IŠ RARITETŲ LENTYNĖLĖS
Aleksandras Govorucha Liucijus Suslavičius
Kolekcionuoti automobilių modelius šiandien ir paprasta, ir sudėtinga. Paprasta todėl, kad galimybės gauti modelius dabar nepalyginamai didesnės, nei, tarkime, prieš 20 metų, kai net TSRS gaminamų ir parduotuvėse randamų skurdoko asortimento palyginti nebrangių modelių nepakako visiems norintiems, o sudėtinga, nes surinkti viską, kas tapo prieinama, neužteks nei laiko, nei pinigų, ir nori nenori turi apsispręsti, koks mastelis labiausiai vilioja ir kokios rūšies automobilių modeliai ateityje užpildys vitrinas su kolekcija.
Tarkime, jūsų pasirinkimas – lengvi visureigių kitaip tariant, džipų modeliai masteliu 1:43. Pradėti kolekciją nebus sunku – dar nuo tarybinių laikų Rusijoje gaminami pakankamai kokybiški UAZ-469 ir VAZ-2121 “Niva” modeliai, o pastaraisiais metais jų dar atsirado ir po kelias modifikacijas. Geriau paieškojus, manau, pavyks gauti ir GAZ-69 modelį. Neturėtų būti didesnių problemų su amerikietiškų visureigių modeliais, pradedant legendiniu “Willys MB” ir baigiant šiuolaikiniais jo palikuonimis. Įvairios firmos jau ne pirmi metai gamina taip pat vokiškų, kai kurių populiarių japoniškų džipų modelius, nėra retenybė angliškų “lendroverių” modeliai. Tačiau po kurio laiko visų tų gerai žinomų automobilių modeliai lyg ir pabosta, norisi papildyti jų rikiuotę kokia nors retesne mašina. Pavyzdžiui, angliško karinio džipo “Austin Champ” miniatiūrine kopija. Sukurtas šeštojo dešimtmečio pradžioje kaip “angliška alternatyva” karo metų džipui, “čempas” iš tikrųjų tapo konkurentu ne “amerikiečiui”, o savo tėvynainiui – garsiajam “Land Rover”. Šiandien šis džipas, sukurtas Didžiosios Britanijos vyriausybės iniciatyva pagal kariškių parengtą specifikaciją, praktiškai pamirštas, nors 1952-56 metais jų spėta pagaminti net 15 tūkstančių. Tai būta labai savito automobilio – su “Rolls Royce” varikliu, nepriklausoma visų ratų pakaba ir labai keista transmisija, kurioje pavarų dėžė neturėjo atbulinės pavaros, o priekinį tiltą suko kardano velenas, praeinantis po visu automobiliu nuo galiniame tilte sumontuotos paskirstymo dėžės, kurioje buvo įrengta ta trūkstama atbulinė pavara! Ar galėtumėte sveiku protu tai įsivaizduoti? Aišku, karinė “Austin Champ” karjera nebuvo ilga – jau septintajame dešimtmetyje jie buvo “demobilizuoti” ir, tiesą sakant, pamiršti, o jų vietą karinėje ginkluotėje užėmė trumpos ir ilgos “lendroverių” modifikacijos. Tuo įdomiau būtų turėti bent jau šio “originalo” modelį. Ir žinote, toks modelis yra!
Tiesą sakant, “Austin Champ” modelis masteliu 1:43 “gimė” gana atsitiktinai. Ukrainos firma ALF, gaminusi įvairius automobilių modelius nedidelėmis serijomis, paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje daugiau orientavosi į pirkėjus Vakarų Europoje, nes jos išleidžiamus rankų darbo modelius Rusijos, o tuo labiau Ukrainos kolekcininkai dėl aukštos kainos tada nelabai tegalėjo įsigyti. Todėl, kai keli modelių mėgėjai iš Vokietijos kreipėsi į ALF su pageidavimu užsisakyti mažai žinomo ir todėl stambių firmų “nepastebėto” angliško džipo modelius, ukrainiečiai mielai sutiko – koks gi skirtumas, ką gaminti, svarbu, kad už produkciją būtų sumokėta tvirta valiuta.
Po ilgų paieškų, užtrukusių kelis mėnesius, gavę naujam projektui reikiamą medžiagą – prototipo nuotraukas, techninius duomenis, šiokius tokius brėžinius – ALF konstruktoriai ėmėsi darbo. Kadangi “Austin Champ” turi atvirą kėbulą, buvo nuspręsta modelį gaminti iš dervos, liejant formose iš silikoninės gumos. Skirtingai nei galvanoplastikos būdu iš metalo gaminant sunkvežimių kabinas, derva leidžia pakankamai tiksliai atkartoti tiek išorinius, tiek vidinius kėbulo elementus, taip suteikiant modeliui daugiau tikroviškumo. O svarbiausia, liejimas iš dervos gerokai sumažina darbo sąnaudas modeliui pagaminti. Pavyzdžiui, kėbulo ruošinys silikoninėje formoje sustingsta per 24 valandas, po to jį galima išimti ir toliau su juo dirbti. O galvanoplastikos technologija pareikalautų tam ne mažiau 4 parų.
Džipo “Champ” modelis sudėtas iš daugiau kaip 20 atskirų detalių. Penkios modelio padangos vulkanizuotos iš tikros gumos, žibintų stiklai – pagaminti atskirai iš skaidrios plastmasės, visos kitos detalės išlietos iš dervos, po nuglaistytos ir nudažytos. Brezentinio tento imitacija pagaminta atskirai ir tuo atveju, kai kolekcionierius įsigijo ne Ukrainoje gamintojų jau surinktą modelį, o tik jo detalių rinkinį, jis galėjo pasigaminti variantą su nuleistu ir sulankstytu tentu. Kėbulo šonai tiek iš išorės, tiek viduje – kaip prototipe. Beje, liejimo kokybė tikrai aukšta – kėbulo elementai nesustorinti, labai proporcingi. Tikrai vykusiai atkartoti visi salono vidaus įrangos elementai. Kiekviena sėdynė išlieta atskirai, labai tiksliai, su visomis smulkmenomis atkartota vairuotojo „darbo vieta”: prietaisų skydelis, miniatiūriniai pedalai bei transmisijos valdymo svirtys, iš0rinop vaizdo veidrodėlis. Gal tik vairo ratas kiek per storas, bet tai jau gamybos technologijos trūkumai. Modelio išorę „pagyvina” daug smulkių detalių – garsinis signalas, buksyrinės kilpos, laisvai kabančios prie buferio, prie dešiniojo šono pritvirtintas kirvis…Puikiai pagamintos padangos, tačiau kaip tik jas ir verta pakritikuoti – „Champ” gamybos metais tokių plačiaprofilių padangų, deja, dar niekas negamino, tad čia gamintojai persistengė. Modeliui geriau būtų tikę siauresnės padangos su padidinto pravažumo protektoriumi. Kadangi užsakymas buvo nedidelis – ne daugiau dešimt mažučių “Austin Champ” – šis ALF modelis nuo pat pradžių “užprogramuotas” būti didele retenybe. Gal tai ir gerai – tai, kas prieinama kiekvienam norinčiam, didelės vertės neturi…
Nuotraukos – A. Govoruchos