Aacheno eksperimentas
Liucijus Suslavičius
Senieji Vakarų Europos miestai atsisakyti tramvajų ir demontuoti jų linijas pradėjo prieš kokius 40 metų. Priežasčių buvo daug – triukšmas, nelanksti maršrutų sistema, o svarbiausia – tramvajus tapo kliuviniu vis intensyvėjančiam eismui. Tramvajų linijas pakeitė autobusų maršrutai, tačiau šiandien daug kur paaiškėjo, jog standartiniai miesto autobusai, net didelės talpos dviejų sekcijų mašinos, ne visada pajėgūs suderinti keleivių pervežimo poreikį ir galimybes.
Aacheno problemos
Nuo 1974 metų, kai buvo demontuota paskutinė tramvajaus linija, svarbiausias keleivių vežėjas mieste – bendrovė ASEAG – nuolatos didino autobusų skaičių. Per metus jos autobusai perveža 60 milijonų keleivių. Miesto gatvėse piko valandomis dirba 250 didelių autobusų, o svarbiausiame miesto centro transporto mazge – “Friedrich Wilhelm – Platz” – autobusai tiesiog stumia vienas kitą buferiais! Per valandą jų čia pravažiuoja net 60 ! Kaip ir visur, miesto visuomeninis transportas dirba nepelningai – pernai nuostoliai sudarė 20 milijonų eurų. Tad ASEAG privalo mažinti juos . Viena iš planuojamų krypčių – 11 procentų sumažinti į maršrutus išvažiuojančių autobusų, taigi, ir jų vairuotojų skaičių. Bet vokiečiai jau seniai atprato nuo retai važinėjančių sausakimšų autobusų. Negi reiks “atgaivinti” senai pamirštą tramvajų? Aacheno savivaldybės specialistų žvilgsniai nukrypo į ne itin toli esantį Olandijos miestą Utrechtą, ne mažiau seną kaip Aachenas ir turintį tas pačias problemas.
Kaimynai padeda
Utrechte nuo pernai metų rudens keleivius pervežančios transporto bendrovės GVU parką papildė 15 modernių 160 keleivių (48 sėdimos vietos ir 112 stovinčių keleivių) talpinančių autobusų “Van Hool AGG 300”. Dar 27 tokie didelės talpos (pakeitus salono išplanavimą, autobuse talpa net 200 keleivių) autobusai bus įsigyti iki šių metų pabaigos. “Van Hool AGG 30” unikalus tuo, kad jis ne dviejų, o net trijų sekcijų! Patsautobusas – dviašis, varančiuoju yra jo galinis tiltas, o prie jo šarnyriškai viena paskui kitą prijungtos dar dvi vienaašės sekcijos. Šiaip jau Vakarų Europoje gana dažnai eksploatuojami dviejų sekcijų autobusai su varikliu galinėje sekcijoje, varančiu joje sumontuotą varantįjį tiltą. Bet autobuso iš trijų sekcijų atveju tokia pavaros koncepcija neįmanoma.
Utrechto transportininkai vieną savųjų 25 metrų ilgio autobusų perdavė bandomajai eksploatacijai į Aacheną, kur mėlynai-baltai dažytas “Van Hool AGG 300” turėjo įrodyti savo privalumus tuose pat maršrutuose, kur eksploatuojami standartiniai 12 ir 18 metrų ilgio autobusai. “Olandas” dirbo po 12 valandų kasdien, vairuojamas sutikusių dalyvauti bandymuose vairuotojų.
Šiek tiek apie konstrukciją
Autobuso ir jo sekcijų kėbulai – laikantys karkasiniai, visas autobusas sveria 21,8 tonos, su keleiviais – 34,6 tonos. Matmenys – tikrai įspūdingi – 24790x2550x3280 mm. Jo 360 AG variklis sumontuotas ne po grindimis, o taip vadinamame “bokšte” tiesiog kairėje salono pusėje. “Bokštas” – tai gerai izoliuotas, garso ir karščio į saloną nepraleidžiantis dėžės formos gaubtas, ant kurio dar atsirado vietos sėdynėms! Per penkialaipsnę pavarų dėžę jis varo antrojo tilto ratus. Radiatorius – ant stogo, po kepurę primenančių plastiko gaubtu! Kad neįprastai ilgas trijų sekcijų autobusas būtų pakankamai manevringas, trečioji ir ketvirtoji ašys vairuojamos – jos gali pasisukti kampu iki 7 laipsnių. Tokia vairavimo sistemos konstrukcija, vairuotojų nuomone, leidžia gana lengvai manevruoti, su sąlyga, kad padarius posūkį, vairuotojas staigiai “neatmes vairo atgal”, nes tada galinio tilto ratai kliudo šaligatvio kraštą.
Norint pavažiuoti atbulam, vairuotojui tenka nemažai pavargti – sekcijas jungiantys šarnyrai, deja, neblokuojami, tad “stumiamas” atgal, ilgasis autobusas mėgsta “rangytis”. Užtat vairuotojo darbo vietą visi, važinėję “van holu” vienareikšmiškai vertino kaip idealią. Vertinimai po bandymo Autobusą išbandė ne tik vairuotojai, bet ir daugybė keleivių, iš esmės teigiamai įvertinusių “olandą”. Gal tik karštą šių metų vasarą autobuse įrengtos ventiliacijos ir aušinimo sistemos galimybės pasirodė jiems nepakankamos. O štai miesto savivaldybės inžinieriai bei ekonomistai vertino jo ekonomiškumą ir nuolatinei tokių 25 metrų ilgio milžinų eksploatacijai mieste būtinus atlikti darbus. Pastarųjų, beje, labai nedaug – reikėtų tik iki 55 metrų prailginti autobusų sustojimo vietas gatvėse. Platinti sankryžų ar gatvių Aachene nereikės, nes, vairuotojams perpratus kai kurias “van holo” vairavimo subtilybes, jis pasirodė esąs nė kiek ne mažiau manevringas, nei įprasti dviejų sekcijų autobusai.
Užtat jo kaina didesnė 30%, o degalų sąnaudos – 25% ir siekia 70 litrų 100 kilometrų. Bet tai vis tiek pigiau, nei didinti autobusų skaičių maršrutuose. Manoma, jog Aachenas jau sekančiais metais įsigys 2 “Van Hool AGG 300”, tokius autobusus žada išbandyti Oberhauzenas, Miunsteris, Esenas ir net Hamburgas – visi jie dabar turi apsispręsti, ar verta atnaujinti tramvajų eismą, ar naudoti itin talpius autobusus. Gal ir Vilniaus savivaldybės transporto specialistams, prieš priimant sprendimą dėl tramvajaus, nepakenktų vizitas į Utrechtą?
Iliustracijos: “Lastauto Omnibus”