Ateitis vadinasi „i”
Liucijus Suslavičius
Šiuo metu stebimos kelių transporto vystymosi tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad individualaus transporto rolė, nepaisant valstybinių institucijų visame pasaulyje pastangų proteguoti visuomeninį transportą, dviračius ir pan., ir toliau išliks dominuojanti. Tačiau automobilių gamintojai ir mes, jų produkcijos vartotojai, vis tik turėsime, norime to ar nenorime, laikytis tam tikrų iš aukščiau nustatytų “žaidimo taisyklių” – naudoti galimai ekonomiškesnius, ekologiškesnius ir saugesnius automobilius. O tokie reikalavimai iš karto įveda tam tikrus dydžio, galios, greičio apribojimus. Kitaip sakant, kalbame apie nedidelį lengvą aptakių formų mažo litražo variklį turintį automobilį. Manevringas perpildytose miestų gatvėse ir pakankamai greitas automagistralėse, jis turi patogiai talpinti 4 keleivius, o reikalui esant – ir pasitarnauti pervežant kokį nors buitinį krovinį.
Dauguma gamintojų jau dirba, kurdami tokius ateinančiame dešimtmetyje keliuose ir gatvėse daugumą sudarysiančius automobilius, bet tik kai kurie jau drįsta pateikti juos “visuomenės teismui”. Tarp tokių ryžtingesnių ir nebijančių pirma laiko atskleisti savo planus – Japonijos firma “Mitsubishi”. Jos specialistų sukurtas ir Frankfurto automobilių parodoje pristatytas koncepcinis automobilis “i” – tai ne koks futuristinis superkaras ar elektromobilis, o visai realus važiuojantis (ir puikiai – Vmax =185 km/h) mažas automobilis, kurio serijinės gamybos pradžia numatyta 2005-siais.
Pirmiausia, į ką atkreipi dėmesį, pamatęs “Mitsubishi “i” – tai jo forma. Dizainerio iš Europos Olivje Boulay (dar viena įdomi tendencija!) vienatūris 3,52 metro ilgio, 1,51 metro pločio ir tokio paties aukščio keturių durų keturių vietų automobilis labiausiai primena kiaušinį ant ratų, ypač kai žvelgi iš šono. Puikaus jo aptakumo (Cx=0,24) nė kiek negadina “raumeningi” priekinių ir galinių ratų sparnų praplatinimai. Kitas iš karto pastebimas kėbulo dizaino ypatumas – nėra įprastų iš kėbulo išsiskiriančių buferių. Be jų, ypač iš priekio, mažasis “i” atrodo kažkoks neišbaigtas. Bet neabejokite – plastmasiniai sparnai, priekio ir galo elementai pakankamai tvirti, kad atlaikytų nedidelį susidūrimą. O jei jau kas atsitiks, tai pakeisti juos nebus sunku. Mat, kad “i” būtų kuo lengvesnis (nuosavas svoris – tik 795 kilogramai), japonų inžinieriai pasirinko kiek neįprastą tokioje klasėje laikančiojo kėbulo konstrukciją. Jis turi iš aliuminio lydinių pagamintą laikantįjį dugną ir salono skeletą, o malonias akiai formas automobiliui suteikia prie jo priklijuotos arba prisuktos iš plastmasės pagamintos išorinės kėbulo detalės.
Bet Frankfurte spaudos konferencijos metu mažojo “i” kėbulo konstrukciją kūręs Akira Kijima žurnalistams prasitarė, kad serijinis modelis greičiausiai turės iš naujo itin tvirto plieno pagamintą kėbulo skeletą. Bet tai neturėtų itin padidinti automobilio svorio.
Kitas nebūdingas nūdienai sprendimas – variklio ir pavaros bloko įrengimas gale. Taip, “i” bus kaip “balta varna” šiuolaikinių automobilių su priekine pavara būryje. Trijų cilindrų 999cm³ darbo tūrio 68 AG variklis su variabiliu viršutinių vožtuvų valdymu galinius automobilio ratus suka per belaipsnę CVT tipo pavarų dėžę. Degalus taupyti padeda labai sklandžiai, galima sakyti nepastebimai dirbanti ,,Start-stop” automatika, išjungianti variklį, kai automobilis sustoja ir vėl užvedanti jį, vos vairuotojas spusteli akseleratorių. Priekinė pakaba – įprastas mažai vietos užimantis “makfersonas”, užtat gale – iš pionieriškų automobilio laikų atėjęs ir pastaraisiais dešimtmečiais beveik nenaudotas “De Dion” tipo varantysis tiltas, puikiai tinkantis pasirinktai koncepcijai su varikliu gale. “ADAC Motorwelt” žurnalo specialistus, gavusius “Mitsubishi “i” išskirtiniam testui, labiausiai domino automobiliuko eksploataciniai parametrai. Laboratorijoje “i” pasirodė kuo puikiausiai – pagal europinį bandymų ciklą jis sunaudoja 3,8 litro benzino 100 kilometrų ir yra labai ekologiškas – išmeta tik 90 g anglies dvideginio vienam nuvažiuotam kilometrui. Iki šiol tokiais rezultatais galėjo didžiuotis tik tokios pat mažos klasės automobiliai su
dyzeliniais varikliais. Bandant “Mitsubishi”i” ant stendo taip vadinamu “automagistralės ciklu” su iš anksto pašildytu varikliu ir veikiančiu klimatizatoriumi, jo variklis sunaudojo 4,1 litro 100 kilometrų. Tuo būdu “Mitsubishi “i” tapo pirmuoju automobiliu su klimatizatoriumi, gavusiu 48 iš 50 galimų ekologinio ADAC testo taškų. Neaišku tik, ar serijinis “i” bus toks pat “švarus”, kaip bandytas rankų darbo prototipas.
Aišku, rengiant “Mitsubishi”i” serijinei gamybai, kai kas neišvengiamai keisis. Plastmasinės permatomos parodyto viešai prototipo sėdynės tikrai bus pakeistos labiau įprastomis, gal būt, kitaip bus sukonstruoti durų atidarymo mechanizmai, gali tekti po “daužymo” testų keisti kėbulo laikančiojo karkaso elementus ir struktūrą. Bet išorė ir bendra koncepcija nesikeis.
“Mitsubishi” viceprezidentas Ulrichas W. Walkeris pareiškė, kad “i” nėra skirtas pakeisti populiarų modelį “Colt”. Kurdama ir pristatydama automobilį “i”, “Mitsubishi” siekia kur kas ambicingesnio tikslo – pradėti geriausio savo klasėje pagal ekonomiškumą, saugumo lygį, komfortą bei erdvumą automobilio gamybą.
Nuotraukos ADAC Motorwelt