo keistis ilganosių vilkikų dizainas – jie tapo aptakesni, o tarp agregatų, kuriuos galėjo užsakyti klientas, atsirado ir švediškų. 1996 metais “Volvo Trucks North America Inc.” pavadintas buvęs amerikietiškų firmų konglomeratas “atvertė kortas”, pristatydamas “Volvo VN” modelio magistralinių vilkikų šeimyną, sukurtą jau spėjusių išgarsėti europietiškų “Volvo FH” pagrindu. Švedai paėmė ilgiausią iš gaminamų “FH” važiuoklę ir ją modifikavo pagal amerikiečių skonį, perkeldami serijinę “FH” kabiną už variklio, jai iš priekio sumontavo aptakų variklio gaubtą su integruotais priekiniais sparnais, o ant pačios kabinos ir už jos – didžiulį “sleeper” – miegamąjį modulį, charakteringą magistraliniams vilkikams, eksploatuojamiems Šiaurės Amerikoje. Rezultate atsirado klasikinės komponuotės ilganosis vilkikas. Bet nepaisant ganėtinai “amerikietiškos” išvaizdos, pabrėžtos tokiais elementais, kaip poliruoti ratų diskai, oranžinių lempučių girliandos ir t.t., techniškai tai buvo beveik europinis automobilis. “Volvo VN” gamintas su 4×2 ir 6×4 tipo važiuoklėmis, buvo gana populiarus, nors neprilygo pardavimų apimtimi nei “Kenworth”, nei “Peterbilt” markių amerikietiškos kilmės konkurentams.

2002 metų pabaigoje VTNA pradėjo antrosios kartos “Volvo VN” gamybą. Šis modelis sukurtas panaudojant taip pat antros kartos europietiškų “Volvo FH/FM” sunkvežimių agregatus ir todėl „automatiškai” perėmė visas “europiečiuose” atsiradusias naujoves. Standartinis variklis – 6 cilindrų 24 vožtuvų 12,130 litro darbo tūrio dyzelis VE – yra europietiško variklio, naudojamo automobiliuose “FH 12/FM 12” modifikacija su elektroniniu valdymo bloku, sureguliuota šiek tiek kitokiems parametrams, nei Europoje. Jis išvysto 365, 395, 435 arba 465 AG. Pavarų dėžės – irgi švediškos konstrukcijos, sinchronizuotos. Lyginant su senuoju “VN”, 2003 metų modelis yra maždaug 680 kilogramų lengvesnis. Buvo peržiūrėta rėmo apkrova ir lonžeronai palengvinti, pakeitus pakabos konstrukciją, pavyko sutaupyti dar 56 kilogramus. Ir taip žingsnis po žingsnio, detalė po detalės buvo optimizuota visa konstrukcija. VTNA gamina kelias analogiškos konstrukcijos vilkikų „Volvo VN” šeimynas. Tai “sunkiosios” magistralinės modifikacijos VN 630, VN 670 ir VN 770, trumpiems regioniniams pervežimams skirti VNL 430 bei pervežimams mieste pritaikyti palengvinti modeliai VNL300.

Tačiau gamoje vis dar trūko išskirtinio prestižinio modelio, analogiško tiems, kuriuos siūlo šios kategorijos „grandai” – „Kenworth” ir „Peterbilt”. Juo tapo aukščiau minėtas VT 880, kurio galingiausią modifikaciją varo 625 AG švediškas 6 cilindrų 16 litrų darbo tūrio dyzelis D16. Atitinkamai su vilkikui skiriamai role teko pakeisti jo dizainą, siekiant padaryti išvaizdą konservatyvesne ir impozantiškesne. Nors kabina tebėra ta pati – nuo „Volvo FH”, priekinė dalis visai kita, nei modelyje VN. Ji aukštesnė, primenanti senųjų Europoje gamintų „N12″ modelio sunkvežimių variklio gaubtą, su apvaliais, o ne lašo formos kaip pas VN, sparnais. Senųjų konstravimo tradicijų laikymasis pabrėžiamas prie rėmo šonų kabančiais „apnuogintais” poliruoto metalo degalų bakais po kabina ir su ja sujungtu 2,3 metro ilgio miegamuoju moduliu.

Važiuoklė ne ką skiriasi nuo modelio VN vilkikų, net bazės ilgiai tie patys. Svarbiausia naujiena tapo varikliai, kurie dalies atidirbusių dujų sugražinimo į cilindrus dėka atitinka dar tik 2007 metais numatytų įvesti JAV gamtosauginių normų reikalavimus. Kaip minėta, baziniu šiam vilkikui laikomas dyzelis „Volvo D16″, kurį galima užsisakyti 500, 550, 600 ir 625 AG galios versijose, o alternatyviu „užsakomuoju” varikliu yra naujos kartos amerikietiškas dyzelis „Cummins ISX” (atitinkamai 475 arba 565 AG). Pavarų dėžių siūloma nė kiek ne mažiau – 10, 13 arba 18 laipsnių mechaninės bei 120 ir 18 laipsnių automatizuotos. Visas jas VTNA tiekia firma „Eaton”. O šis pavadinimas visada asocijavosi su aukščiausia kokybe ir neprilygstamu ilgaamžiškumu.

Labai daug dėmesio skirta neretai skersai visą žemyną krovinį gabenančio vairuotojo darbo komfortui užtikrinti. Kabinoje, nebeturinčioje vidurinio tunelio, sumontuotas analogiškas naudojamam modelyje “FH” europietiškas prietaisų skydelis, , papildytas dideliu displėjumi, į kurį perduodami visi svarbūs duomenys apie variklio, pavarų dėžės ir transmisijos darbą (vietoje JAV įprastų daugybės atskirų prietaisų). Beje, šių duomenų surinkimo ir perdavimo sistema – multipleksinė, su minimaliu skaičiumi laidų, kas gerokai palengvina gedimų paieškas, o ir garantuoja didesnį patikimumą. Vairo ratas – su daugiafunkcine klaviatūra, valdančia žibintus ir audiosistemą, kas labiau įprasta lengvajame automobilyje, nei magistraliniame vilkike. Kabina turi nevibruojančius veidrodėlius, elektra pakeliamus šoninius stiklus, distancinį durų užraktą (taip vadinamą “keyless entry system”) ir tokį labai patogų dienų dienas savo vilkike praleidžiantiems vairuotojams techninį sprendimą, kaip 180 laipsnių pasukamas vairuotojo ir keleivio sėdynes. Jas taip apsukus, erdviame su kabina sujungtame “sliperyje” galima jaukiai ir patogiai įsitaisyti gana nemažai kompanijai. Ir itin maloniai ir jaukiai nuteikia „sliperio” kampe įrengta virtuvėlė, kurioje yra net prausyklė su šilto bei šalto vandens kranais…

Ar „Volvo VT 880″ taps „nepriklausomų trakerių” numylėtiniu, parodys ateitis, tačiau bet kuriuo atveju nesuklysime pasakę, jog švedai eilinį kartą sukūrė neeilinį savo konstrukcija ir išvaizda sunkvežimį.

Nuotraukoje: Volvo VT 880

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *