Audi quattro (LT)

AUDI QUATTRO

Vokiečių kalboje yra toks nežymus žodelis – priešdėlis “Ur”. Pats savaime jis nieko nereiškia (nors kai kas ir norėtų “pritempti” jį prie senovės Mesopotamijos miesto Uro pavadinimo), tačiau parašytas daiktavardžio priešakyje, jis vienareikšmiškai “pasendina” jį – visi žodžiai, vokiečių kalboje prasidedantys nuo “Ur”, reiškia ką nors seno, ką nors susijusio su pradžių pradžia, pavyzdžiui, “Urmensch” – pirmykštis žmogus. O ką jums, gerbiami skaitytojai, primena, kokias asociacijas sukelia žodis “Ur-Quattro”? Leiskite truputį padėti. Galime lažintis, jog daugelis iš jūsų matė ne vieną iš senstelėjusių ir vis rečiau sutinkamų kampuotų kupė Audi Quattro. Taip, tų pačių neišvaizdžių, dažniausia purvinų ir antrą dešimtį perkopusių „audinių”. O ką pasakytumėte, jei jums parodytų 15 metų senutę Audi,ir pareikštų, kad jos kaina siekia net 15 tūkstančių eurų? Meskite šalin skaičiuotuvus, jūs teisingai išgirdote – pusamžė “patrinta” Audi Quattro už daugiau nei 50 tūkst. litų! Nesistebiu, jog laukiate paaiškinimo.

Išeities tašką automobilio “Audi Quattro” istorijoje atrasti nesudėtinga. 1976-77 metų žiemą vienas “Audi” inžinierių, Jorgas Bensingeris, buvo komandiruotas į tolimiausią Skandinavijos pakraštį, išbandyti atšiauriomis sąlygomis naują VFR kariuomenei – bundesverui – skirtą džipą VW “Iltis”, sukurtą “Audi 80/VW”Passat” agregatų pagrindu ir surinkinėtą “Audi” gamykloje Ingolštate. Trumpas aukštas visureigis su ganėtinai silpnu – vos 75 AG varikliu – ant ledo ir sniego pademonstravo tokias netikėtas galimybes, jog prityręs bandytojas pagalvojo – o kas būtų, jei tokio tipo transmisiją pritaikyti galingam ir greitam lengvajam automobiliui, skirtam geriems keliams? Ką jis tada pademonstruotų?

Grįžęs į Ingolštatą, J.Bensingeris savo idėją išdėstė tuometiniam firmos vyriausiajam inžinieriui Ferdinandui Piechui, kuris, nieko nelaukdamas, inicijavo prototipo gamybą. Kad sutaupyti laiko ir atpiginti darbus, inžinieriai sukomponavo prototipą iš “Audi” automobilių mazgų – platformą ir daugumą važiuoklės bei transmisijos mazgų “paskolino” sedanas “Audi 80”, dviejų durų kėbulą – kupė “Audi 80 Coupe”, o kadangi F.Piechas norėjo, kad “naujagimis” būtų galingas, 5 cilindrų variklį su turbokompresoriumi pritaikė nuo “Audi 200”. Lygiagrečiai buvo bandomas standartinis sedanas “Audi 80” su džipo “Iltis” 4×4 tipo transmisija. Būtent šis automobilis pademonstravo – džipams būdinga transmisija su griozdiška paskirstymo dėže ir atjungiama vieno iš tiltų pavara netinka automobiliui, kokį siekė sukurti “Audi”. Reikėjo visai kitokio, netradicinio sprendimo, ir jis buvo surastas! Pavyko gana greitai sukurti visai kitokio tipo centrinę paskirstymo dėžę su tuščiaviduriais vienas kitame praeinančiais velenais, tarpašiniu diferencialu, paskirstančiu sukimo momentą po lygiai, lengvą ir plokščią. Tai buvo persilaužimas, po kurio 1977 metų lapkričio mėnesį iniciatyvinis projektas buvo įteisintas, gavo savo vidinį gamyklinį kodą, o prototipas imtas intensyviai bandyti.

Įsitikinę, kad naujasis 4×4 tipo kupė pateisina jų lūkesčius, konstruktoriai surizikavo pademonstruoti automobilį koncerno “Volkswagen” vadovams. 1978 metų sausyje specialiai “apautas” standartinėmis vasarinėmis padangomis, automobilis “šturmavo” pačią stačiausią Alpių perėją Turracher Hohe (įkalnė – 23 procentai) ir nė karto neužbuksavęs ją įveikė. Dar vienas svarbus etapas – balandžio mėnesį “Audi” prototipas, tada turėjęs 160 AG variklį, Hockenheimo trasoje varžėsi su “Porsche 911” ir nė kiek nenusileido garsiajam konkurentui. Tad koncerno vadovams neliko nieko kito, kaip duoti sutikimą serijinei gamybai. 1980 metų Ženevos autosalone įvyko “Audi Quatrro” pasaulinė premjera. Jos metu parodytas automobilis turėjo galingesnį (177 AG/4500 aps/min – 200 AG/5500aps/min priklausomai nuo sureguliavimo) penkių cilindrų variklį su turbokompresoriumi bei tarpiniu oro aušinimu. Bet tik nedaugelis jį apžiūrinėjusių suprato, kad prasideda nauja era lengvųjų automobilių istorijoje. Supratimas atėjo kiek vėliau, kartu su “Audi Quattro” pergalėmis ralio trasose.

Jau rudenį pirmosios serijos “Quattro” su Hannu Mikkola už vairo startavo ne įskaitoje Portugalijos ralyje ir finišavo beveik pusvalandžiu anksčiau nei oficialusis varžybų nugalėtojas. O sekančiais metais prasidėjo pergalingi startai pasaulio ralio čempionate. Visų laimėtų šiuo automobiliu pergalių sąrašas ir juo startavusių ralio žvaigždžių pavardės, deja, pernelyg išplėstų mūsų pasakojimą, tad atidėsime tai kitam kartui…

Koncernas iš pradžių negalvojo apie masinę pirmojo “Quattro” gamybą. Sumanytas kaip išskirtinis supersportinis modelis “Audi” įvaizdžiui kurti, jis turėjo būti išleistas vos 400 egzempliorių “tiražu”. Tačiau sužavėti jo galimybėmis ir pergalėmis lenktynių trasose, automobilininkai tiesiog išsireikalavo, kad šis neprilygstamomis važiavimo savybėmis pasižymintis automobilis vis tik patektų rinką, o neliktų vien “aparatu” išrinktiesiems lenktynininkams, kaip atsitiko su kitais ralio “specialais”, pavyzdžiui, “Lancia Stratos”. Ir tai lengvai paaiškinama – kiekviena nuo konvejerio nuriedėjusi Audi Ur-Quattro iš tikrųjų… ant jo niekada nebuvo! Visi modeliai buvo surenkami rankomis nuo pradžios iki pat galo! Audi sportinius kupė gamino Ingolstado gamykloje, atskirame ceche.. Nors kiti gamyklos konvejeriai „sukdavosi” 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę, “Quattro” ceche dirbdavo vienintelė pamaina – nuo 6 iki 14 valandos, tik darbo dienomis! Visą komandą, su valytoja ir mergina, per pertraukėles atnešdavusia arbatos, sudarė vos 48 žmonės! Kiekviena pagaminta mašina keliaudavo į bandymų poligoną (sakoma, jog Ur- Quattro testai būdavo patys griežčiausi). Varikliui tekdavo atskiras bandymų ciklas, o pakaba buvo tikrinama elektronikos. Po to automobilis keliaudavo ant specialaus stendo, kur turėjo įsukti jo būgnus iki 160 km/h greičio. Po šio bandymo mašina turėjo įveikti 60 kilometrų Vokietijos keliais – ir paprastais, ir automagistralėmis. Tuomet ji keliaudavo į Audi bandymų trasą patikrinti pakabą. Ir galiausiai, įveikus šį išbandymą, Ur-Quattro tekdavo lietaus testas. Jo metu ant mašinos 10 minučių buvo purškiama 3500 litrų vandens. Serijinėms Audi šis testas tetrukdavo 30 sek.. Jeigu mašina „nepermirkdavo”, ji netrukus keliaudavo pas savo pirkėją. Goodyear padangos bei lieti Ronal ratlankiai, vairo ir stabdžių stiprintuvai, priekiniai bei galiniai priešrūkiniai žibintai bei tamsinti langai – visa tai buvo standartiniame Audi URQuattro modelyje. Taip, nieko nuostabaus, sakote. Bet prisiminkite, jog tai buvo prieš ketvirtį amžiaus! O 1983 m vokiečių inžinieriai tiesiog paskendo fantastikos jūroje. Galingoji Audi išmoko kalbėti! Pamenate Kittą, automobilį iš serialo apie „Ratuotą riterį” (Knight Rider). URQuattro taip pat prakalbo – tik vokiškai ir… moterišku balsu. Norėdami išvengti galybės lempučių prietaisų skyde, konstruktoriai pradėjo montuoti elektroninį balso sintezatorių. Jis pranešdavo, tarkime, apie stabdžių skysčio trūkumą, besibaigiantį skystį langų plovimui arba itin sparčiai mažėjančias degalų atsargas. Sistema pavadinta Patrizia, ją įgarsinusios Patricijos Lipp vardu. Beje apie tai, ar mašina užtrukusiam vyrui primindavo, jog namie laukia žmona, istorija tyli…

1985-aisiais vos vos pakito Ur-Quattro išvaizda. Priekinė dalis tapo nuožulnesnė, galinis spoileris pradėtas dažyti kėbulo spalva. Varikliai taip pat „ūgtelėjo” – 1988 metais pradėtas naudoti 2226 kubinių centimetrų darbo tūrio variklis leido Audi pasiekti 222 km/h greitį. 1989 metų liepą atsirado 20-ies vožtuvų RR agregatas, galėjęs išvystyti 220 “arklių” ir 230 km/h greitį. Skrydis iki šimto tetruko vos 5,9 sek. Deja, šis atnaujinimas buvo paskutinis…

Tobulindama URQuattro Audi susidūrė su kone didžiausia problema – astronomiškai augančia jos kaina. Nuo gamybos pradžios praėjus 8 metams, standartinis modelis buvo net 2 kartus brangesnis nei gamybos pradžioje.

Paskutinis, 11452-sis “ur-Quattro” egzempliorius pagamintas 1991 metų gegužės 17 dieną. Jis nukeliavo tiesiai į Audi muziejų. UR-Quattro pakeitė modelis S2, tuomet kainavęs bent penktadaliu pigiau. Tačiau pirmtako šlovės jam pelnyti nepavyko, nepaisant to, jog S2 taip pat varžėsi įvairiose lenktynėse. Sutikite, nejau kas gali prilygti mašinai, kuri techniniais sprendimais aplenkė patį laiką? Todėl vokiečiai ir sako:„Nori tikros „Quattro” – rinkis Ur”,−, pasiryžę už šį stebuklą pakloti net pustrečio karto daugiau, nei kainuotų eilinė nauja Audi. Bet nesigraužkime – jau 1982 metais pasirodė įprasti keturių durų sedanai “Audi 80” su “Quattro” transmisija, vėliau ja imta komplektuoti visi – dideli ir maži “Audi”. Tad, jei ir negalite pasigirti turįs “Ur-Quattro”, visada yra galimybė išbandyti prieš ketvirtį amžiaus sukurtos transmisijos privalumus su labiau prieinamu modeliu.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU