AMX – 10 RC „TANKAS ANT RATŲ”
Prancūzijos karinė doktrina XX amžiuje pasižymėjo vienu įdomiu ir kitose šalyse beveik nesutinkamu ypatumu – į ginkluotę vienu metu buvo priimami keli analogiškos paskirties ir panašiomis kovinėmis savybėmis pasižymintys karinės technikos modeliai. Taip buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Prisiminkime vienu metu naudotus beveik identiškus lengvuosius tankus „FM”, „RENAULT-35″ ir „Hotchkiss-38″; taip prancūzai pasielgė ir aštuntajame praėjusio amžiaus šimtmetyje, kai Prancūzijos armija užsakė tris naujus šarvuotųjų automobilių modelius pakeisti baigiantiems savo techninį resursą šarvuočiams „PanhardEBR”. Taip atsirado „RenaultVBC-90″, „Panhard EBR” ir „AMX-10RC”, kurie visi ir dabar yra intensyviai naudojami. Pats galingiausias iš minėtos trijulės yra GIAT koncerne sukurtas ir Ruano gamykloje gamintas „AMX-10RC”.
Triašė 6×6 tipo šarvuotoji ratinė žvalgybinė mašina buvo sukurta kaip vikšrinės pėstininkų kovos mašinos „AMX-10P” variantas, panaudojant pastarosios korpusą (jį atitinkamai modifikavus) ir V-8 tipo skysčiu aušinamą 280AG/3000 aps/min dyzelį „ispano-Suiza HS-115″ su hidrauline transmisija bei valdomais bortų diferencialais. Važinėjantis bebokštis maketas „AMX-10R” (kur „R” reiškia „roues”, arba „ratai”) buvo pademonstruotas 1971 metais.
Bandymai ir šarvuočio tobulinimas tęsėsi iki 1978 metų, o serijinius „AMX-10RC” (kur „C” reiškia „canone”, t.y. „pabūklas”) armija gavo 1979 metais. Paskutinius 12 šio tipo šarvuočių (iš 325 užsakytų) jungtinė Prancūzijos ir Vokietijos šarvuotoji brigada gavo 1995 metais. Beje, antrosios serijos, gamintos nuo 1983 metų, šarvuočiai gavo ekonomiškesnį dyzelį – „6IF-II-SRX”, todėl įveikiamas su pilnais bakais atstumas padidėjo nuo 800 iki 1000 kilometrų. Vidutinis judėjimo greitis raižyta vietove – 40 km/h, t.y. beveik toks pat kaip vikšrinio „AMX-10P”. Šarvuotasis automobilis sveria 14.9 tonos, parengtas kautynėms ir su ekipažu – 15.8 tonos. Hermetiškas laikantysis korpusas buvo suvirintas iš specialaus itin tvirto aliuminio lydinio. Todėl dviejų vandensvydžių įtaisų, esančių korpuso gale, varomas „AMX-10RC” gali plaukti 7.2 km/h greičiu. Sausumoje geru keliu maksimalus greitis siekia 85 km/h, o tai garantuoja didelį strateginį šia kovos mašina ginkluotų dalinių judrumą.
Variklis su transmisijos agregatais sumontuotas korpuse gale. Nuo diferencialinių mechanizmų kiekviename šone eina išilginiai pavaros velenai, perduodantys sukimo momentą atitinkamai kairiosios ir dešiniosios pusės ratams. Dėl tokios transmisijos konstrukcijos prancūziškasis šarvuotis yra viena iš nedaugelio ratinių kovos mašinų, valdomų kaip tankas, – ne vairu, o dviejomis svirtimis. Stumi jas pirmyn – ratai sukasi į priekį, atitrauki į save – ima suktis atgal, o jei vieną svirtį pastumsi pirmyn, kitą patrauksi atgal, – „AMX-10RC” ims suktis vietoje. Aišku, plačios žemo slėgio 14.00×20 dydžio padangos negailestingai dilinamos, tačiau padidėja manevringumas, supaprastėja važiuoklės ir valdymo mechanizmai. Kadangi nėra vairuojamų ratų, o visų jų pavaros ir pakabos konstrukcija visiškai vienoda, supaprastėja priežiūra ir remontas. Beje, pakaba nėra jau tokia paprasta – ji su skersinėmis svirtimis ir hidropneumatiniais cilindrais. Padidinusi slėgį iki maksimalaus, klirensas padidėja iki 350 mm, o pakabą išjungus, šarvuotis „prisiploja” prie žemės, savo ūgį sumažindamas apie 20 sm. Tai svarbu kovo sąlygomis, kai reikia pasislėpti nuo priešininko. Korpuso tiltų bazė – 1550 mm+1550 mm, ilgis – 6360 mm, plotis – 2840 mm, aukštis – 2565 mm. Bet „AMX-10RC” gerokai pailgina pabūklas – su į priekį atsuktu pabūklu bendras ilgis – 9150 mm. Šis 105 mm kalibro pabūklas pritaikytas šaudyti šarvamušiais, sparnelių stabilizuojamais sviediniai (pradinis greitis – 1090 m/s), pramušančiais 350 mm storio vertikalų šarvą, bei fugasiniais padidinto galingumo sviediniais (pradinis greitis – 800m/s). Bokštelyje sėdintys šarvuočio vadas, taikytojas ir užtaisytojas naudojasi ugnies valdymo sistema „SOTAC M-401″, kuri susideda iš lazerinio tolimačio, balistinio kompiuterio, vėjo ir temperatūros daviklių bei taikinio judėjimą įvertinančių daviklių. Pabūklas stabilizuojamas dviejose plokštumose, su juo yra
suporintas 7.62 mm kalibro kulkosvaidis. Vežiojama amunicijos atsarga – 38 sviediniai ir 4000 šovinių. Vadui skirtas periskopinis, iki 8 kartų priartinantis taikiklis sukasi nepriklausomai nuo bokšto sukimosi. Jame sumontuotas pabūklo vamzdžio ašies „suvedimas” su taikymo linija leidžia šarvuočio vadui pačiam nukreipti pabūklą į tą taikinį, kuris jam atrodo svarbesnis, juolab kad elektrohidraulinis bokšto pasukimo mechanizmas suveikia paspaudus klavišą. Šarvuotis beveik idealiai atitinka kovos veiksmų, susitikus priešininką, koncepciją „combat de recontre” – neleidžia priešininkui atsikvošėti, jį nedelsiant atakuoja ir sunaikina, vos tik pamačius taikiklyje. Ši koncepcija ir paskatino žvalgybinę (o pagal sumanymą iškovos) mašiną apginkluoti galingu tanko pabūklu ir naktiniam mūšiui skirta televizine stebėjimo sistema „THOMSON CSF”. Televizijos kameros matomos vaizdas perduodamas į du – vado ir šaulio-taikytojo – monitorius. Įrengta ir įgulos apsauga nuo masinio naikinimo ginklo.
Vairuotojas sėdi korpuso priekyje kairėje, prisidengęs maršo metu dešinėn atverčiamu šarvų kupolu. Užtaisytojas, sėdintis bokšte, dar yra ir radistas, ir atsarginis vairuotojas, galintis vairuoti šarvuotį atbuline eiga, nes jo poste yra dubliuojantys valdymo įtaisai.
Prancūzijos armijos daliniai, ginkluoti „AMX-10RC” šarvuočiais, aktyviai dalyvavo „DesertStorm” („Audra dykumoje”) operacijoje ir, specialistų nuomone, pasirodė puikiai. Ypač gerai buvo įvertintas (o to ir reikėjo tikėtis) jų mobilumas. Tikrai nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis kovos mašinos nesustodamos įveikdavo didelius nuotolius ir, nesitikintpriešininkui, tiesiai iš maršo stodavo į kautynes, nelaukdamos tankų dalinių, gerokai atsilikdavusių nuo ratinės technikos, kuri su plataus profilio žemo slėgio padangomis labai gerai važiuodavo smėlynais. Šaudymo tikslumui garantuoti aukštos aplinkos temperatūros sąlygomis ant pabūklų vamzdžių teko uždėti kompensacinius terminius apvalkalus. Visi „AMX-10RC”, dalyvavę šiame kare, buvo aprūpinti papildomais oro filtrais, saugančiais nuo dulkių, bei uždedamaisiais šarvais. Deja, nepaisant to, vieninteliu rimtu „tanku ant ratų” trūkumu buvo pripažinti kaip tik pernelyg silpni šarvai. Todėl lygiosiomis kautis su tikrais tankais atvirame mūšyje „AMX-10RC” negali, (susidūrusios dykumoje su Irako tankais, prancūzų žvalgybinės grupės patyrė nuostolių).
Europoje „tankus ant ratų” galima sutikti Jungtinių Tautų kariuomenės kontingente Bosnijoje ir Hercegovinoje. Vienas šių šarvuočių padalinys dalyvavo „Albos” operacijoje, Jungtinių Tautų vykdytoje Albanijos teritorijoje.
Be Prancūzijos armijos, „AMX-10RC” naudoja Maroko armija (108 kovos mašinos) ir Singapūras, įsigijęs 22 nežymiai modifikuotas „AMX-10RC”.
Liucijus Suslavičius