APTAKIOSIOS “TATROS” (antra dalis su papildymais)
Liucijus Suslavičius
1936 metais Koprivnicėje pagaminamas naujos aptakios “tatros” prototipas. Bendra komponuotė ir dauguma dizaino sprendimų tokie patys, kaip modelyje “77A”, tačiau kėbulas dabar ištisai metalinis, be medinio karkaso, o variklis, kurio darbo tūris sumažintas iki ankstesnių 3 litrų, turi paskirstymo velenėlius galvutėse bei sferinės formos degimo kameras, tad jo galia išaugo iki 75 AG. Gerokai pasikeitė transmisijos konstrukcija – dabar pavarų dėžė ir pagrindinė pavara sumontuotos viename korpuse ir turi savo atskirą tepalo siurblį, kuris specialiai įrengtais purkštukais švirkščia tepalą tiksliai į krumpliaračių sukibimo tašką, todėl abiejų šių mazgų ilgaamžiškumas padidėjo kelis kartus. Priekinius ratus valdė paprastas ir tikslus krumpliastiebis vairo mechanizmas, priekyje sumontuotos nebe viena, o dvi skersinės lingės, gale vietoje vienos skersinės buvo įrengtos dvi kantileverinės lingės, važiavimo komfortą padidino baloninės 6.50 – 16 dydžio padangos. Visų šių pakeitimų dėka “Tatra 87” svėrė gerais 300 kilogramų mažiau nei jos pirmtakė, ir skriejo net 160 km/h greičiu. Kadangi “87-ji” taikė į aukštesnę klasę, joje buvo ne tik efektyvus salono šildymas oru nuo variklio, į gultus išlankstomos sėdynės, bet ir serijiniai įrengiamas slankiojantis liukas stoge – retenybė to meto automobiliuose. Dureles iš vidaus puošė odiniai užsegami krepšiai – dėtuvės, virš jų – plačios atramos rankoms. Žodžiu, penkiems keleiviams konstruktoriai sukūrė bene maksimalų tiems laikams komfortą. “Tatra 87” matmenys – 4740x1670x1500 mm, bazė – 2850 mm. 1936 – 1944 metais Koprivnicėje pagaminta 1328 šio modelio automobiliai, tarp jų du kabrioletai,. o po karo iki 1950 – dar 1695 modernizuotos “Tatra 87”.
Tačiau reikėjo pasiūlyti kažką panašaus ir ne tokiems turtingiems, tačiau norintiems išsiskiriančio iš kitų automobilio klientams. Taip atsirado mažesnioji ”87-sios” “sesutė” – keturvietė “Tatra 97”, kurios principinis skirtumas – ne V8 tipo, o plokščias opozicinis oru aušinamas 4 cilindrų 1,75 litro darbo tūrio 40 AG variklis. Su juo mažoji “tatra” išvystydavo maksimalų 130 km/h greitį, sunaudodama 11 litrų benzino 100 kilometrų. Šis modelis nespėjo išpopuliarėti – pagaminus vos 508 egzempliorius, iš Berlyno atėjo nurodymas gamybą nutraukti. Mat, Koprivnicė nuo 1938 metų buvo Trečiojo reicho sudėtyje, ir „Tatra“ gamyklos reikalus tvarkė atsiųsti iš sostinės vokiečių valdininkai. Vietiniai vokiečiai, net pats H.Ledwinka, didesnės įtakos nebeturėjo. Vėliau, jau po karo, gamyklos senbuviai atkakliai tvirtino, kad tai profesoriaus F. Porsche intrigų, nenorėjusio turėti konkurento savajam “vabalui”, rezultatas. Neva tai su fiureriu artimai draugavęs austras profesorius įkalbėjo jį uždrausti gaminti “Tatroje” galintį konkuruoti su “Volkswagen” automobilį. Bet iš tikrųjų nedidelio aptakaus automobilio gamybą nutraukti privertė prasidėjęs karas – gamybiniai pajėgumai buvo reikalingi karinei produkcijai. Didesnysis modelis – “Tatra 87” – buvo reikalingas reicho valdininkams bei gestapininkams, tad jo gamyba nedideliais kiekiais tesėsi visą karo laikotarpį. Siekdami patenkinti kariškių poreikius, „Tatra“ inžinieriai ieškojo, kaip pagerinti „87-sios“ pravažumą. Kad automobilis „neskestų“ sniege, vienai serijinei „tatrai“ netgi buvo pritaisyti ratų diskų praplatinimai, iš principo turėję padidinti ratų atraminį plotą, neleisti jiems grimzti į sniegą. Buvo sukonstruotas ir pagamintas netgi variantas, turėjęs slides vietoje ratų, kurio variklis suko gale sumontuotą didžiulį propelerį. Tokias aeroroges norėta naudoti greitam susisiekimui Rusijos platybėse žiemos metu.
Likimo ironija – jei karo metu „Tatra 87“ važinėjo gestapininkai, tai po 1945 metų į TSRS eksportuojamos “aštuoniasdešimt septintosios” taip pat visų pirma pateko į NKVD ir jį pakeitusios MGB garažus…
Lietuvoje prieš karą aptakiųjų automobilių iš Koprivnicės neturėjome, nebūta jų ir tarp frontui praėjus per šalį pakelėse likusių trofėjų. Bene vienintelė jau pokario metais pagaminta „Tatra 87“ septintajame dešimtmetyje ilgai važinėjo Kaune, po to ją teko matyti Vilniuje. Šiandien viena „Tatra 87“ yra saugoma senų automobilių kolekcionieriaus Vilniuje, bet ji atvežta iš Čekijos ir mūsų kelių Nėra „ragavusi.
Nuotraukose:
- Sėkmingiausias modelis – „Tatra 87“ 1939 metais
- „Tatra 87“ dugno platforma
- .Viena iš nedaugelio „Tatra 97“ 1940 metais
- „Tatra 87“ skirta vermachtui. 1942 metai
- 1948 metų modelio „Tatra 87“ su pakeistu priekiu