,,STATION WAGON” – TAS, KURIS ATĖJO PO ,,MB”
Liucijus Suslavičius
,,Willys MB” – vienas legendinių II pasaulinio karo automobilių – buvo sukurtas JAV armijos užsakymu ir pagal armijos specialistų parengtą specifikaciją. Tačiau mažai kam žinoma, jog praktiški amerikiečiai dar prieš masinės šio džipu praminto lengvo visureigio gamybos pradžią, 1940 metais, jau svarstė galimybes panaudoti jį civiliniame gyvenime karui pasibaigus. 1944 metais šios idėjos įgavo praktinę formą – prasidėjo civiliams vartotojams skirtos modifikacijos kūrimas iį išbandymas. Tų metų birželio mėnesį buvo patvirtinti modelio ,,CJ-1″ brėžiniai, o iki metų pabaigos gamykloje Tolido mieste surinko 45 patobulintos modifikacijos ,,CJ-2″ džipus ir perdavė juos išbandymams į įvairiose JAV valstijose buvusias žemės ūkio įmones. Neoficialiai ,,Agrojeep” vadintas automobilis buvo panašus į karinį ,,MB”, bet turėjo atidaromą galinį kėbulo bortą ir dėl to prie dešiniojo šono pritvirtintą atsarginį ratą bei didesnius žibintus. Būtent tokie serijiniai ,,Willys CJ-2A” 1945 metų pabaigoje pasirodė ,,Willys-Overland” dilerių salonuose. Iki metų pabaigos jų pagamino 2 tūkstančius, po to sekė staigus gamybos augimas – 1946 metais parduota 70 tūkstančių ,,CJ-2A”, o iš viso per 3,5 šio modelio gamybos metus ,,Willys-Overland” pagamino 210 tūkstančių civilinių visureigių.
Tačiau prieš karą firma gamino nors ir ne itin sėkmingus, bet ,,normalius” sedanus, tad ambicijos vėl sugrįžti į JAV lengvųjų automobilių rinką buvo pakankamai didelės. Deja, ,,Willys-Overland”, karo metais visą dėmesį skyrusi džipo tobulinimui ir jo modifikacijų kūrimui, neturėjo parengusi gamybai naujo pokarinio lengvojo automobilio modelio. Tad nori nenori teko tenkintis tuo kas buvo – džipu, ir bandyti jo pagrindu sukurti labiau priimtiną pirkėjams, nei spartietiškas ,,CJ-2A”, automobilį.
Tokiu modeliu tapo ant prailginto (bazė – 2670 mm vietoje 2030 mm) džipo rėmo sukonstruotas 5 vietų 4,44 metro ilgio ,,Station Wagon” su universaliu 3 durų ištisai metaliniu kėbulu. Tai buvo pirmas toks automobilis JAV, nes iki tol gaminti įvairių firmų (daugiausia ,,Ford”) universalai turėjo medinius kėbulus ir už tai juos vadino ,,Woody” (,,medinukai”). Sujungti utilitarinį džipo dizainą su nauju kėbulu ,,Willys- Overland” pakvietė tuo metu jau spėjusį išgarsėti dizainerį Bruksą Stivensą (Brooks Stivens). Jis nežymiai pakeitė ,,viliuko” priekinę dalį, sukūręs naują smailėjantį falšradiatorių, bet palikęs tuos pačius plokščius iš priekio atvirus sparnus ir žibintus gaubiantį variklio kapotą. O kėbulą, prisitaikydamas prie tradicinių ,,woody” formų jis pasiūlė su ryškiai išsiskiriančiais karkasą imituojančiais gofruotais elementais ir dar nudažė iškilius ir įgilintus kėbulo šonų elementus skirtingomis spalvomis. Iliuzija buvo puiki, o ir B.Stivensas laikė ,,Station Wagon” vienu labiausiai vykusių savo projektų. Kėbulo gale buvusios durys – padalintos horizontaliai, kad vežant ilgus krovinius, traukių palaikoma horizontalioje padėtyje apatinė durų dalis tarnautų kaip kėbulo grindų prailginimas. Vėliau tokią durų konstrukciją naudojo daugelis lengvųjų automobilių su universaliais kėbulais konstruktorių. Galime prisiminti kad ir senąją ,,Volga” GAZ-22, turėjusia būtent tokio tipo galines duris. Oficialų indeksą ,,4-63″ gavęs ,,vilis” turėjo tą patį keturių cilindrų 60AG/4000 aps/min variklį ,,Go-Devil” su apatiniais vožtuvais, kaip ir karinis ,,MB”. Tačiau universalo važiuoklė buvo 4×2 tipo, t.y. varomi buvo tik galiniai ratai, o priekyje konstruktoriai sumontavo lengvojo automobilio tiltą su komfortiškesne nepriklausoma ratų pakaba. Po metų lygiagrečiai su ,,Station Wagon” imta gaminti 1 tonos pikapą ,,4-63 Truck”, kuris rinkoje turėjo konkuruoti su kitu taipogi iš karinio automobilio ,,gimusiu” gerokai didesniu pikapu
,,Dodge Power Wagon”.Kadangi pastarasis turėjo 4×4 važiuoklę, tokį patį sprendimą savo pikapui pritaikė ir ,,Willys-Overland”. Nuo 1949 metų šią važiuoklę su nedalomais tiltais ir jų pakaba ant išilginių pusiauelipsinių lingių gavo taip pat ir universalas, kurio indeksas pasikeitė į ,,4×4-63″.
Universalų ir pikapų interjeras nedaug tesiskyrė nuo savojo pirmtako – ,,Willys MB”. Jis buvo spartietiškas ir praktiškai nesikeitė per visą šių modelių gamybos laiką.
,,Plikos” metalinės kėbulo spalva dažytos panelės centre buvo didelis apskritas kombinuotas prietaisas, šalia jo – juoda lentelė su pavarų ir paskirstymo dėžės perjungimo schemomis. Po prietaisu – peleninė ir kelios ištraukiamos valdymo svirtelės. Virš prietaiso prie priekinio stiklo – vertikali posūkio rodiklių įjungimo svirtelė. Sėdynės dažniausia aptrauktos dirbtine oda (nors brangesnėje komplektacijoje galima buvo užsisakyti sėdynes, aptrauktas audeklu), tokia pat oda apklijuotos durelės ir salono vidus. Kad patekti į galinę sėdynę, reikėjo paversti priekin priešakinių sėdynių atlošus. Žodžiu, tai buvo didžiulis kontrastas kasmet vis prašmatniau komplektuojamiems ,,standartiniams” amerikietiškiems sedanams. Tačiau ,,viliai” turėjo paklausą kaimiškuose regionuose, juolab kad tada joks kitas automobilių gamintojas JAV nesiūlė universalių automobilių su 4×4 tipo važiuokle. Todėl gana reguliariai modernizuojamas ,,Station Wagon” tūkstančiais egzempliorių riedėjo nuo konvejerio ir pasklido ne tik po Valstijas, bet ir po kitas pasaulio šalis. Europoje jų daugiausia parduota Skandinavijoje, Belgijoje ir Olandijoje, kur erdvūs ir patikimi amerikietiški automobiliai dar nuo prieškario laikų buvo pakankamai populiarūs.
Kaip minėta, 1949 metais pasirodė 4×4 variantas, tačiau tai nebuvo vienintele naujiena. Firma nusprendė pasiūlyti pirkėjams labiau prestižinę modifikaciją su 6 cilindrų 2420 kūb.cm. darbo tūrio 73 AG/4000 aps/min galios varikliu. Ši ,,Station Wagon” modifikacija, turėjusi indeksą ,,4-73″, buvo greitesnė – Vmax.siekė 120 km/h, jos išorėje matėsi daugiau chromuotų detalių, padangos – su baltais šonais, salone – pagerinta apdaila ir geresnė garso izoliacija. Tai tikrai svarbu, nes standartinis universalas barškėjo kaip tuščia konservų dėžutė.
Sekantis svarbus etapas ,,Station Wagon” istorijoje – tai naujo keturių cilindrų variklio su taip vadinama ,,F-Head” tipo variklio bloko galvute įsisavinimas. Jį firmai sukonstravo tas pats Delmaras ,,Barnis” Rossas, kuris 1940 metais kūrė karinį džipą ,,MB”.Variklio ypatumas – įsiurbimo vožtuvai viršutiniai, o išmetimo – apatiniai. Tokia dujų paskirstymo mechanizmo konstrukcija leido padidinti suspaudimo laipsnį ir galingumą, tačiau nereikalavo naudoti didesnio oktaninio skaičiaus benzino. O tai buvo svarbu, eksploatuojant ,,vilius” mažiau išvystytuose regionuose.
1956 metais Tolide pradedamas gaminti modernizuotas ,,4-75″, kuris ant konvejerio ,,išgyveno” iki 1965 metų. Nuo ankstesnių modelių jį lengva atskirti tik vienu moldingu skersai falšradiatoriaus vietoje ankstesnių trijų ar penkių bei vientisais priekiniu ir galiniu stiklais. Praktiškai visi tuo metu gaminti ,,viliai”, tiek universalai, tiek pikapai, turėjo tik 4×4 pavarą. 1958 metais firma pabandė ,,išmesti” į rinką ,,Maverick” pavadintą paprastesnį 4×2 tipo modelį, bet pirkėjai jį tiesiog ignoravo, nes jau buvo pradėjęs formuotis ,,off-road” klasės automobilio įvaizdis.
Aišku, JAV automobilių gamintojų šeštajame dešimtmetyje aktyviai puoseliejama tendencija siūlyti pirkėjams vis galingesnius modelius galiojo ir tokiai nedidelei firmai, kaip ,,Willys-Overland”. Nuo 1953 metų jos gamybinėje programoje atsiranda 6 cilindrų 105 AG variklis ,,Super Hurricane”, naudotas iki 1963 metų, gi paskutiniuoju ,,Station Wagon” gamybos periodu (1964-65 metai) juos komplektavo naujomis 140 AG ,,šešiukėmis” su viršutiniais vožtuvais. Lygiagrečiai konstruktoriai tobulino fermerių pamėgtą pikapą ,,Truck”, kurių, beje, gaminta kelis kartus daugiau nei universalų. Juos komplektavo sustiprintais ,,Spicer” firmos varančiaisiais tiltais, kietesne pakaba, didesnėmis padangomis – šiaip ar taip, ,,Truck” skaitėsi 1 tonos sunkvežimiu, nors mažame tarp ratų nišų suspaustame kėbule tą oficialiai leistą toną krovinio nelabai kur buvo ir sutalpinti. Ir standartinis 75 AG variklis tikrai buvo silpnokas pilnai krautam pikapui.
Septintojo dešimtmečio viduryje jau archaiškai atrodantį modelį pakeitė pikapas ,,Jeep Gladiator”, na, o vietoje ,,Station Wagon” imta gaminti garsųjį ,,Wagoneer”. Tai buvo visai kitos klasės automobiliai – didesni, galingesni, komfortiškesni.jie tapo pavyzdžiu visiems į šį rinkos sektorių besitaikantiems gamintojams.
Tačiau veteranų ,,Station Wagon” ir ,,Truck” istorija toli gražu nesibaigė. Dar šeštojo dešimtmečio pradžioje civiliniai nereiklūs degalų ir aptarnavimo kokybei ,,Willys” tiek išpopuliarėjo Lotynų Amerikoje su jos prastais keliais, kad ,,Willys – Overland” 1954 metais Brazilijoje, San-Paulu mieste įkūrė savo filialą ,,Willys- Overland do Brasil”, kur gamino ir ,,Station Wagon”, ir ,,Truck”, ir standartinius ,,CJ” šeimynos džipus, jais tiesiog ,,užversdama” Pietų Ameriką. Visgi finansinė nedidelės JAV mastu kompanijos padėtis nebuvo tvirta, ir 1967 metais gamykla San-Paulu mieste perėjo koncerno ,,Ford” nuosavybėn. Naujasis šeimininkas nekeitė gamybos programos – visureigiai pas dilerius neužsistovėdavo – tačiau netrukus užsiėmė džipų modernizacija. Pirmiausia buvo pakeistas variklis. Vietoje senosios D.Rosso konstrukcijos imta naudoti kur kas modernesnį lengvojo automobilio ,,Ford Maverick” 2,3 litro 4 cilindrų motorą su paskirstymo velenėliu galvutėje, išvystantį 91
AG. ,,Station Wagon” buvo pervadintas į ,,Ford Rural” ir gavo naują ,,veidą” – visai nepanašų į senojo ,,vilio” falšradiatorių, variklio kapotą bei plačius, pilnai ratus apgaubiančius sparnus. Pikapui ,,Truck” dar pakeitė ir kėbulą, jį praplatinę. Važiuoklė ir transmisija išliko kaip senuosiuose modeliuose, nes sugalvoti ką nors paprastesnio ir patikimesnio vargu ar galima. Dar ir dabar šiuos 1946 metais debiutavusio automobilio palikuonis galima sutikti visoje Lotynų Amerikoje. O JAV ir Europoje senieji pokario metų laidos ,,Station Wagon” įgavo ,,oldtaimerių” statusą, išlikę egzemplioriai restauruojami, demonstruojami muziejuose.
Nuotraukos: Jerry Locke ir iš autoriaus archyvo.